Manometras

"Naftogaz" pareiškė apie 2 milijardų dolerių išieškojimą "Gazprom"

(atnaujinta 12:05 2019.12.06)
Ukraina reikalauja iš Rusijos likusios 3 milijardų dolerių kompensacijos. Jei "Gazprom" nesumokės, įmonės turtas gali būti pateiktas parduoti teismo sprendimu

VILNIUS, gruodžio 6 — Sputnik. Ukrainos "Naftogaz" vadovas Andrejus Koboliovas pareiškė apie daugiau nei dviejų milijardų dolerių išieškojimą iš Rusijos bendrovės "Gazprom", kurį patenkino Stokholmo arbitražas, interviu "Liga.net".

"2,1 milijardo dolerių užskaityta už dujas, suvartotas 2014–2015 metais, bet ne visiškai mūsų apmokėtas. Tai sudaro 45 procentus kompensacijos, priskirtos mums arbitražo metu 2018 metais vasario mėnesį", — teigė "Naftogaz" vadovas.

Pasak Koboliovo, beveik visa paminėta suma pateko į Ukrainos valstybės biudžetą.

Vadovas taip pat pridūrė, kad Ukraina užsiima likusios sumos išieškojimu — atsižvelgiant į palūkanas, tai yra beveik trys milijardai dolerių. Koboliovo teigimu, įvairių jurisdikcijų teismai leis parduoti "Gazprom" aktyvus, jei Rusijos įmonė nesumokės skolų.

Tranzito sutartis tarp Maskvos ir Kijevo baigia galioti šių metų pabaigoje. Šalys dar nesudarė naujo susitarimo. Maskva, Kijevas ir Briuselis rengia trišalius susitikimus šiuo klausimu, tačiau dar nepasiekė jokių rezultatų.

Lapkritį "Gazprom" pasiūlė "Naftogaz" metams pratęsti dabartinę sutartį arba sudaryti naują. Rusijos pasiūlytos sąlygos apėmė visų tarptautinių arbitražo bendrovių tarpusavio pretenzijų atmetimą ir visų teisminių procesų nutraukimą. Į šiuos reikalavimus Rusijos koncernas taip pat įtraukė Ukrainos antimonopolinio komiteto sprendimo taikyti "Gazprom" baudą už "ekonominės konkurencijos pažeidimą" panaikinimą ir "Naftogaz" peticijos inicijuoti Europos Komisijos tyrimą dėl Rusijos koncerno atsiėmimą.

Ukrainos energetikos ministerijos vadovas Oleksijus Orželis laiko Maskvos pasiūlymą nepriimtinu. Tačiau vėliau "Naftogaz" pareiškė, kad šalys turėtų toliau aptarti tranzito susitarimą pagal Europos taisykles trišaliu formatu, dalyvaujant Europos Komisijai.

Nacionalinio energetinio saugumo fondo analitikas Igoris Juškovas pasiūlė ES paraginti Ukrainos bendrovę priversti ją užmegzti tam tikrą konstruktyvų dialogą su "Gazprom". Tačiau, pasak eksperto, vis dar nėra aiškumo dėl sutarties sudarymo perspektyvų, nes pagal Europos taisykles "Naftogaz" privalo atiduoti savo dujų perdavimo sistemą nepriklausomam operatoriui. Kol kas tai dar neįvyko.

Tegai:
Ukrainos "Naftogaz"
Dar šia tema
"Naftogaz" grasino siurbti tranzitines dujas iš Rusijos į savo saugyklas
"Naftogaz" įvardijo terminą dujų tranzito sutarčiai sudaryti
"Naftogaz" pažadėjo neužsukti dujų krano
Ekonomikos ir inovacijų ministerija, archyvinė nuotrauka

Lietuva susitarė dėl asocijuotos narystės su Europos kosmoso agentūra

(atnaujinta 23:26 2021.05.10)
Iki nurodyto laiko šalis išlaikys bendradarbiaujančios su agentūra valstybės statusą

VILNIUS, gegužės 7 — Sputnik. Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė pasirašė Lietuvos asocijuotos narystės sutartį su Europos kosmoso agentūra (EKA), praneša ministerijos spaudos tarnyba.

Asocijuota narystė EKA sustiprins šalies mokslo ir verslo konkurencingumą ir bus tiesiogiai naudinga ekonomikai. Preliminariais vertinimais, kosmoso programų dalyvių tiesiogiai investuotas 1 euras sukuria ne mažiau kaip 3,5 euro vertės.

Lietuvos ir EKA asocijuotos narystės sutartis iki rugsėjo 27 dienos turės būti ratifikuota Seime, iki tol Lietuva išlaikys bendradarbiaujančios su agentūra valstybės statusą.

Mėnulis ir lėktuvas
© Sputnik / Антон Денисов

"Įsitraukimas į kosmoso srities technologijų plėtrą ne tik gerina tarptautinį šalies įvaizdį, bet ir duoda tiesioginės ir apčiuopiamos naudos ekonomikai. Projektus pagal EKA programas vykdantis verslas kuria didelę pridėtinę vertę, o Lietuvos narystė kosmoso agentūroje mūsų šaliai kasmet atneš apie 8,4 mln. eurų grąžą", — sakė Armonaitė.

Anot jos, toks bendradarbiavimas skatina inovacijas, suteikia rimtą stimulą ateities šalies verslui, pažangių technologijų ir inovatyvių pramonės vystymui bei didelės pridėtinės vertės produktų kūrimui. Visa tai padidins Lietuvos verslo ir mokslo konkurencingumą tarptautiniu mastu.

Tapusi asocijuota nare, Lietuva turės teisę įsteigti EKA verslo inkubavimo centrą, kuris teiktų ekspertinę ir finansinę pagalbą kosmoso srities startuoliams. Šiuo metu 20 tokių centrų veikia 17-oje EKA valstybių narių. Šie centrai padėjo įsteigti daugiau kaip 300 kosmoso srities startuolių ir užaugino daugiau kaip 700 įmonių.

Asocijuota narystė leis Lietuvai dalyvauti įvairiose EKA programose, o mūsų šalies verslui ir mokslui atsivers galimybė bendradarbiauti su didžiosiomis Europos technologijų korporacijomis ("Airbus", "Thales Alenia space", "Ariane group", "OHB system"), kurios įgyvendina didelio masto EKA programas.

2010 metais Lietuva pasirašė bendradarbiavimo susitarimą su EKA, o 2015 metais prisijungė prie EKA Europos bendradarbiaujančių valstybių plano (PECS).

Tegai:
kosmosas, Aušrinė Armonaitė, Lietuva
Vilnius

Lietuvoje bus pradėta mokėti vienišų asmenų pensija

(atnaujinta 22:13 2021.05.10)
Premjerės teigimu, iš esmės tai yra vieniši pensininkai, neįgalieji, taip pat tos šeimos, kur vaikus augina vienas iš tėvų

VILNIUS, gegužės 7 — Sputnik. Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė pranešė, kad šiemet vienišų asmenų pensija bus pradedama mokėti, o vėlesniais metais bus plečiama. Apie tai ji pareiškė spaudos konferencijoje.

"Vienas iš turbūt pagrindinių veiklos socialinėje srityje matavimo rodiklių yra santykinio skurdo rodiklis. Nors mes dažnai kalbame apie bendro santykinio skurdo rodiklį ir vertiname tą bendrąjį skaičių, tačiau yra atskiros grupės, ištisos visuomenės grupės, kurių santykinio skurdo rizika yra gerokai didesnė, pavyzdžiui, vienišų pensininkų atveju — dvigubai nei vidurkis", — sakė Šimonytė.

Anot jos, iš esmės tai yra vieniši pensininkai, neįgalieji, taip pat tos šeimos, kur vaikus augina vienas iš tėvų.

"Būtent tam, kad socialinė politika būtų taiklesnė, pirmiausia būtų stengiamasi padėti toms visuomenės grupėms, kurių santykinio skurdo rodikliai yra patys blogiausi, ir yra numatyta Vyriausybės programoje šita priemonė", — sakė premjerė.

Šimonytė pareiškė, kad šiais metais ši pensija bus pradedama mokėti ir bus pradėta nuo tų žmonių, kurie gauna šalpos pensijas. Ateinančiais metais ji bus plečiama ir tam reikės papildomų lėšų. Tačiau valdantieji mano, kad rezultatas, kuris sumažins santykinį skurdą ir kartu bendrą santykinio skurdo lygį, yra to vertas.

Lietuvoje dabartinis pensinis amžius yra 64 metai vyrams ir 63 metai moterims. 2015 metais atlikto tyrimo duomenimis, vyrai respublikoje norėtų dirbti iki 61 metų, o moterys — iki 59 metų.

Anksčiau EK parengė "žaliąją senatvės knygą". Joje rekomenduojama Lietuvai iki 2040 metų padidinti pensinį amžių iki 72 metų, kad būtų išlaikytas pastovus šalies senėjimo indeksas.

Pensininkai laikomi viena pažeidžiamiausių grupių Lietuvoje. 2019 metais Baltijos šalis pateko į antilyderių penketuką ES pagal pensininkų skurdo riziką. Vyresnių nei 65 metų žmonių, kuriems gresia skurdas, dalis siekė 18,7 proc.

Tegai:
pensijos, Vyriausybė, Ingrida Šimonytė, Lietuva
Dar šia tema
Toliau dirbti išėję į pensiją ketina kas antras Lietuvos gyventojas, rodo tyrimas
10 ženklų, kurie rodo, kad jūsų finansinė elgsena yra teisinga
Vladimiras Putinas

Elžbietos II pusbrolis apkaltintas bandymu parduoti susitikimą su Putinu

(atnaujinta 14:05 2021.05.10)
78 metų princas Maiklas šiuos kaltinimus atmetė. Jo oficialus atstovas pažymėjo, kad Kento princas nenorėtų to padaryti ir negalėjo to padaryti

VILNIUS, gegužės 10 — Sputnik. Didžiosios Britanijos karalienės Elžbietos II pusbrolis, Kento princas Maiklas buvo apkaltintas bandymu parduoti galimybę susitikti su Vladimiru Putinu, praneša BBC Rusijos tarnyba, remdamasi "Sunday Times".

Britų leidimo žurnalistai atliko tyrimą, kurio metu jie prisidengdami privačios įmonės atstovais susitiko su Kento princu. Susitikime jiems buvo pasakyta, kad princas gali juos supažindinti su Putinu. Šio pristatymo tikslas liko neaiškus. Jo draugas, skaitymo markizas, vėliau jį apibūdino kaip "neoficialų karalienės ambasadorių Rusijoje". Priduriama, kad Maikals savo penkių dienų vizitą į Rusiją galėjo įvertinti maždaug 50 000 svarų. Arba jis gali užfiksuoti vaizdo pranešimą su privačios įmonės rekomendacija už 200 tūkstančių dolerių.

78 metų princas Maiklas šiuos kaltinimus atmetė. Jo oficialus atstovas pažymėjo, kad Kento princas nenorėtų to padaryti ir negalėjo to padaryti. Tokie susitikimai, pasak jo, neįmanomi be Britanijos ambasados ​​sutikimo ir Rusijos ir Didžiosios Britanijos prekybos rūmų pagalbos. Be to, spaudai buvo priminta, kad Kentskis su Putinu nebuvo susitikęs nuo 2003 metų.

Vėliau pranešta, kad susitikdamas su žurnalistais jis padarė klaidą ir davė nerealius pažadus, dėl kurių nuoširdžiai gailisi.

Tegai:
susitikimas, Vladimiras Putinas, Elžbieta II