Lietuvos geležinkeliai

"LG" pasirašė sutartį dėl Vilnius-Klaipėda geležinkelio ruožo elektrifikavimo

(atnaujinta 09:48 2019.12.27)
Planuojama, jog darbai bus baigti 2023 metais. Sutarties vertė siekia daugiau nei 363 milijonus eurų

VILNIUS, gruodžio 27 — Sputnik. "Lietuvos geležinkeliai" (LG) pasirašė sutartį dėl Vilniaus — Klaipėdos geležinkelio ruožo elektrifikavimo su "Lietuvos geležinkelių infrastruktūra" ir ispanų "Elecnor".

Apie tai pranešė "Lietuvos geležinkelių" spaudos tarnyba.

Sutarties vertė — 363,1 milijono eurų. Taip pat, pasak bendrovės atstovų, Lietuvoje elektrifikavimas kainuos 20 procentų mažiau, nei vidutinė pastarųjų metų Europoje įgyvendintų projektų kaina.

"Įgyvendinus šį projektą Lietuvos geležinkelių infrastruktūra bus pakelta į visiškai naują kokybinį lygmenį, sukuriant naują šalies infrastruktūros standartą, o tai leis ženkliai sumažinti krovinių ir keleivių vežimo veiklos sąnaudas", — sako "Lietuvos geležinkelių" generalinis direktorius Mantas Bartuška.

Manoma, kad elektrifikavimas turės didelę ekologinę naudą — kasmet geležinkelio tinkle bus sudeginama 46 tūkst. tonų mažiau dyzelino. Socialinė ekonominė nauda dėl oro taršos sumažėjimo per visą eksploatacijos laikotarpį sieks apie 700 mln. eurų.

Be to, dėl mažesnių energijos sąnaudų bei pigesnės riedmenų priežiūros bus sukurta apie 505 mln. eurų nauda transporto sektoriui.

Tikimasi, kad darbai bus baigti 2023 metais. Prognozuojama, kad jau 2024 metais pagrindine šalies geležinkelių arterija — tarp Vilniaus ir Klaipėdos — traukiniai važiuos varomi ekologiškesne ir pigesne energija.

Tegai:
Lietuva, Lietuvos geležinkeliai, Vilnius, Klaipėda
Dar šia tema
Vilniaus autobusų ir geležinkelio stotys bus sujungtos į bendrą mobilumo centrą
"Lietuvos geležinkeliai" atnaujina radijo ryšio sistemą
Atnaujintas tiesioginis susisiekimas traukiniais tarp Vilniaus ir Kauno
Nord Stream-2

Ekspertas: JAV "nepakeis" Vokietijos elgesio dėl "Nord Stream-2"

(atnaujinta 16:12 2020.08.06)
Jo manymu, JAV negalės "palaužti" Vokietijos "Nord Stream-2" statybos klausimu, nes "vokiečiai moka skaičiuoti pinigus"

VILNIUS, rugpjūčio 6 — Sputnik. Vokietija parodys tvirtumą, atsižvelgdama į JAV sankcijų spaudimą dujotiekiui "Nord Stream-2", sakė Rusijos mokslų akademijos korespondentas Fiodoras Voitolovskis, praneša RIA Novosti.

vamzdžių klojimo laivas Akademik Čerskij
© Sputnik / Алексей Витвицкий

Jo manymu, JAV negalės "palaužti" Vokietijos "Nord Stream-2" statybos klausimu, nes "vokiečiai moka skaičiuoti pinigus".

"Vokietijos verslas labai gerai supranta savo nuostolius atsisakius šio projekto. Tai labai naudinga Vokietijos pramonei ir Vokietijos vartotojui. Vokietijos verslas jau patyrė rimtų nuostolių dėl to, kad Amerikos sankcijos buvo ir yra ekstrateritorinio pobūdžio ir yra taikomos ne tik įmonėms rezidentams. JAV, bet ir Europos įmonėms už bendravimą su Rusija tose srityse, kurioms taikomos sankcijos", — sakė jis.

Anot jo, nukentėjusių Vokietijos kompanijų pasipiktinimas auga ir yra transliuojamas politiniu lygmeniu. "Manau, kad tam tikras tvirtumas bus parodytas politiniu lygmeniu", — sakė jis.

Amerikiečiai trukdo įgyvendinti "Nord Stream-2" projektą, nes yra suinteresuoti padidinti SGD tiekimą Europai, priminė ekspertas. Jo nuomone, Europos rinka dabar yra viena iš svarbiausių JAV ir spaudimas jai didės.

"Nord Stream-2" projektas apima dviejų vamzdynų, kurių bendras pajėgumas yra 55 milijardai kubinių metrų per metus, tiesimą nuo Rusijos pakrantės iki Baltijos jūros ir Vokietijos.

Jam aktyviai priešinasi JAV, kurios ketina parduoti savo suskystintas gamtines dujas Europos Sąjungoje. Vašingtonas gruodį paskelbė taikysiąs sankcijas projektui, reikalaudamas, kad įmonės, susijusios su projektu, nedelsdamos nutrauktų statybą. Šveicarijos "Allseas" beveik iš karto paskelbė apie darbo sustabdymą.

Nord Stream-2
© Sputnik /
"Nord Stream-2"
Tegai:
Nord Stream-2 statyba, Vokietija, JAV
Temos:
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba
Dar šia tema
Ekspertas numatė derybų tarp "Gazprom" ir laivo "Fortūna" savininko rezultatus
Ekspertas: Danijos sprendimas padidina galimybę laiku užbaigti "Nord Stream-2"
Pinigai

Lietuvos ekonomika pandemiją atlaikė kur kas geriau, nei tikėtasi

(atnaujinta 13:30 2020.08.06)
Statistikos departamento duomenimis, šalies bendrasis vidaus produktas antrąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, smuko 3,7 proc., o palyginus su pirmuoju ketvirčiu — maždaug 5 procentais

VILNIUS, rugpjūčio 6 — Sputnik. Naujausi ekonomikos rodikliai rodo, kad kol kas koronaviruso sukelta pandemija atlaikyta kur kas geriau, nei buvo tikėtasi. Apie tai praneša Vyriausybės tinklalapis, skirtas kovai su koronavirusu.

Pranešama, kad tolygūs išlieka mokėjimai pagal Ekonomikos skatinimo planą, baigiant įgyvendinti vienas priemones, įsibėgėja ir/arba pradedamos vykdyti kitos.

Pažymima, kad Vyriausybė stebi įmonių bankroto skaičius ir tendencijas. Palyginus su 2019 metais, įmonių, kurioms registruotas bankroto teisinis statusas, skaičius išlieka daugiau nei perpus mažesnis (361 įmonė 2020 metais, 728 įmonės 2019 metais).

Statistikos departamento duomenimis, šalies bendrasis vidaus produktas antrąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, smuko 3,7 proc., o palyginus su pirmuoju ketvirčiu — maždaug 5 proc.

"Lietuvos ekonomika kol kas pandemiją atlaikė kur kas geriau, nei tikėtasi. Prie to prisidėjo ir skubiai sutelktos valstybinės ekonomikos gelbėjimo priemonės, tačiau ir toliau svarbu užtikrinti visos šalies ekonomikos atsparumą naujai galimai koronaviruso bangai, kad nereikėtų drastiškai stabdyti ekonomikos. Tam būtinas visų mūsų sąmoningumas ir susitelkimas", — teigė Vyriausybės kanclerio pirmasis pavaduotojas Lukas Savickas.

Pabrėžiama, kad iš Ekonomikos skatinimo plano priemonėms numatytų papildomų 4,9 mlrd. eurų lėšų šiuo metu panaudota beveik penktadalis (17,5 proc., arba 863 mln. eurų). Šios lėšos ir toliau naudojamos tolygiai.

Palyginus su praėjusia savaite, mokėjimai, skirti darbo vietų ir gyventojų pajamoms išsaugoti, išaugo beveik tris kartus. Tokį augimą lėmė ženkliai (daugiau nei 5 kartus) padidėjusi mokėjimų savarankiškai dirbantiems asmenims suma. Iš viso iš skirtų 1 893 mln. eurų jau panaudota beveik 436 mln. eurų (23 proc.).

"Vyriausybė toliau siekia padėti verslui ir išsaugoti jo likvidumą. Čia taip pat fiksuojamas tolygus panaudotų lėšų augimas. Iš 1, 2 mln. eurų, skirtų verslo likvidumui išsaugoti, liepos 31 d. panaudota daugiau nei 336 mln. eurų (28 proc.), o per paskutinę savaitę — 16 mln. eurų.", — teigiama pranešime.

Pažymima, kad "INVEGA" liepos 31 dienos duomenimis, nuomos mokesčio kompensacijai iki mėnesio pabaigos jau išmokėta per 15 mln. eurų.

Tegai:
Lietuva, koronavirusas, ekonomika
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Ekspertas numatė derybų tarp "Gazprom" ir laivo "Fortūna" savininko rezultatus
Lietuva gavo Rusijos SGD partiją
Vokietijoje per teismą nori užginčyti "Nord Stream-2" leidimą
Vanduo, archyvinė nuotrauka

"Klaipėdos vanduo" pradeda neplaninius patikrinimus Karklėje

(atnaujinta 16:20 2020.08.06)
Bendrovės "Klaipėdos vanduo" skaičiavimais, per naktį iš tinklų buvo ištraukta maždaug trečdalis per parą suvartojamo vandens kiekio Karklėje

VILNIUS, rugpjūčio 6 — Sputnik. Turima įtarimų, kad Karklėje naktimis vanduo yra siurbiamas  iš vandentiekio tinklų. Dėl to kenčia vietos gyventojai, liekantys be vandens, praneša Klaipėdos savivaldybė.

Šiuo atžvilgiu bendrovė "Klaipėdos vanduo" pradeda neplaninius patikrinimus Karklėje.

"Pastebėjome, kad naktimis Karklėje išaugo vandens tiekimas. Pradėjome sekti informaciją ir nustatėme, kad net išjungus siurblius į Karklės vandentiekio tinklus buvo tiekiama apie 4 m³ /val. Skaičiuojame, kad per naktį iš tinklų buvo ištraukta ne mažiau nei 24 m³, o tai yra maždaug trečdalis per parą suvartojamo vandens kiekio Karklėje. Čia maždaug suvartojama apie 68 m³ per parą. Turime įtarimą, kad gyvenvietėje kažkas prijungia siurblius prie tinklų, kurie sugeba ištraukti vandenį iš mūsų įmonės rezervuarų", – sako bendrovės generalinis direktorius Benitas Jonikas.

Karklės gyventojai laikinai buvo likę be vandens. AB "Klaipėdos vanduo" gabeno vandenį į Karklės vandenvietės rezervuarą. Per liepą papildomai atvežta 150 m³ vandens.

"Mūsų įmonė deda dideles pastangas, kad visi gyventojai būtų aprūpinti vandeniu, todėl dabar pradedame neplaninius patikrinimus ir tikimės nustatyti kas Karklės gyvenvietę palieka be vandens", – sako AB "Klaipėdos vanduo" generalinis direktorius Benitas Jonikas.

"Klaipėdos vanduo" prašo Karklės gyventojų būti pilietiškais ir pranešti, kas galimai naktimis iš vandentiekio tinklų siurbia vandenį.

Karklės gyvenvietėje vandens trūkumas ilgametė problema. Gyvenvietėje požeminis sluoksnis – mažai vandeningas ir jo nebeužtenka dabartiniams žmonių poreikiams. AB "Klaipėdos vanduo" planuoja, kad į Karklės gyvenvietę nepertraukiamai vanduo bus tiekiamas 2022 metais.

Tegai:
Klaipėda
Dar šia tema
Klaipėda planuoja įsigyti dar 10 elektrinių autobusų