Budapeštas, archyvinė nuotrauka

Vengrija prarado aštuonis milijardus dolerių dėl sankcijų Rusijai

(atnaujinta 12:55 2019.12.13)
Pasak Vengrijos užsienio reikalų ministro, sankcijų politika panaši į spektaklį teatre, nes tikrovėje tarp Vakarų Europos šalių ir Rusijos yra labai stiprus ekonominis bendradarbiavimas

VILNIUS, gruodžio 13 — Sputnik. Po sankcijų įvedimo Vengrija prarado 8 milijardus JAV dolerių dėl sumažėjusios prekybos su Rusija, sakė šalies užsienio reikalų ministras Pėteris Sijartas (Péter Szijjártó). Apie tai rašo naujienų agentūra RIA Novosti.

"Mes, vengrai, po sankcijų įvedimo praradome 8 milijardus dolerių. Mūsų uždavinys yra ir toliau teikti paramą Vengrijos įmonėms Rusijos rinkoje", — sakė Vengrijos užsienio reikalų ministras per Vengrijos eksporto plėtros agentūros partnerių biuro atidarymo ceremoniją (HEPA).

"Kai mes kalbame apie Europos Sąjungą ir santykius su Rusija, tada dažniausiai girdime: "konfliktai", "diskusijos". Bet tai yra tik paviršius. Labai dažnai tai panašu į spektaklį teatre. Nes jei pažvelgtumėte į tikrąjį šių dalykų turinį, taptų aišku, kad tarp Vakarų Europos šalių ir Rusijos yra labai stiprus ekonominis bendradarbiavimas, tai yra prekyba, investicijos", — sakė ministras.

ES ir Rusijos vėliavos, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Владимир Сергеев

Pasak Vengrijos užsienio reikalų ministro, Vokietija pernai padidino savo prekybos su Rusija apyvartą 56 proc., Prancūzija — 45 proc., Italija — 37 proc.

"Be to, Vokietijos prekybos apyvarta pernai viršijo 60 milijardų JAV dolerių. 2014 metais, prieš sankcijas, apyvarta buvo 10 milijardų. Praėjusiais metais ji buvo 6,7 milijardo dolerių... Tai tik du trečdaliai apyvartos nuo 2014 metų", — aiškino ministras ir pridūrė, kad jei Vengrija nepalaiko savo įmonių Rusijos rinkoje, tai "nereikia tikėtis tolesnės sėkmės".

Penktadienį Maskvoje buvo atidarytas Vengrijos eksporto plėtros agentūros partnerystės biuras. HEPA tikslas — palengvinti Vengrijos kompanijų, siūlančių konkurencingus eksporto produktus, technologijas ir paslaugas, patekimą į užsienio rinkas, atsižvelgiant į specifines konkrečios šalies ypatybes. Biuro veikla apima Rusiją, Kazachstaną, Baltarusiją, Gruziją ir Azerbaidžaną.

Rusijos ir Vakarų šalių santykiai pablogėjo dėl padėties Ukrainoje ir Kryme, kuris vėl susivienijo su Rusija po 2014 metais pusiasalyje vykusio referendumo. Vakarai, kaltindami Rusiją kišimusi, įvedė jai sankcijas, Maskva ėmėsi atsakomųjų priemonių pakeisdama importą savo šalies gamybos prekėmis ir ne kartą pareiškė, kad kalbėti su ja sankcijų kalba yra neveiksminga.

Sankcijos prieš Rusiją ir tarptautinė prekyba
© Sputnik
Sankcijos prieš Rusiją ir tarptautinė prekyba
Tegai:
Rusija, Vengrija
Temos:
Lazda turi du galus: sankcijos Rusijai (277)
Dar šia tema
Rusijos Valstybės Dūma: Europa pavargo nuo sankcijų Rusijai
JAV išplėtė sankcijas Rusijai
Krymas paragino ES nutraukti antirusiškų sankcijų "beprotybę"
Elektros tiekimo linijos

Labiausiai elektros energijos kainos tarp ES šalių per metus didėjo Lietuvoje

(atnaujinta 09:55 2020.11.28)
Tuo pat metu Lietuva tapo viena iš ES šalių, kur labiausiai — 19,8 proc. — sumažėjo dujų kainos

VILNIUS, lapkričio 28 — Sputnik. Lietuva pagal elektros kainų padidėjimą laikotarpiu nuo praėjusių metų pirmojo iki šių metų pirmojo pusmečio buvo tarp Europos Sąjungos antilyderių. Tai praneša statistikos agentūra "Eurostat".

Lietuvoje per šį laikotarpį elektros kaina padidėjo 13,6 proc. Taip pat didelis augimas užfiksuotas Lenkijoje (12,9), Liuksemburge (10,5), Rumunijoje (9,1) ir Čekijoje (8 proc.).

Tuo tarpu labiausiai sumažėjo elektros kainos Nyderlanduose (-31), Latvijoje (-12,8), Slovėnijoje (-11,4), Švedijoje (-10,0), Estijoje (-8,9).

Kaip pažymi Eurostatas, Nyderlanduose elektros kaina sumažėjo dėl mokesčių mažinimo, o Latvijoje, Slovėnijoje, Švedijoje ir Estijoje — energijos kainos.

Vidutinės elektros kainos pirmąjį šių metų pusmetį buvo mažiausios Bulgarijoje, kur 100 kilovatvalandžių kainavo dešimt eurų. Vengrijoje 100 kilovatvalandžių kainuoja šiek tiek daugiau — 10,3 euro. Estijoje — 12,4.
Didžiausios kainos pirmąjį pusmetį buvo pastebėtos Vokietijoje (30,4), Danijoje (28,3), Belgijoje (27,9).

Nuo 2019 metų pirmojo pusmečio iki 2020 metų pirmojo pusmečio didžiausias gyventojų dujų kainos nacionaline valiuta sumažėjo Latvijoje (-29,4 proc.), Lietuvoje (-19,8), Švedijoje (-16) ir Portugalijoje ( -15,4).

Dėl mokesčių sumažinimo Švedijoje sumažėjo kainos. Latvijoje kainų dinamikai įtakos turėjo energijos kaina, o kitose šalyse — abu veiksniai.

Didžiausias padidėjimas užfiksuotas Nyderlanduose (+8,0), Prancūzijoje (+7,3) ir Kroatijoje (+5,2). Nyderlanduose kainų augimą lėmė didesni mokesčiai, o Prancūzijoje ir Kroatijoje - energijos sąnaudos.

Vidutinės dujų kainos namų ūkiams 2020 m. Pirmąjį pusmetį buvo mažiausios Latvijoje, Vengrijoje ir Rumunijoje (3,2 euro už 100 kilovatvalandžių) ir Lietuvoje (3,6 euro).

Didžiausios dujų kainos eurais buvo stebimos Nyderlanduose (10,0 euro), Švedijoje (9,8), Prancūzijoje (7,9) ir Danijoje (7,5).

Dar šia tema
Energetikos operatorė Lietuvoje pranešė apie pajamų ir elektros pardavimo sumažėjimą
Reguliuotojas Lietuvoje atmetė prekybos elektros energija metodiką dėl BelAE
Pirmasis BelAE energijos blokas atnaujino elektros energijos gamybą
Maskva, archyvinė nuotrauka

Pompėjas pakomentavo naujų sankcijų įvedimą Rusijos įmonėms

(atnaujinta 09:45 2020.11.28)
JAV valstybės sekretorius pridūrė, kad sankcijos taikomos dvejiems metams ir apima JAV vyriausybės pirkimų, JAV vyriausybės pagalbos ir eksporto apribojimus

VILNIUS, lapkričio 28 — Sputnik. Naujos sankcijos, kurias JAV įvedė Rusijos ir Kinijos įmonėms, yra susijusios su tiekimais pagal Irano raketų programą, sakė valstybės sekretorius Maikas Pompėjas.

"Mes taikome sankcijas "Chengdu Best New Materials" ir "Zibo Elim Trade" Kinijoje, taip pat "Nilco" grupei, kuri dar vadinama "Nil Fam Khazar" ir "Santers Holding", bei "Elecon OJSC" Rusijoje už jautrių technologijų ir prekių tiekimą Irano raketų programai. Priemonės yra mūsų atsako į kenkėjišką Irano veiklą dalis", — sakoma jo rašytiniame pareiškime.

JAV valstybės sekretorius pridūrė, kad sankcijos taikomos dvejiems metams ir apima JAV vyriausybės pirkimų, JAV vyriausybės pagalbos ir eksporto apribojimus.

Sankcijos trims Rusijos ir dviem Kinijos įmonėms galioja nuo lapkričio 6 dienos, tačiau apie jas tapo žinoma tik šią savaitę. Kaip paaiškino Valstybės departamentas, jos buvo įvestos vadovaujantis masinio naikinimo ginklų neplatinimo prieš Iraną, Šiaurės Korėją ir Siriją įstatymu.

Rusijos ambasadorius JAV Anatolijus Antonovas šias sankcijas pavadino diskriminaciniu žingsniu, kurio tikslas buvo sumenkinti Rusijos bendrovių ekonominį potencialą.

Tegai:
sankcijos, Rusija, JAV
Dar šia tema
Putinas pratęsė atsakomąsias sankcijas Vakarams
Europos Parlamentas paragino "sustiprinti pasitikėjimą Rusija" panaikinant sankcijas
Rusijos Valstybės Dūma sureagavo į pranešimus apie naujas JAV sankcijas Rusijai