Elektros perdavimo linijos saulėlydžio metu, archyvinė nuotrauka

Lietuvoje papasakota apie pirmojo išėjimo BRELL projekto užbaigimą

(atnaujinta 08:51 2019.12.02)
Artimiausiu metu Lietuva planuoja nutiesti daugiau nei 100 kV perdavimo linijas, jungiančias Pagėgius ir Bitėnus

VILNIUS, gruodžio 2 — Sputnik. Perdavimo sistemos operatorius "Litgrid" užbaigė Bitėnų transformatorių pastotės išplėtimo į skirstyklą projektą. Tai yra pirmasis iš vyriausybės patvirtintų strateginių projektų, kuriais siekiama sinchronizuoti Lietuvą su Europos elektros tinklais ir išeiti iš BRELL energijos žiedo (Baltarusija, Rusija, Estija, Lietuva, Latvija).

Apie tai pranešė įmonės spaudos tarnyba.

"Sklandus Bitėnų projekto užbaigimas atveria mums kelią savalaikiam kitų strategiškai svarbių projektų įgyvendinimui. Netrukus užbaigsime naujos linijos Bitėnai-Pagėgiai statybos darbus ir toliau tęsime Vakarų Lietuvos energijos perdavimo infrastruktūros modernizavimą — linijų Darbėnai-Bitėnai bei Bitėnai-Kruonio HAE statybą. Tai itin svarbu ruošiantis naujos jūrinės jungties su Lenkija "Harmony Link" statybai", — teigė "Litgrid" generalinis direktorius Daivis Virbickas.

Pirmuoju sinchronizacijos etapu siekiama atnaujinti šalies elektros tinklus ir padidinti jų patikimumą.

Bendrovė mano, kad transformatorių pastotės išplėtimas yra svarbus didinant elektros energijos tiekimo patikimumą visame regione nuo Klaipėdos iki Jurbarko. Tai taip pat sukuria tinkamas sąlygas vėjo elektrinių plėtrai regione ir esamų vėjo jėgainių parkų generacijos integracijai į Lietuvos energetikos sistemą, pažymi "Litgrid".

Bitėnų skirstyklos išplėtimo projektavimo ir statybos darbų sutartis buvo pasirašyta praėjusių metų pradžioje. Iš ES lėšų projektui buvo skirta 1,482 mln. Bendra vertė — 3,1 milijono eurų.

Antrasis sinchronizacijos projektas bus baigtas kitų metų pradžioje, kai bus užbaigta naujos 110 kV perdavimo linijos, jungiančios Pagėgius ir Bitėnus, statyba.

Baltijos šalių pasitraukimas iš BRELL

Lietuva, Latvija ir Estija iki 2025 metų planuoja išeiti iš BRELL energijos žiedo. Šalys aiškina savo poziciją noru užtikrinti energetinę nepriklausomybę nuo Rusijos.

Planuojama, kad Baltijos šalys bus prijungtos prie Europos elektros sistemos per Lenkiją ― per jau sukurtą "LitPol" jungtį ir "Harmony link" jūrinį kabelį, kurį planuojama pastatyti.

Anksčiau Lietuvos energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas pareiškė, kad sinchronizacijos projektas kainuos beveik 1,5 milijardo eurų, nors iš pradžių buvo kalbama apie 1 milijardą.

Rusija taip pat aktyviai ruošiasi desinchronizacijai, nes siekia užtikrinti Kaliningrado srities energetinį saugumą. Ateityje energiją regionui gamins keturios naujos elektrinės, kurių bendras pajėgumas sieks apie vieną gigavatą.

Be to, Maskva tikisi, kad net ir po to, kai Baltijos šalys pasitrauks iš BRELL, elektros tiekimas respublikoms tęsis.

Kai kurie ekspertai mano, kad Lietuvai pasitraukus iš BRELL, šalyje liks tik energijos tiekimas iš Lenkijos ir jungtis "NordBalt", kurios darbas nuolat sutrinka. Be to, gali padidėti tarifai galutiniams vartotojams.

Tegai:
BRELL, Lietuvos pasitraukimas iš BRELL, elektros perdavimo linijos laidai, Lietuva
Dar šia tema
Lietuva neišvengiamai pasiprašys atgal į BRELL, teigia ekspertas
Lietuva pareiškė norinti greičiau atsisakyti bet kokios energijos iš BRELL
Lietuva pasiūlė Ukrainai alternatyvų dujų tiekimą
vamzdžių klojimo laivas Akademik Čerskij

Vokietijoje per teismą nori užginčyti "Nord Stream-2" leidimą

(atnaujinta 09:43 2020.08.06)
Ieškinyje reikalaujama atsižvelgti į naujus mokslinius duomenis dėl nekontroliuojamo metano išmetimo ir tikrinti nuotėkius išgaunant, transportuojant ir perdirbant gamtines dujas

VILNIUS, rugpjūčio 6 — Sputnik. Vokietijos aplinkos apsaugos organizacija "Deutsche Umwelthilfe" (DUH) Greifsvaldo aukščiausiame administraciniame teisme pareikalavo persvarstyti leidimą eksploatuoti dujotiekį "Nord Stream-2", pranešė RIA Novosti.

Organizacijoje paaiškino, kad šiuo ieškiniu DUH iš atsakingos Štralzundo kalnakasybos tarnybos reikalauja atsižvelgti į naujus mokslinius duomenis dėl nekontroliuojamo metano išmetimo ir tikrinti nuotėkius išgaunant, transportuojant ir perdirbant gamtines dujas.

Pareikšta, kad metanas, kaip gamtinių dujų sudedamoji dalis, yra "86 kartus žalingesnis klimatui" nei anglies dioksidas, o naujausiais mokslininkų duomenimis, gavybos metu išmetama daug daugiau, nei manyta anksčiau.

DUH Energetikos ir klimato apsaugos skyriaus vadovas Konstantinas Cergeris pažymėjo, kad "Nord Stream-2" tariamai neturėjo gauti patvirtinimo su dabar turimais moksliniais duomenimis. "Dabar reikia atsižvelgti į naujus metano nuotėkio matavimo metodus, nes jie prives prie didelio dujotiekio poveikio mūsų klimatui", — pridūrė jis.

Be to, kaip nurodo organizacijos teisininkė Kornelija Cim, reikia įvertinti viso vamzdyno, o ne atskirų jo dalių, esančių skirtingose ​​šalyse, poveikį aplinkai, nes pabaigtas objektas veikia visumoje, o ne ruožais.

Dujotiekio "Nord Stream 2 AG" operatorius RIA Novosti pranešė, kad jie susipažino su ieškiniu ir jį įvertins.

Priminta, kad Štralzundo įstaigoje kovo 5 dieną atmetė DUH paraišką peržiūrėti projekto leidimą.

Operatorius 2018 metų sausį gavo leidimą statyti ir eksploatuoti "Nord Stream-2" Vokietijos teritoriniuose vandenyse ir jo sausumos dalyje.

Projektą jau mėgino nuginčyti NABU organizacijos aplinkosaugininkai, tačiau Greifsvaldo aukštesnysis administracinis teismas ieškinį atmetė, priėjus išvadą, kad visuomenės interesas užtikrinti tiekimo saugumą ir efektyvumą turi viršenybę prieš aplinkosaugininkų interesus.

Tegai:
Vokietija, Nord Stream-2
Temos:
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba
Dar šia tema
Laivo "Fortūna" nuomininkas atsisakė dalyvauti užbaigiant "Nord Stream-2"
Nuspręsta: Kiniją "smaugs" dešimt susirinkusių. Ar bus pakviesta Rusija?
Ekspertas: Lenkijos teisinės pretenzijos neturės įtakos "Nord Stream-2"
Tanklaivis Coral Favia, archyvinė nuotrauka

Lietuva gavo Rusijos SGD partiją

(atnaujinta 08:51 2020.08.06)
Šiuo metu "Coral Favia" yra netoli Klaipėdos SGD terminalo. Pagal grafiką laivas pristatė dešimt tūkstančių kubinių metrų dujų

Į Lietuvą atvyko nauja suskystintų gamtinių dujų (SGD) partija iš Rusijos. Apie tai pranešė portalas "Marinetraffic.com".

Dujovežis "Coral Favia" į Klaipėdos uostą įplaukė ketvirtadienį 04:16. Jis atkeliavo iš Vysocko, kur yra Rusijos bendrovės "Novatek" SGD gamykla.

Šiuo metu tanklaivis prisišvartavęs Klaipėdos SGD terminale. Lietuva, remiantis operatorių bendrovės "Klaipėdos nafta" grafiku, gavo dešimt tūkstančių kubinių metrų dujų.

Savo SGD terminalą Lietuva pastatė 2014 metais. Valdžia savo sprendimą pagrindė noru atsikratyti Rusijos "Gazprom" dujų monopolio. Tačiau terminalas Lietuvai brangiai apsieina: "Klaipėdos nafta" kasmet Norvegijai už nuomą moka 60 milijonų eurų.

Dažniausiai Lietuva SGD gauna iš Rusijos ir Norvegijos. Rusijos degalų tiekimai tapo reguliarūs nuo praėjusių metų pavasario. Kalbant apie amerikietiškas SGD, kurių pirkimą dažnai mini Lietuvos valdžia, Klaipėdos terminalo egzistavimo metu jų buvo tik kelios partijos.

Tegai:
SGD, Rusija, Lietuva
Dar šia tema
Dujų tanklaivis šiaurėje: kaip Rusija tapo pirmąja, bet niekas to nepastebėjo
Nuomonė: brangios amerikiečių SGD "sunaikins" Europos ekonomiką
Trečias tanklaivis per mėnesį: Lietuva gauna didelę SGD siuntą iš Norvegijos