Kavinė, archyvinė nuotrauka

Lietuvoje padidėjo apyvarta mažmeninės prekybos ir maitinimo srityse

(atnaujinta 00:55 2019.12.29)
Lietuvos statistikos departamentas paskelbė lapkričio mėnesio duomenis, neįskaitant sezono ir darbo dienų skaičiaus

VILNIUS, gruodžio 28 — Sputnik. Lapkričio mėnesį mažmeninė prekyba Lietuvoje sudarė 1,003 mlrd. eurų ir padidėjo 0,9 proc., palyginti su spalio mėnesiu, praneša Statistikos departamentas.

Prekyba maisto produktais padidėjo 0,5 proc., ne maisto prekių — 2,3 proc., automobilių degalų — 0,9 proc., pašalinus sezono ir darbo dienų skaičių.

Viešojo maitinimo ir gėrimų įmonių apyvarta lapkričio mėnesį sudarė 68,5 mln. eurų dabartinėmis kainomis. Palyginti su spalio mėnesiu, ji padidėjo vienu procentu.

Per metus maitinimo ir gėrimų įmonių apyvarta palyginamosiomis kainomis padidėjo 9,2 proc.

Tegai:
maitinimas, mažmeninė prekyba, Lietuva
Dar šia tema
Lukašenka džiaugiasi, kad Maskvos ir Minsko santykiai ne tokie, kaip su Baltijos šalimis
Kaip rusofobiška Latvijos valdžios pozicija griauna šalies ekonomiką
Klaipėdos uostas, archyvinė nuotrauka

Klaipėdos uoste sumažėjo krovinių apyvarta

(atnaujinta 19:53 2020.10.22)
Nuosmukis tebejaučiamas skystųjų ir generalinių krovinių segmente: skystųjų krovinių pilta apie 15 proc., generalinių — 6 proc. mažiau nei pernai

VILNIUS, spalio 23 — Sputnik. Per šių metų 9 mėnesius Klaipėdos uoste krauta 34,6 mln. tonų, tai vienu procentu arba apie 380 tūkst. tonų mažiau nei pernai per tą patį laikotarpį, praneša uosto spaudos tarnyba.

Per šių metų sausio–rugsėjo mėnesius krova rytinėje Baltijos jūros pakrantėje mažėjo bemaž 9 proc. Palyginti su kitais rytinės Baltijos jūros uostais, Klaipėdos rezultatas yra geresnis nei visų kitų uostų vidurkis.

Tuo tarpu lyderiai pagal apyvartos apimtis tarp Baltijos jūros uostų išlieka Ust Lugos (76 628,3 t), Sant Peterburgo (44 254,0 t) ir Primorsko (38 372,0) uostai.

Klaipėdos uosto apyvartą šiemet labiausiai augino birieji kroviniai, ypač žemės ūkio produktai, taip pat trąšos. Grūdų krauta 20 proc. daugiau negu pernai tuo pačiu laikotarpiu, trąšų — beveik 7 proc. daugiau.

Nuosmukis tebejaučiamas skystųjų ir generalinių krovinių segmente. Skystųjų krovinių pilta apie 15 proc., generalinių — 6 procentais mažiau nei pernai per tą patį laikotarpį.

Sausio–rugsėjo mėnesiais į Klaipėdos uostą atplaukė 4 854 laivai, tai — 3 proc. arba 142 laivais mažiau, apsilankė 165 608 keleiviai, tai — 51 proc. arba 173 334 keleiviais mažiau nei 2019 m. per tą patį laikotarpį.

Keleivių skaičiaus mažėjimas tiesiogiai siejamas su pandemija ir atšauktu kruizinės laivybos sezonu. Šiais metais į Klaipėdos uostą turėjo atplaukti 66 kruiziniai laivai, kuriais turėjo atkeliauti apie 80 tūkst. turistų.

Tegai:
Klaipėdos uostas, Klaipėda
Dar šia tema
Klaipėdos uostas: triukšmo dėl polių kalimo vakarais bus mažiau
Klaipėdos uostas priėmė amonio nitrato trąšų krovinį
Klaipėdos uostas susiduria su grėsmėmis dėl Baltarusijos
Klaipėdos uostas, archyvinė nuotrauka

Nutrauktas ikiteisminis tyrimas dėl užteršto grunto Klaipėdos uoste

(atnaujinta 17:54 2020.10.22)
Jau kelerius metus Klaipėdos uosto akvatorijoje iškastas užterštas gruntas yra saugiai sandėliuojamas specialiai įrengtoje aikštelėje

VILNIUS, spalio 22 — Sputnik. Klaipėdos teisėsaugininkai nutraukė ikiteisminį tyrimą dėl galimos aplinkos taršos ir užteršto grunto Klaipėdos uoste tvarkymo.

Tyrimas nutrauktas konstatavus, kad nepadarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 270 str. 2 d., 228 str. 1 d. (aplinkos apsaugos taisyklių pažeidimas, piktnaudžiavimas).

"Uosto direkcija užterštą gruntą, iškastą uosto akvatorijoje, tvarko nenusižengdama įstatymams bei teisės aktams, darbai vykdomi turint visus reikalingus leidimus ir nepažeidžiant aplinkosaugos reikalavimų", — teigia uosto spaudos tarnyba.

Uosto direkcija dar 2012 metais parengė užteršto grunto saugojimo aikštelės projektą, pagal kurį akvatorijoje iškastas užterštas gruntas yra saugiai sandėliuojamas specialiai įrengtoje aikštelėje. Užteršto grunto aikštelėje pagal specialią technologiją sandėliuojant iškastą marių gruntą užtikrinama, kad šis gruntas, supiltas į specialius geosintetinius konteinerius, į aplinką nepatenka.

Gruntas geosintetiniuose konteineriuose yra nusausinamas naudojant gamtai nekenksmingą technologiją. Akvatorijos dugne iškastas gruntas uždarais vamzdynais pasiekia užteršto grunto saugojimo aikštelę, kurioje sumaišomas su flokuliantu (medžiaga, kuri sulaiko kenksmingas medžiagas grunte), todėl į aplinką išpilamas tas pats marių vanduo. Užteršto grunto aikštelėje nevyksta jokie technologiniai procesai, kurių metu susidarytų aplinkai kenksmingos medžiagos.

Šiuo metu užteršto grunto aikštelėje sandėliuojama apie 190 000 m3 uoste iškasto grunto.

Tegai:
koronavirusas, Klaipėdos uostas
Dar šia tema
Klaipėdos uostas priėmė amonio nitrato trąšų krovinį
Nagrinėjamos krovinių pristatymo į Klaipėdos uostą alternatyvos
Išardys metalo laužui: kas laukia Lietuvos uosto praradus baltarusiškus krovinius
Klaipėdos uostas susiduria su grėsmėmis dėl Baltarusijos
Veido kaukės, archyvinė nuotrauka

Lietuvoje sulaikyta per 254 tūkst. nesaugių veido kaukių ir respiratorių

Muitinės pareigūnai dalyvavo tarptautinėje operacijoje, skirtoje užkirsti kelią saugumo reikalavimų neatitinkančių produktų ir medicininių priemonių patekimui į rinką

VILNIUS, spalio 23 — Sputnik. Lietuvos muitinė, bendradarbiaujant su rinkos priežiūros institucijomis, neišleido per 254 tūkst. vienetų nesaugių apsauginių veido kaukių ir respiratorių, praneša Muitinės spaudos tarnyba.

Minėtas saugumo reikalavimų neatitinkančias prekes buvo bandoma importuoti iš Kinijos ir Singapūro ir vėliau platinti Lietuvoje.

Pranešama, kad saugos reikalavimų neatitinkančios, suklastotos bei neoriginalios  medicininės priemonės ir farmacijos produktai kelia pavojų sveikatai bei gyvybei, neužtikrina tinkamo gydymo, trikdo ligų plitimo kontrolę.

Lietuvos muitinė šiais metais dalyvavo Pasaulio muitinių organizacijos koordinuojamoje operacijoje "STOP", skirtoje užkirsti kelią saugumo reikalavimų neatitinkančių bei neoriginalių farmacijos produktų ir medicininių priemonių patekimui į rinką.

Daugiau nei 2 mėnesius trukusioje "STOP" operacijoje dalyvavo 99 šalių policijos, muitinės, rinkos priežiūros institucijų ir privataus sektoriaus atstovai. Operacijoje buvo sulaikyta virš 3 mln. vienetų nesaugių ir pavojingų prekių – apsauginių veido kaukių, respiratorių, kitų asmens apsaugos priemonių, testų, termometrų, vaistinių preparatų, dezinfekcinio skysčio ir kt.

Tegai:
muitinė, Lietuva, kaukės
Dar šia tema
Lietuvos oro uostai papasakojo, kokios veido kaukės tinka kelionei lėktuvu
Virusologas: susirgti COVID-19 gali asmuo, turintis bet kokią kraujo grupę
Prognozuojama, kad pirmadienį bendras COVID-19 atvejų skaičius gali viršyti 10 000