Astravo AE

Ekspertas: Lietuva negalės atsikratyti energijos Astravo AE dėl Latvijos

(atnaujinta 09:18 2019.12.26)
Vienaip ar kitaip Baltarusijos elektra gali patekti į respubliką dėl vieningos Lietuvos ir Latvijos energetikos sistemos, mano ekspertas Aleksandras Nosovičius

VILNIUS, gruodžio 25 — Sputnik. Lietuvos valdžia supranta, kad jos bandymai uždrausti elektrą iš Baltarusijos atominės elektrinės (AE) yra tušti, interviu Sputnik Lietuva metu pasakė ekonomistas ir politikos analitikas Aleksandras Nosovičius.

Šiomis dienomis Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda pasirašė įstatymo pataisas, numatančias draudimą Baltarusijos atominės elektrinės elektrai patekti į respubliką. Pokyčių iniciatorius — pats Lietuvos vadovas.

Anot Nausėdos, pataisomis valstybės įstaigoms bus suteiktos papildomos priemonės, skirtos užkirsti kelią nesaugių atominių elektrinių pagamintos elektros energijos pardavimui Lietuvoje.

Ekonomistas Aleksandras Nosovičius pažymėjo, kad Lietuvos politikai niekaip negali užkirsti kelio Baltarusijos elektros energijos patekimui į šalį, nes šalis turi bendrą energetikos sistemą su Latvija, kuri turi lankstesnę poziciją Baltarusijos AE atžvilgiu.

"Prisijungimas prie Vakarų Europos elektros tinklų nepaneigia fakto, kad Lietuva ir Latvija išliks energetiškai sujungtos. Atitinkamai, jei Latvija pirks energiją iš Baltarusijos AE, o ji, panašu, pirks — tai bus strateginė nuolaida Minskui mainais į tai, kad Baltarusija dalį savo tranzito iš Klaipėdos uosto perkelia į Latvijos jūrų uostus. Jei Latvija pirks šią energiją, ji vienaip ar kitaip pateks į Lietuvą, nes energetikos tinklai neatskiria, kur kieno yra energija", — pasakė ekspertas.

Nosovičiaus teigimu, Lietuvos valdžia nesupranta, kad bandymai uždrausti elektrą iš iš Baltarusijos AE yra tušti.

"Manau, kad Lietuvos valdančioji klasė, net atsižvelgiant į visą jos originalumą, nėra tokia kvaila, kad to nesuprastų. Mano nuomone, vakarykštis Nausėdos sprendimas yra vaidyba prieš visuomenę, vaidyba prieš savo rinkėjus, konservatyvius rinkėjus, kuriems vis labiau prielankus Lietuvos lyderis; tai kreipimasis į visus tuos žmones, kurie daugelį metų buvo bauginami, ir toliau bus bauginami Baltarusijos atomine elektrine", — apibendrino jis.

Padėtis aplink Astravo AE

Baltarusijos atominė elektrinė statoma netoli Astravo, Gardino srityje, 50 kilometrų nuo Vilniaus. Objektui pasirinkta vieta netinka Lietuvai, kuri ją laiko nesaugia, o pati stotis, valdžios atstovų nuomone, "kelia grėsmę" nacionaliniam saugumui.

Vilnius tikisi, kad Latvija ir Estija parems šalį kovoje su Astravo AE. Prezidentas Gitanas Nausėda kvietė kolegas susiburti ir susitarti dėl bendros pozicijos.

Tačiau kaimyninės Baltijos respublikos nepritaria šiai nuomonei. Latvija nepalaiko Baltarusijos elektros energijos blokavimo, nes, jos manymu, tai gali sukelti energijos trūkumo riziką kitoms Baltijos šalims.

Minskas visus Vilniaus reikalavimus laiko politizuotais. Baltarusijos valdžia ne kartą pareiškė, kad Astravo atominė elektrinė statoma visiškai laikantis saugos standartų, o tarptautiniai ekspertai jau patvirtino, kad kaimyninėms šalims nėra jokios rizikos.

Tegai:
Baltarusija, elektra, Latvija, Lietuva, Astravo AE
Temos:
Astravo atominės elektrinės statybos (321)
Dar šia tema
Baltarusija nori eksportuoti elektrą į Lenkiją per Lietuvą
Latvija gali pirkti elektros energiją iš Astravo AE apeidama Lietuvą
Vaičiūnas pripažino, kad "nesaugi Astravo AE elektra" gali patekti į Lietuvą
Nord Stream-2

Deputatas pavadino galimas sankcijas prieš "Nord Stream-2" šantažu

(atnaujinta 19:13 2020.06.04)
Anot jo, Vašingtonas negali sąžiningai konkuruoti su Rusija Europos energetikos rinkoje ir parodo pasirengimą imtis atvirai neteisėtų veiksmų užkirsti kelią Rusijos ir Europos dujų projektui

VILNIUS, birželio 4 — Sputnik. JAV ketinimas įvesti naujas sankcijas prieš "Nord Stream-2" yra bandymas sutrukdyti projekto įgyvendinimą per ekonominį ir politinį šantažą, sakė Sergejus Železniakas, Rusijos Valstybės Dūmos užsienio reikalų komiteto narys.

Kaip trečiadienį pranešė "Bloomberg", JAV senatoriai planuoja išplėsti sankcijas prieš "Nord Stream-2" projektą.

Naujos priemonės gali turėti įtakos draudimo bendrovėms, teikiančioms draudimo, perdraudimo paslaugas vamzdyne eksploatuojamiems laivams.

"Ketinimas išplėsti JAV sankcijų paketą prieš "Nord Stream-2" yra desperatiškas bandymas sutrukdyti Rusijos ir Europos projekto įgyvendinimą per ekonominį ir politinį šantažą. Vašingtonas ilgą laiką aktyviai priešinosi Europos bendradarbiavimo su Rusija plėtrai, keldamas pavojų savo partneriams ir energetiniam saugumui", — sakė jis.

Anot jo, Vašingtonas negali sąžiningai konkuruoti su Rusija Europos energetikos rinkoje ir parodo pasirengimą imtis atvirai neteisėtų veiksmų užkirsti kelią Rusijos ir Europos dujų projektui.

"Nord Stream-2" projektas apima dviejų dujotiekio vamzdynų, kurių bendras pajėgumas yra 55 milijardai kubinių metrų dujų per metus, tiesimą. Jie bus nutiesti nuo Rusijos krantų iki Vokietijos palei Baltijos jūros dugną.

Kai kurios valstybės, ypač Ukraina ir JAV, nepritaria projektui. Kijevas baiminasi prarasti pajamas iš Rusijos dujų tranzito, o Vašingtonas yra suinteresuotas reklamuoti savo suskystintas dujas Europos rinkoje. Lietuva, Latvija, Lenkija savo ruožtu projektą laiko "politiškai motyvuotu".

Praėjusių metų gruodį JAV įvedė sankcijas projektui, reikalaudamos, kad tiesimą vykdančios bendrovės nedelsdamos nutrauktų statybas. Šveicarijos "Allseas" paskelbė sustabdanti vamzdžių klojimą. Gegužės mėnesį žiniasklaida pranešė, kad Vašingtonas rengia naujas ribojamąsias priemones dujotiekiui, kad užkirstų kelią jo paleidimui.

Tuo pat metu Maskva, taip pat Berlynas ir Viena ne kartą pabrėžė, kad "Nord Stream-2" yra išimtinai komercinis projektas ir skirtas pagerinti Europos valstybių energetinį saugumą. Norvegija taip pat rėmė statybas.

Nord Stream-2
© Sputnik /
"Nord Stream-2"
Tegai:
JAV, Europa, Rusija, Nord Stream-2
Temos:
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba
Dar šia tema
Lenkijos žiniasklaida papasakojo, nuo ko gali priklausyti "karo" už Baltijos šalis eiga
Ekspertas paaiškino, kodėl Rusija naftos rinkoje prarado mažiausiai iš visų
Naftos gavyba

Ekspertas paaiškino, kodėl Rusija naftos rinkoje prarado mažiausiai visų

(atnaujinta 16:15 2020.06.04)
Tarp vartotojų laimėtoja galima laikyti Kiniją, kuri pirmoji susidorojo su pandemija ir pradėjo atsigauti, pareiškė Borisas Marcinkevičius

VILNIUS, birželio 4 — Sputnik. Padėtis naftos rinkoje susiklostė tokia, kad Rusija tarp naftą išgaunančių šalių prarado mažiau nei Saudo Arabija ir JAV, interviu Sputnik Lietuva pareiškė energetikos ekspertas Borisas Marcinkevičius.

Naftos gavyba, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Максим Богодвид

Anot jo, per visus sukrėtimus, nepaisant to, kad skambėjo žodžiai, jog Rusijos naftos kompanijos nesusidoros, vadovybė elgėsi gana ramiai ir neskubėjo.

"Naftos kompanijų atstovai susirinko į susitikimą Energetikos ministerijoje, paskirstė kvotas apkarpymui. Jokių protestų iš naftos kompanijų nebuvo gauta. Mes visi gyvename šiame pasaulyje, puikiai suprantame, kad jei kuri nors iš mūsų naftos kompanijų būtų kritiškai nepatenkinta šiuo sprendimu, tada tai būtinai išeitų į paviršių. Ne, viskas yra visiškai ramu", — pasakė jis.

Marcinkevičius priminė, kad padėtis Saudo Arabijoje susiklostė ne pačiu geriausiu būdu. Po to, kai Rijadas pradėjo siūlyti naftą su didelėmis nuolaidomis, teko pereiti prie priverstinio gavybos apimčių mažinimo. Tuo pat metu šalyje buvo pakeltas PVM, atšaukta nemažai socialinių išmokų, o galų gale teko atsisakyti siūlomų nuolaidų.

"Objektyvi tikrovė yra tokia, kad į Saudo Arabijos biudžetą naftą buvo įdėta su 80 dolerių kaina. <...> Be to, Saudo Arabija iki 70 procentų savo pajamų gauna iš prekybos nafta ir naftos produktais, todėl atitinkamai Saudo Arabija tiesiog persitempė, kai smarkiai padidino naftos siūlymo apimtį dėl to, kad ji pasiūlė šias nuolaidas ir taip toliau. Jiems nieko gero nenutiko", — papasakojo ekspertas.

Kalbėdamas apie Jungtines Valstijas, Marcinkevičius pažymėjo, kad padėtis JAV skalūnų pramonėje yra gana kritiška, nes įmonės jau pradėjo kreiptis dėl bankroto procedūrų.

"JAV Teisingumo departamento duomenimis, gegužės pabaigoje 17 skalūnų bendrovių pateikė bankroto bylas, be to, ne tik mažos, bet ir dvi didelės. Teisingumo departamento vertinimais, jei padėtis naftos rinkoje nepasikeis, tada metų pabaigoje bankrutuos mažiausiai 73 įmonės. Valstijos nedalyvavo OPEC+ susitarime, motyvuodamos tai tuo, kad antimonopoliniai valstybės įstatymai neleidžia jai dalyvauti kartelių sąmoksluose. Pasak JAV energetikos sekretoriaus Dan'o Brouillette'o, gegužės pabaigoje gavybos apimtis JAV sumažėjo 2,2 milijono barelių, ir prošvaistės nematyti", — paaiškino jis.

Tuo pat metu skalūnų pramonėje sparčiai mažėja gavybos apimtis, todėl įmonės verčiamos iškasti daugiau gręžinių.

Ekspertas mano, kad tarp naftą išgaunančių kompanijų nėra laimėtojų, nes jos visos vienaip ar kitaip nukentėjo nuo šios krizės. Tačiau tarp vartotojų yra nugalėtojų, kalbama apie Kiniją. Marcinkevičius pažymėjo, kad būtent Pekinas pirmasis susidorojo su pandemija ir pradėjo greitai atkurti savo pramonę.

"Iš šio trejeto (Rusija, JAV, Saudo Arabija — Sputnik) Rusijai pavyko sukurti sau optimalias sąlygas. Tiesa, padėtis susiklostė tokia, kad buvo neįmanoma kažką laimėti, klausimas buvo toks — kas kiek praras. Šiuo metu Rusija prarado mažiau nei kiti didelės naftos rinkos dalyviai. O laimėjo Kinija", — apibendrino jis.

OPEC+ balandžio 12 dieną susitarė sumažinti naftos gavybą 9,7 mln. barelių per dieną gegužės–birželio mėn., 7,7 mln. barelių per antrąjį metų pusmetį ir dar 5,8 mln. iki 2022 metų balandžio pabaigos. Kaip atskaitos bazė buvo paimtas 2018 metų spalio mėnesis, tačiau Rusijai ir Saudo Arabijai buvo paimta 11 milijonų barelių per dieną, iš kurių, kaip analogiškai visoms, mažinimas turėtų būti atitinkamai 23 %, 18 % ir 14 %.

Tegai:
Saudo Arabija, JAV, Kinija, Rusija, nafta
Dar šia tema
"Bloomberg" praneša apie problemas, susijusias su Saudo Arabijos naftos iškrovimu JAV
Pirmosios aukos: JAV naftos ir dujų milžinės paskelbė, kad greitai bankrutuos
"Bloomberg": Saudo Arabija birželį sumažins naftos tiekimą
Ekspertas: Baltijos šalys turėtų gerinti santykius su Rusija, kad gautų pajamas iš uostų
Protestai JAV

Žuvusio Floido draugas papasakojo apie paskutines jo gyvenimo minutes

Riaušės Junginių Amerikos Valstijų miestuose kilo po afrikiečio Džordžo Floido mirties Mineapolyje sulaikymo metu

VILNIUS, birželio 4 — Sputnik. Mineapolyje žuvusio afroamerikiečio Džordžo Floido draugas teigė, kad paskutinėmis minutėmis prieš mirtį jis paprašė paaiškinti, kodėl jis buvo sulaikytas, tačiau nerodė jokio pasipriešinimo.

"Nuo pat pradžių jis stengėsi nuolankiausiai parodyti, kad visai nesipriešina... Aš girdėjau jį besiginant: "Prašau pareigūne, kam visa tai?" — sakė Maurice Lester Hall, Floido draugas, kuris buvo su juo jo mirties dieną, rašo "The New York Times".

Anot Hallo, Floidas paprašė, kad kas nors jam padėtų, nes jis miršta.

"Aš amžinai prisiminsiu baimę Floido veide... Kas liks man amžinai, yra tai, kad jam mirštant pamačiau suaugusį žmogų verkiantį", — sakė jis.

Laikraštis pranešė, kad pats Floido draugas, kuris arešto metu buvo apkaltintas šaunamųjų ginklų laikymu, smurtu šeimoje ir narkotikų laikymu, pasakė melagingą vardą ir po dviejų dienų išvyko iš Mineapolio į Hiustoną.

Riaušės Amerikos miestuose kilo po afrikiečio Džordžo Floido mirties Mineapolyje sulaikymo metu. Internete pasirodė filmuota medžiaga, kurioje parodyta, kad vyrui buvo uždėti antrankiai, jis pargriautas ant žemės, o vienas iš teisėsaugos pareigūnų jam keliu prispaudė kaklą.

Sulaikytasis kelis kartus pasakė, kad negali kvėpuoti, vėliau nutilo. Jis mirė intensyvios terapijos skyriuje. Oficialios teismo medicinos išvados patvirtina, kad Floidas mirė nuo smaugimo.

Buvo atleisti keturi policininkai, vienas iš jų apkaltintas neatsargiu gyvybės atėmimu.

Vašingtone ir kituose šalies miestuose kilus protestams buvo paskelbta komendanto valanda.

Tegai:
mirtis, protestai, JAV
Dar šia tema
JT generalinis sekretorius ragina protestuotojus JAV taikiai išreikšti savo pasipiktinimą
Kaip kova su rasizmu JAV virto susirėmimais su plėšikais