Vilniaus panorama, archyvinė nuotrauka

Baltijos šalių vadovai tikina, kad ES biudžetas kelia pavojų "klimato neutralumui"

(atnaujinta 23:59 2019.12.02)
Baltijos šalių vadovai atkreipia savo kolegų dėmesį į tai, kad šalims, kurių gerovės lygis nesiekia ES vidurkio, bendra žemės ūkio politika yra labai svarbi kovoje su klimato kaita

VILNIUS, lapkričio 30 — Sputnik. Baltijos šalių vadovai paskelbė bendrą pareiškimą, kuriame teigiama, kad kitas ilgalaikis ES biudžetas kenkia tikslui siekti "klimato neutralumo", penktadienį pranešė Estijos vyriausybės spaudos tarnyba.

Derliaus nuėmimas, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Александр Кряжев

"Klimato neutralumas" reiškia nulinę anglies dvideginio emisiją, ją sumažinant iki minimumo ir kuriant kompensacinius mechanizmus, siekiant sumažinti išmetamųjų teršalų poveikį.

Estijos ministras pirmininkas Juri Ratas, Latvijos ministras pirmininkas Krišjanis Karinšas ir Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį išsiuntė bendrą pareiškimą Europos Sąjungos valstybių ir vyriausybių vadovams.

"Trys Baltijos šalių vadovai pabrėžia, kad kitas ilgalaikis 2021-2027 metų Europos Sąjungos biudžetas turėtų padėti ES valstybėms narėms pasiekti "klimato neutralumą", tačiau biudžeto sumažinimas sukels pavojų šiam tikslui. Jokiu būdu negalima sumažinti sanglaudos politikos biudžeto, nei lėšų, skiriamų žemės ūkio politikai, nes jos bus investuojamos į kovą su klimato kaita", — rašoma dokumente.

Baltijos šalių vadovai atkreipia savo kolegų dėmesį į tai, kad šalims, kurių gerovės lygis nesiekia ES vidurkio, bendra žemės ūkio politika yra labai svarbi kovoje su klimato kaita.

"Šiame kontekste staigus Europos Komisijos Baltijos šalims skirtų lėšų sumažinimas kelia didžiulį apgailestavimą ir yra kenksmingas. Negalima pateisinti pastebimo tiesioginių žemės ūkio subsidijų lygio skirtumo skirtingoms šalims. Tai kelia grėsmę bendrosios rinkos veikimui, nes žemės ūkio produktų gamintojams dar nebuvo sukurtos vienodos galimybės", — sakoma dokumente.

2018 metų lapkričio mėnesį Europos Komisija pristatė ilgalaikę strateginę šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo mažinimo koncepciją. Remiantis strategijos projektu, iki 2050 metų Europos elektros energijos pramonė turėtų būti visiškai pakeista "švaria energija", kai daugiau nei 80% elektros energijos pagaminama iš atsinaujinančių energijos šaltinių.

Tegai:
ES, Baltijos šalys
Dar šia tema
Gabrieliau, iš kur pinigai: kuo stebina naujas Lietuvos turtuolių reitingas
Lietuvos ūkininkai pralaimėjo sankcijų karą su Rusija
Lietuvai nepatiko ES biudžeto siūlymai dėl išmokų ūkininkams
Deportacija ir krizė: kas laukia Baltijos šalių po "kietojo Brexit"
Ekspertas: iš Baltijos gali būti atimtos ES subsidijos dėl aferos su "Rail Baltica"
Vilnius, archyvinė nuotrauka

Paaiškėjo, kurios šalies gyventojų grupės Lietuvoje dažniausiai ieško darbo

(atnaujinta 14:58 2020.05.30)
Balandžio 1 dienos duomenimis, Lietuvoje buvo įregistruota daugiau kaip 169 tūkst. bedarbių, o per metus nedarbas padidėjo 0,8 procentinio punkto

VILNIUS, gegužės 30 — Sputnik. Lietuvoje per pirmuosius tris metų mėnesius buvo užregistruota 77,8 tūkst. darbo neturinčių žmonių, tai yra 20,3 proc. daugiau, palyginti su 2019 metų pirmuoju ketvirčiu, praneša Lietuvos Užimtumo tarnybos spaudos tarnyba.Tarp darbo ieškančių asmenų vyrai sudarė 55,5 proc. Tuo pačiu metu kas trečias bedarbis, kuris kreipėsi į Užimtumo tarnybą, gyveno kaimo vietovėse.

Pažymima, kad kovo mėnesį, įvedus karantiną, Lietuvoje augo prekybos, apgyvendinimo ir maitinimo sektoriuose dirbusių asmenų dalis. Labiausiai (2,8 proc.) užimtųjų skaičius augo paslaugų sektoriuje. Panašus augimas stebimas pramonėje (2,5 proc.) ir statybų sektoriuje (2,4 proc.). Žemės ūkyje dirbančių gyventojų nuo 2015 m. nuosekliai mažėja, o 2020 metų I ketvirtį, palyginti su 2019 metų I ketvirčiu sumažėjo 22,1 proc.

Užmtumo tarnybos duomenimis, žemės ūkyje dirbančių gyventojų nuo 2015 metų nuosekliai mažėja, o 2020 metų I ketvirtį, palyginti su 2019 metų I ketvirčiu sumažėjo 22,1 proc.

Balandžio 1 dieną šalyje buvo daugiau kaip 169 tūkst. darbo neturinčių asmenų. Registruoto nedarbo rodiklis per metus išaugo 0,8 proc. punkto.

Kas trečias – ketvirtas (28,4 proc.) per šių metų I ketvirtį  įregistruotas darbo ieškantis buvo jaunimas iki 29  metų, 30,1 proc. — vyresni kaip 50 metų asmenys. Darbo jėgos pasiūlos struktūroje jaunimo dalis, palyginti su 2019 metų I ketvirčiu, mažėjo 1,2 proc. punkto, tuo tarpu vyresnio amžiaus 1,1 proc. punkto augo.

Kaime gyvenantys darbo neturintys asmenys šių metų I ketvirtį sudarė 33,1 proc. visų įregistruotų asmenų. Nedarbo problemos kaime didesnės nei mieste. Šios tendencijos priežastis — mažėjanti žemės ūkio dalis šalies ūkio struktūroje, žemas darbo ieškančiųjų mobilumas ir nepakankamai sparti ūkio plėtra regionuose, teigiama pranešime.

Užimtumo tarnybos duomenys rodo, kad Vyriausybės paskelbtas karantinas ir ekstremali situacija kaime gyvenantiems turėjo mažesnę įtaką. Darbo neturinčių asmenų skaičius tarp kaimo gyventojų augo 4,2 proc., kai bendras bedarbių skaičius augo net  23,5 proc. Tam įtakos turėjo prasidedantys sezoniniai darbai žemės ūkyje.

Vyrai sudaro didesnę dalį tarp visų darbo ieškančių asmenų. Palyginti su pernai metais, sumažėjo darbo ieškančių kaimo gyventojų ir neturinčių profesinio pasirengimo. Trečdaliu sumažėjo ilgalaikių bedarbių dalis.

Рабочие на улице Вильнюса
© Sputnik/ Владислав Адамовский.

Užimtumo tarnybos duomenimis, I ketvirtį darbdaviai įregistravo 10 proc. daugiau laisvų darbo vietų —  53,7 tūkst. nei 2019 m. tuo pačiu laikotarpiu.

Pagal kvalifikaciją daugiausiai laisvų darbo vietų buvo registruota kvalifikuotiems darbininkams ir paslaugų sektoriaus darbuotojams bei nekvalifikuotiems darbininkams.

Dėl koronaviruso įvestas karantinas buvo pratęstas iki birželio 16 dienos. Valdžia pamažu panaikina apribojimus piliečiams ir daro nuolaidų verslui.

Tuo tarpu karantino laikotarpiu padaugėjo nepasiturinčių žmonių, kuriems trūksta lėšų maistui įsigyti. Lietuvių prašoma pasidalyti ilgą galiojimo laiką turinčiais produktais.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje užregistruota daugiau nei 5,7 milijono ligos atvejų, mirė daugiau nei 357 tūkstančiai žmonių.

Užimtumas ir nedarbas Lietuvoje 2020 metų gegužę
© Sputnik /
Užimtumas ir nedarbas Lietuvoje 2020 metų gegužę
Tegai:
Lietuva, Užimtumo tarnyba, nedarbas
Dar šia tema
Lietuva kompensuoja nuostolius ūkininkams, nukentėjusiems nuo pandemijos ir karantino
Kad pasiektų visus vaikus: Seimas suvienodino išmokų vaikams mokėjimo tvarką
Lietuvoje nėra priežasties pratęsti karantiną, pareiškė ULAC vadovas
Baltarusijos AE, archyvinė nuotrauka

Lietuva ketina stiprinti pasipriešinimą BelAE statyboms

Vilnius tikisi, kad dvišalių derybų su Minsku metu jis galės atidėti Astravo atominės elektrinės eksploatacijos pradžią

VILNIUS, gegužės 30 — Sputnik. Į Baltarusijos atominę elektrinę (BelAE) atgabentas branduolinis kuras skatina Lietuvą aktyviau siekti maksimalaus statomos jėgainės "saugumo" ir susitarimų su kaimynais, kad joje pagaminta elektra nebūtų perkama. Taip Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisijos ir laikinosios Veiksmų dėl Astravo atominės elektrinės koordinavimo grupės posėdyje teigė užsienio reikalų viceministras Albinas Zananavičius.

"Atvežtas kuras į aikštelę. Ir šis faktas reiškia, kad mūsų veiksmai prieš Baltarusijos atominę elektrinę tik aktyvės", — šią savaitę sakė Zananavičius.

Anot viceministro, ES tikslas yra nuolat stebėti ir didinti spaudimą Minskui, kad būtų galima įgyvendinti streso testų rekomendacijas prieš pradedant objekto eksploataciją. Jis taip pat pridūrė, kad dvišalėmis derybomis su Baltarusija siekiama atidėti Baltarusijos AE paleidimą.

Be to, kaip pabrėžė Zananavičius, Lietuvai reikalinga Vašingtono parama.

"Siekiama, kad JAV ir Baltarusijos dvišalėje darbotvarkėje atsirastų tas klausimas. Prašome JAV didesnės paramos TATENA formatuose", —  teigė Zananavičius.

Anksčiau Baltarusija baigė branduolinio kuro priėmimą pirmajam atominės elektrinės blokui.

Baltarusija, dalyvaujant "Rosatom", stato atominę elektrinę Gardino srityje, maždaug 50 kilometrų nuo Vilniaus. Gegužės pradžioje į objektą buvo pristatytas pirmajam branduolinis kuras jėgainės blokui.

Lietuva priešinasi projektui, BelAE vadina "grėsme" nacionaliniam saugumui. Be to, Vilnius pasisako prieš energijos eksportą iš objekto ir visuotinai ragina kaimynines respublikas nepirkti elektros iš stoties.

Daugelis ekspertų pažymėjo, kad aštrus Vilniaus pasipriešinimas BelAE klausimui iš esmės kyla ne dėl techninės ar aplinkosaugos problemos, o dėl "nuoskaudos" dėl Ignalinos AE praradimo ir baimės prarasti savo jau ir taip silpnas pozicijas energetikos rinkoje.

Tegai:
Baltarusija, Lietuva, Astravas
Temos:
Astravo atominės elektrinės statybos
Dar šia tema
Pasirašytas susitarimas su Baltarusija dėl skubaus informavimo apie branduolinę avariją
Laikas reikalauti kompensacijos už BelAE
Ekspertas paaiškino, kodėl nereikėtų bijoti atominės elektrinės statybų
Traktorius, archyvinė nuotrauka

Baltarusijos prezidentas atskleidė, kiek savo ūkyje turi traktorių

(atnaujinta 17:55 2020.05.30)
Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka prisipažino, kad pats dirba traktoriu, pavyzdžiui, pjauna žolę

VILNIUS, gegužės 30 — Sputnik. Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka papasakojo, kiek traktorių yra jo kolekcijoje, siužetą apie tai parodė Baltarusijos nacionalinė televizija "ONT".

Penktadienį Baltarusijos vadovas lankėsi Minsko traktorių gamykloje. Kalbėdamasis su gamyklos darbuotojais jis pareiškė, kad asmeniniais tikslais turėjo du traktorius.

"Aš turiu du traktorius. Vienas iš jų man padovanojo šį gamykla. Antrąjį nusipirkau jau seniai", — pasakojo Lukašenka.

Jis taip pat patikslino, kad pats daug dirbo su šia technika.

"Aš dirbu su jūsų traktoriumi: kažkur žolę papjausiu, arba pakabinsiu plūgą", —  pridūrė Baltarusijos vadovas.

Vizito metu gamykloje prezidentui buvo įteikta dovana — galingiausio traktoriaus modelis. Lukašenka pažadėjo jį pastatyti Nepriklausomybės rūmuose — oficiali Baltarusijos prezidento rezidencija.

Tegai:
Minsko traktorių gamykla, traktorius, Aleksandras Lukašenka, Baltarusija
Dar šia tema
Grynas oras ir sportas: Lukašenka paragino "fiziškai kovoti" su COVID-19
Pirmasis Nausėdos pokalbis su Lukašenka: išreikštas susirūpinimas dėl Astravo AE
Ir pandemija ne kliūtis: Lukašenka sodina medžius Černobylio zonoje
"Pakentėk mėnesį": Lukašenka paragino nesibučiuoti su visais iš eilės