Vilniaus panorama, archuvinė nuotrauka

Lietuvos bankas: kitąmet šalies ekonomika augs lėčiau

(atnaujinta 12:00 2019.12.18)
Lietuvos banko ekonomistų pastebėjimu, ekonominį aktyvumą ribos ir besikeičianti padėtis darbo rinkoje, įmonėms nebus galimybių gerokai kelti darbo atlygį, vis nepalankiau veiks vidaus demografiniai pokyčiai

VILNIUS, gruodžio 18 — Sputnik.  Lietuvos bankas prognozuoja, kad po 3,7 proc. šalies ekonomikos augimo 2019 metais kitąmet jis padidės 2,5 proc., rašoma banko pranešime.

 Europos Centrinis bankas, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Алексей Витвицкий

"Baigdami šiuos metus galime pasidžiaugti, kad 2019 metais šalies ekonomika stipriai augo, bet žvelgdami į kitus metus turime būti santūresni – prognozuojame ūkio raidos sulėtėjimą. Nors mūsų ekonomikai didelę įtaką darantis Lietuvos eksportas užtikrintai kyla, sąlygos jo plėtrai – ne pačios geriausios. Tiek eksportas, tiek investicijos kitąmet turėtų augti nuosaikiau. Tikėtina, kad investicijas mažiau skatins ir nebe tiek daug intensyvėsiantis Europos Sąjungos paramos fondų lėšų naudojimas", – sako Lietuvos banko Ekonomikos ir finansinio stabilumo tarnybos direktorius Gediminas Šimkus.

Lietuvos banko ekonomistų pastebėjimu, ekonominį aktyvumą ribos ir besikeičianti padėtis darbo rinkoje. Įmonėms nebus galimybių gerokai kelti darbo atlygį, vis nepalankiau veiks vidaus demografiniai pokyčiai.

Pagal naujausias Lietuvos banko prognozes darbo užmokestis šiemet pakils 8,5, kitąmet – 6,7 proc. 

Šiemet daugiau nei praėjusiais metais kilo maisto kainos. Nemažą jų ūgtelėjimo dalį lėmė daržovių kainos, kurios reikšmingai didėjo, tikėtina, dėl žemės ūkiui nepalankių oro sąlygų.

Nors kol kas numatoma, kad pasaulinės maisto žaliavų kainos ateinančiais metais kils mažiau, bendrąją infliaciją didinančiai turėtų veikti daugiau nei šiemet augsiantys netiesioginiai mokesčiai. Kaip ir pastaraisiais metais, bendro kainų lygio pasikeitimui didžiausią įtaką turės paslaugų kainos, nes darbo sąnaudos, numatoma, toliau kils nemenkai.

ES šalių reitingas pagal inovacijų ekonomikoje lygį
© Sputnik /
ES šalių reitingas pagal inovacijų ekonomikoje lygį
Dar šia tema
ES pasiteisindama aplinkos apsauga, žlugdo Lietuvos ekonomiką, teigia ekspertas
Ekonominis nuosmukis ir girtavimas: kaip Lietuva tapo lydere pagal alkoholio vartojimą
Seimo narė: nors Lietuvos ekonomika augo, biudžetininkai to nepajus
Nord Stream-2

Deputatas pavadino galimas sankcijas prieš "Nord Stream-2" šantažu

(atnaujinta 19:13 2020.06.04)
Anot jo, Vašingtonas negali sąžiningai konkuruoti su Rusija Europos energetikos rinkoje ir parodo pasirengimą imtis atvirai neteisėtų veiksmų užkirsti kelią Rusijos ir Europos dujų projektui

VILNIUS, birželio 4 — Sputnik. JAV ketinimas įvesti naujas sankcijas prieš "Nord Stream-2" yra bandymas sutrukdyti projekto įgyvendinimą per ekonominį ir politinį šantažą, sakė Sergejus Železniakas, Rusijos Valstybės Dūmos užsienio reikalų komiteto narys.

Kaip trečiadienį pranešė "Bloomberg", JAV senatoriai planuoja išplėsti sankcijas prieš "Nord Stream-2" projektą.

Naujos priemonės gali turėti įtakos draudimo bendrovėms, teikiančioms draudimo, perdraudimo paslaugas vamzdyne eksploatuojamiems laivams.

"Ketinimas išplėsti JAV sankcijų paketą prieš "Nord Stream-2" yra desperatiškas bandymas sutrukdyti Rusijos ir Europos projekto įgyvendinimą per ekonominį ir politinį šantažą. Vašingtonas ilgą laiką aktyviai priešinosi Europos bendradarbiavimo su Rusija plėtrai, keldamas pavojų savo partneriams ir energetiniam saugumui", — sakė jis.

Anot jo, Vašingtonas negali sąžiningai konkuruoti su Rusija Europos energetikos rinkoje ir parodo pasirengimą imtis atvirai neteisėtų veiksmų užkirsti kelią Rusijos ir Europos dujų projektui.

"Nord Stream-2" projektas apima dviejų dujotiekio vamzdynų, kurių bendras pajėgumas yra 55 milijardai kubinių metrų dujų per metus, tiesimą. Jie bus nutiesti nuo Rusijos krantų iki Vokietijos palei Baltijos jūros dugną.

Kai kurios valstybės, ypač Ukraina ir JAV, nepritaria projektui. Kijevas baiminasi prarasti pajamas iš Rusijos dujų tranzito, o Vašingtonas yra suinteresuotas reklamuoti savo suskystintas dujas Europos rinkoje. Lietuva, Latvija, Lenkija savo ruožtu projektą laiko "politiškai motyvuotu".

Praėjusių metų gruodį JAV įvedė sankcijas projektui, reikalaudamos, kad tiesimą vykdančios bendrovės nedelsdamos nutrauktų statybas. Šveicarijos "Allseas" paskelbė sustabdanti vamzdžių klojimą. Gegužės mėnesį žiniasklaida pranešė, kad Vašingtonas rengia naujas ribojamąsias priemones dujotiekiui, kad užkirstų kelią jo paleidimui.

Tuo pat metu Maskva, taip pat Berlynas ir Viena ne kartą pabrėžė, kad "Nord Stream-2" yra išimtinai komercinis projektas ir skirtas pagerinti Europos valstybių energetinį saugumą. Norvegija taip pat rėmė statybas.

Nord Stream-2
© Sputnik /
"Nord Stream-2"
Tegai:
JAV, Europa, Rusija, Nord Stream-2
Temos:
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba
Dar šia tema
Lenkijos žiniasklaida papasakojo, nuo ko gali priklausyti "karo" už Baltijos šalis eiga
Ekspertas paaiškino, kodėl Rusija naftos rinkoje prarado mažiausiai iš visų
Naftos gavyba

Ekspertas paaiškino, kodėl Rusija naftos rinkoje prarado mažiausiai visų

(atnaujinta 16:15 2020.06.04)
Tarp vartotojų laimėtoja galima laikyti Kiniją, kuri pirmoji susidorojo su pandemija ir pradėjo atsigauti, pareiškė Borisas Marcinkevičius

VILNIUS, birželio 4 — Sputnik. Padėtis naftos rinkoje susiklostė tokia, kad Rusija tarp naftą išgaunančių šalių prarado mažiau nei Saudo Arabija ir JAV, interviu Sputnik Lietuva pareiškė energetikos ekspertas Borisas Marcinkevičius.

Naftos gavyba, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Максим Богодвид

Anot jo, per visus sukrėtimus, nepaisant to, kad skambėjo žodžiai, jog Rusijos naftos kompanijos nesusidoros, vadovybė elgėsi gana ramiai ir neskubėjo.

"Naftos kompanijų atstovai susirinko į susitikimą Energetikos ministerijoje, paskirstė kvotas apkarpymui. Jokių protestų iš naftos kompanijų nebuvo gauta. Mes visi gyvename šiame pasaulyje, puikiai suprantame, kad jei kuri nors iš mūsų naftos kompanijų būtų kritiškai nepatenkinta šiuo sprendimu, tada tai būtinai išeitų į paviršių. Ne, viskas yra visiškai ramu", — pasakė jis.

Marcinkevičius priminė, kad padėtis Saudo Arabijoje susiklostė ne pačiu geriausiu būdu. Po to, kai Rijadas pradėjo siūlyti naftą su didelėmis nuolaidomis, teko pereiti prie priverstinio gavybos apimčių mažinimo. Tuo pat metu šalyje buvo pakeltas PVM, atšaukta nemažai socialinių išmokų, o galų gale teko atsisakyti siūlomų nuolaidų.

"Objektyvi tikrovė yra tokia, kad į Saudo Arabijos biudžetą naftą buvo įdėta su 80 dolerių kaina. <...> Be to, Saudo Arabija iki 70 procentų savo pajamų gauna iš prekybos nafta ir naftos produktais, todėl atitinkamai Saudo Arabija tiesiog persitempė, kai smarkiai padidino naftos siūlymo apimtį dėl to, kad ji pasiūlė šias nuolaidas ir taip toliau. Jiems nieko gero nenutiko", — papasakojo ekspertas.

Kalbėdamas apie Jungtines Valstijas, Marcinkevičius pažymėjo, kad padėtis JAV skalūnų pramonėje yra gana kritiška, nes įmonės jau pradėjo kreiptis dėl bankroto procedūrų.

"JAV Teisingumo departamento duomenimis, gegužės pabaigoje 17 skalūnų bendrovių pateikė bankroto bylas, be to, ne tik mažos, bet ir dvi didelės. Teisingumo departamento vertinimais, jei padėtis naftos rinkoje nepasikeis, tada metų pabaigoje bankrutuos mažiausiai 73 įmonės. Valstijos nedalyvavo OPEC+ susitarime, motyvuodamos tai tuo, kad antimonopoliniai valstybės įstatymai neleidžia jai dalyvauti kartelių sąmoksluose. Pasak JAV energetikos sekretoriaus Dan'o Brouillette'o, gegužės pabaigoje gavybos apimtis JAV sumažėjo 2,2 milijono barelių, ir prošvaistės nematyti", — paaiškino jis.

Tuo pat metu skalūnų pramonėje sparčiai mažėja gavybos apimtis, todėl įmonės verčiamos iškasti daugiau gręžinių.

Ekspertas mano, kad tarp naftą išgaunančių kompanijų nėra laimėtojų, nes jos visos vienaip ar kitaip nukentėjo nuo šios krizės. Tačiau tarp vartotojų yra nugalėtojų, kalbama apie Kiniją. Marcinkevičius pažymėjo, kad būtent Pekinas pirmasis susidorojo su pandemija ir pradėjo greitai atkurti savo pramonę.

"Iš šio trejeto (Rusija, JAV, Saudo Arabija — Sputnik) Rusijai pavyko sukurti sau optimalias sąlygas. Tiesa, padėtis susiklostė tokia, kad buvo neįmanoma kažką laimėti, klausimas buvo toks — kas kiek praras. Šiuo metu Rusija prarado mažiau nei kiti didelės naftos rinkos dalyviai. O laimėjo Kinija", — apibendrino jis.

OPEC+ balandžio 12 dieną susitarė sumažinti naftos gavybą 9,7 mln. barelių per dieną gegužės–birželio mėn., 7,7 mln. barelių per antrąjį metų pusmetį ir dar 5,8 mln. iki 2022 metų balandžio pabaigos. Kaip atskaitos bazė buvo paimtas 2018 metų spalio mėnesis, tačiau Rusijai ir Saudo Arabijai buvo paimta 11 milijonų barelių per dieną, iš kurių, kaip analogiškai visoms, mažinimas turėtų būti atitinkamai 23 %, 18 % ir 14 %.

Tegai:
Saudo Arabija, JAV, Kinija, Rusija, nafta
Dar šia tema
"Bloomberg" praneša apie problemas, susijusias su Saudo Arabijos naftos iškrovimu JAV
Pirmosios aukos: JAV naftos ir dujų milžinės paskelbė, kad greitai bankrutuos
"Bloomberg": Saudo Arabija birželį sumažins naftos tiekimą
Ekspertas: Baltijos šalys turėtų gerinti santykius su Rusija, kad gautų pajamas iš uostų
Protestai JAV

Per protestus JAV nustatyta beveik 280 išpuolių prieš žurnalistus

(atnaujinta 17:47 2020.06.04)
Užregistruoti mažiausiai 279 incidentai. 45 atvejais žurnalistai buvo areštuoti, 40 atvejų buvo apgadinta įranga ar studijos

VILNIUS, birželio 4 — Sputnik. Per protestus JAV beveik 280 žurnalistų patyrė smurtą, rodo portalo U.S. Press Freedom Tracker duomenys.

Gegužės 26 - birželio 3 dienomis užregistruoti mažiausiai 279 incidentai. 45 atvejais žurnalistai buvo areštuoti, 40 atvejų buvo apgadinta įranga ar studijos.

Užfiksuota 180 išpuolių, iš kurių 149 - iš policijos pusės. Portale suskaičiuoti 67 fizinės jėgos naudojimo atvejai, iš jų 42 atvejai iš policijos, 23 ašarinių dujų išpuolių atvejai, 69 - naudojant gumines kulkas ir kitas šaudymo priemones.

Portalo tikslas yra sekti spaudos laisvės pažeidimus JAV. Jos veiklą valdo Spaudos fondas, o jo patariamąją tarybą sudaro keletas įtakingų žurnalistinių organizacijų, tokių kaip Žurnalistų gynimo komitetas ir "Reporteriai be sienų".

Po afroamerikiečio Džordžo Floido mirties policijos rankose per JAV miestus nuslinko protestų ir riaušių banga. Keturiems policijos pareigūnams pateikti kaltinimai. Protesto ir riaušių metu nustatyta daugybė policijos išpuolių prieš žurnalistus atvejų.

Dar šia tema
JAV policija guminėmis kulkomis šovė į "Sputnik" prodiuserę — video
Kaip reporteriai dirba ypač pavojingomis protestų sąlygomis JAV
Trampas sako, kad Baidenas nežino, kaip nutraukti riaušes JAV
Ekspertas: JAV valdžia negali kovoti su riaušėmis įprastais būdais