Kaitinamojo tabako rūkymas, archyvinė nuotrauka

Seimas 65 proc. padidino akcizus kaitinamojo tabako produktams

(atnaujinta 13:57 2019.12.05)
20 vienetų produkto pakuotė vidutiniškai brangs 33 centais, ir tai leis į biudžetą surinkti papildomus šešis milijonus eurų

VILNIUS, gruodžio 5 — Sputnik. Pritarta siūlymui didinti akcizų tarifą kaitinamojo tabako produktams, praneša Seimo spaudos tarnyba.

Pagal priimtas pataisas kaitinamojo tabako produktams akcizų tarifą nutarta didinti nuo 68,6 iki 113,2 euro, t. y. 65 proc. už kilogramą produkto. Anksčiau buvo numatyta didinti 78,5 euro, arba 14,4 proc.

Už šiuos Akcizų įstatymo pakeitimus (projektas Nr. XIIIP-4019(2) balsavo 65 Seimo nariai, prieš — 11, susilaikė 25 parlamentarai.

Pranešime pabrėžiama, kad padidinus akcizų tarifą kaitinamojo tabako produktams dėl mokestinių veiksnių 20 vienetų kaitinamojo tabako produktų galėtų pabrangti apie 0,33 euro. Dėl spartesnio akcizų padidinimo kaitinamojo tabako produktams valstybės biudžetas 2020 metais papildomai galėtų gauti apie 6 mln. eurų pajamų.

Šią savaitę Seimas taip pat nusprendė nuosaikiai padidinti akcizų tarifus etilo alkoholiui, benzinui, gazoliams ir žemės ūkio veikloje naudojamiems gazoliams.

Nuo 2020 metų kovo 1 dienos etilo alkoholiui akcizų tarifas didės nuo 1 832 iki 2 025 eurų už gryno etilo alkoholio hektolitrą. 0,5 l stipraus gėrimo vidutiniškai pabrangs apie 0,45 euro.

Didinant akcizo tarifus siekiama išplėsti mokesčių bazę, kuri mažiau kenkia ekonomikos augimui ir tuo pačiu matu labiau prisideda prie finansų ir sveikatos priežiūros srities.

Preliminariais skaičiavimais, padidinus akcizus, biudžeto pajamos kitąmet padidės 42 mln. eurų.

Meskite rūkyti dabar!
© Sputnik
Meskite rūkyti dabar!
Tegai:
kaitinamasis tabakas, tabakas, akcizas
Dar šia tema
Patvirtintas trejų metų akcizo didinimo planas rūkalams
Nuo kovo įsigalios akcizai elektroninių cigarečių skysčiams
Nutraukta šeimos kelionė su tūkstančiu pakelių kontrabandinių cigarečių
Kontrabandą gabenusio Šalčininkų gyventojo laukia tūkstantinė bauda
Kontrabandiniai rūkalai į Lietuvą atplaukė iš Baltarusijos Merkiu
Katedros aikštė

Apklausa parodė, kad pandemija paveikė beveik pusės Lietuvos gyventojų finansus

Tik 19 procentų respondentų mano, kad padėtis su COVID-19 neturės įtakos jų finansinei padėčiai

VILNIUS, spalio 28 — Sputnik. Remiantis Europos Parlamento apklausa, dauguma europiečių mano, kad koronaviruso pandemija jau paveikė jų asmenines pajamas arba paveiks ateityje.

Taip teigė atitinkamai 39 ir 27 procentai apklaustųjų. Tuo tarpu 27 procentai žmonių mano, kad padėtis su COVID-19 neturės įtakos jų finansams.

20 šalių dauguma respondentų teigia, kad dabartinė krizė jau paveikė jų asmenines pajamas, visų pirma Kipre (57 proc.), Graikijoje, Ispanijoje, Rumunijoje (po 55 proc.) ir Bulgarijoje (53 proc.). Lietuvoje tai sako 47 procentai žmonių. Latvijoje ir Estijoje jų yra mažiau — atitinkamai 44 ir 42 proc.

Priešingoje reitingo skalėje yra Danija (17 proc.), Liuksemburgas (19 proc.), Olandija, Suomija (abi po 21 proc.) ir Švedija (26 proc.).

Kalbant apie tuos, kurie mano, kad pandemija ateityje paveiks jų pajamas, Lietuvoje jų yra tik 24 proc., kas yra žemiau ES vidurkio. Latvijoje taip mano 29 proc., Estijoje — 31 proc. Tik slovėnai (32 proc.) yra labiau susirūpinę.

Tik 19 procentų apklaustų Lietuvos gyventojų mano, kad nejaus COVID-19 įtakos savo pajamoms. Latvijoje taip teigė 22 proc., Estijoje — 25 proc. Danijoje taip atsakė 54 proc. respondentų.

Apklausą bendrovė "Kantar" atliko rugsėjo 25–spalio 7 dienomis, joje dalyvavo 24 812 žmonių nuo 16 iki 64 metų amžiaus iš 27 ES valstybių narių. Kai kuriose šalyse amžiaus riba sumažinta iki 54 metų.

Pirmieji «koronakrizės» smūgiai: kiek europiečių tapo skurdesni
© Sputnik
Pirmieji «koronakrizės» smūgiai: kiek europiečių tapo skurdesni
Tegai:
koronavirusas, ekonomika
Dar šia tema
TVF: Lietuvos ekonomika šiemet susitrauks mažiausiai ES
Apie pandemiją, ekonomiką, sankcijas. Putino pasirodymas "Valdai" klubo susirinkime
TVF prognozuoja, kad šiemet Lietuvos ekonomika susitrauks mažiausiai Europoje
Ekonomistas papasakojo, kuo skiriasi dėl COVID-19 ištikusi krizė nuo kitų
Stintos žvejyba, archyvinė nuotrauka

Skiriama parama nuo COVID-19 nukentėjusiam žvejybos sektoriui

(atnaujinta 07:56 2020.10.28)
Kompensacijos bus mokamos už 2020 metų kovo 1–birželio 30 d. laikotarpį

VILNIUS, spalio 28 — Sputnik. Baltijos jūroje ir Baltijos jūros priekrantėje žvejojančios verslinės žvejybos įmonės bei vidaus vandenyse žvejojančios verslinės žvejybos įmonės, nukentėjusios nuo COVID-19 pandemijos, kviečiamos teikti paraiškas paramai gauti, praneša ŽŪM.

Viso paramai skirta skirta 1 mln. Eur. 

Žemės ūkio ministerijos Žuvininkystės skyriaus vyr. specialistas Darius Krištonaitis informuoja, kad kompensacijos bus mokamos už 2020 m. kovo 1–birželio 30 d. laikotarpį. 

"Bus remiamas laikinas žvejybos veiklos jūroje arba vidaus vandenyse nutraukimas, kai veikla buvo laikinai nutraukta dėl COVID-19 viruso protrūkio. Jei per kalendorinį mėnesį bendras žvejybos veiklos dienų skaičius sumažėjo bent viena žvejybos veiklos diena, lyginant su vidutiniu žvejybos veiklos dienų skaičiumi per atitinkamą mėnesį 2017–2019 metais, jei pareiškėjai atitinka ir kitus keliamus reikalavimus, tuomet jie gali pretenduoti į paramą", — teigia Krištonaitis.

Be jau minėtos sąlygos, pareiškėjai, siekiantys gauti paramą, turi atitikti keliamus jiems reikalavimus. Pirmiausia, jie nuo 2020 m. kovo mėnesio iki laikotarpio, už kurį prašoma paramos, pabaigos dienos, turėjo turėti perleidžiamąją teisę į žvejybos galimybes ir teisėtais pagrindais valdė (turėjo nepanaudotas ir neperleistas) šprotų ir (arba) strimelių ir (arba) lašišų individualias žvejybos galimybes.

Pareiškėjų laivas per paskutinius dvejus kalendorinius metus iki paramos paraiškos pateikimo datos (dveji kalendoriniai metai, ėję prieš paraiškos pateikimo metus) turėjo ne mažiau kaip 120 dienų vykdyti žvejybos veiklą. 

Kiekviena įmonė, atitikusi reikalavimus, gaus paramą pagal jų 2017–2019 m. pirminio pardavimo vidurkį, t. y. 10 proc. nuo to vidurkio.

Paraiškas galima teikti iki 2020 metų gruodžio 7 dienos. 

Pirmieji «koronakrizės» smūgiai: kiek europiečių tapo skurdesni
© Sputnik
Pirmieji «koronakrizės» smūgiai: kiek europiečių tapo skurdesni
Tegai:
COVID-19, žvejyba
Rusijos vakcina nuo COVID-19

Ekspertas įvertino Rusijos vakcinos nuo COVID-19 atsiradimo ES rinkoje galimybes

(atnaujinta 14:03 2020.10.28)
Pasak eksperto, tikėtina, kad vakcina nuo COVID-19 Europoje atsiras 2021 metų sausio–vasario mėnesiais

VILNIUS, spalio 28 — Sputnik. Vakcinos nuo koronaviruso infekcijos COVID-19, kurias sukūrė specialistai iš Rusijos ir Kinijos, vargu ar pasirodys ES rinkoje, sakė Europos vaistų agentūros (EVA) vykdomasis direktorius Guido Razi.

"Jei jie norės juos tiekti į Europos rinką, jie turės pereiti per EVA ir aš abejoju, ar atliekant mūsų procedūras jie gaus leidimą anksčiau nei tos vakcinos, kurios jau yra mūsų eksperimentinėse stadijose", — interviu, kurį trečiadienį išleido Romos laikraštis "La Repubblica", sakė Razi.

Jis taip pat pažymėjo, kad galimam Rusijos Federacijos ir Kinijos vakcinų platinimui užsienyje buvo pasirinktos tos zonos, kuriose netaikomi tokie EVA nustatyti reikalavimai.

Pasak Razi, tikėtina, kad vakcina nuo COVID-19 Europoje atsiras 2021 metų sausio–vasario mėnesiais. Komentuodamas neseniai pasirodžiusį Italijos ministro pirmininko Džiuzepės Kontės (Giuseppe Conte) pranešimą, kad tokia vakcina gali būti sukurta dar prieš šias Kalėdas, EVA vadovas teigė, kad "techniškai tai vis dar įmanoma, bet nepaprastai sunku".

"Farmacijos kompanijos dar nepateikė mums klinikinių tyrimų duomenų. Jei viskas vyks sklandžiai, galbūt galėsime patvirtinti pirmąsias vakcinas nuo sausio iki vasario. Mes turime tris vakcinas, kurių trečiasis tyrimų etapas yra baigtas arba artėja prie pabaigos — "Moderna", "AstraZeneca" ir "Pfizer". Jei aiški ir be klaidų informacija mums bus išsiųsta iki lapkričio pabaigos, tai galėsime tai padaryti nuo sausio pabaigos iki vasario pradžios", — sakė jis.

Razi pabrėžė, kad skiepytis nuo COVID-19 reikia nedelsiant pradėti tiems piliečiams, kuriems gresia pavojus. "Vasarą turėsime pakankamai paskiepytų žmonių, kad pamatytume, kokį poveikį tai turės pandemijai. 400 milijonų žmonių [apytikslis ES gyventojų skaičius — Sputnik] vakcinacijai prireiks 500–600 milijonų vakcinos dozių, tačiau jas gaus iki kitų metų pabaigos neįmanoma", — teigė ekspertas.

EVA vadovas pabrėžė, kad skiepijimo sėkmė priklausys ne tik nuo naujų vakcinų kokybės ir efektyvumo, bet ir nuo to, kaip aiškiai ir greitai valdžios institucijos gali iš anksto parengti konkrečias vakcinacijos programas gyventojams. Šiuo atžvilgiu jis paragino politikus nedelsiant pradėti rimtą darbą rengiant nacionalines skiepijimo programas.

"Nors šiandien neįmanoma numatyti, kada turėsime didžiulį imunitetą, esu įsitikinęs, kad nugalėsime virusą", — užbaigė Razi.

Pirmoji vakcina nuo koronaviruso buvo sukurta Rusijos Gamalėjaus centre ir užregistruota rugpjūčio mėnesį. Vakcina pavadinta "Sputnik V". Pirmieji pasiskiepys rizikos grupėms priklausantys gydytojai ir piliečiai, masinė vakcinacija prasidės 2021 metais.

Pasak Rusijos sveikatos apsaugos ministro Michailo Muraškos, atlikus vaisto registraciją, Maskvos klinikose nuo koronaviruso buvo paskiepyta daugiau nei 5,5 tūkst. Dar viena sukurta Rusijos vakcina nuo koronaviruso "Vektor" centre artėja prie trečiojo tyrimo etapo. Taip pat vyksta Čiumakovo instituto vakcinos klinikiniai tyrimai.

Tegai:
vakcina, koronavirusas, Europa, Rusija
Temos:
Vaistų ir vakcinos nuo COVID-19 sukūrimas
Dar šia tema
PSO paragino stiprinti kovą su koronavirusu židiniu tampančioje Europoje
Karantinas Kaune: kokie ribojimai ir naujos priemonės įvesti mieste
Visose "Maximos" parduotuvėse pirkėjams bus nemokamai išduodamos kaukės