Vilniaus panorama, archyvinė nuotrauka

Baltijos šalys ir Ukraina vardan kovos su Rusija pribaigs žmones mokesčiais

(atnaujinta 10:21 2019.12.30)
Vietiniai valdžios atstovai latvius, lietuvius ir ukrainiečius nuvers kaip liepas dėl garsiojo "Rusijos sutramdymo"

VILNIUS, gruodžio 29 — Sputnik. Latvijos ministras pirmininkas Krišjanis Karinšas pradeda naują mokesčių reformą šalyje, kad padidintų įplaukas į valstybės biudžetą. Panašiu keliu eina kaimyninės Lietuvos valdžia, kur nuo sausio didėja bankų pelno mokestis. Tuo tarpu Ukrainos prezidentas Vladimiras Zelenskis bando ieškoti netradicinių būdų Ukrainos iždui papildyti: privatizavimas, žemės pardavimas, azartinių lošimų legalizavimas ir pan. Pagrindinis visų trijų šalių vadovybės tikslas yra tas pats: gauti lėšų militarizacijai, "energetinei nepriklausomybei" ir kitoms ekonomiškai absurdiškoms ir brangioms antirusiškos politikos priemonėms, rašo portalo "RuBaltic.ru" autorius Aleksejus Iljaševičius.

Kaip žinote, bet kurioje valstybėje visada trūksta pinigų. Net klestinti Prancūzija kartas nuo karto pradeda "purtyti" savo piliečius (būtent pernai padidėję mokesčiai už benziną ir dyzeliną paskatino "geltonųjų liemenių" protestus). Ką jau kalbėti apie Baltijos šalis, kuriose pinigų niekada nebuvo itin daug, arba apie Ukrainą, kur kapitalas nuplaukė su Maidano, ekonominės krizės ir karo Donbase banga?

Šiose šalyse kiekviena nauja valdžia pradės savo darbą ieškodama papildomų finansavimo šaltinių.

Regis, Lietuvos prezidentą Gitaną Nausėdą ekonomikos klausimai domina kur kas labiau nei Dalią Grybauskaitę. Jo pagrindinė idėja yra sukurti "gerovės valstybę". Bet tam pirmiausia reikia įsigyti "statybinių medžiagų", tai yra, pinigų. Šiuo tikslu Nausėda  inicijavo tam tikrų mokesčių tarifų peržiūrą.

Ruletė kazino, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Екатерина Лызлова

Procesas prasidėjo: Seimo sprendimu nuo naujųjų metų papildomai bus apmokestinamas finansinių įstaigų pelnas, kuris viršija 2 milijonus eurų. Taršių automobilių savininkai turės mokėti už aplinkos taršą, asmenų nekomercinio nekilnojamojo turto mokesčio tarifas sumažintas nuo 220 tūkst. iki 150 tūkst. eurų, neapmokestinamo minimumo augimas sulėtėjo.

Už šias reformas turės sumokėti paprasti Lietuvos žmonės. Net tais atvejais, kai naujosios taisyklės nėra tiesiogiai su jais susijusios.
Padėtis bankuose tai aiškiai parodė. Išgirdę apie planus padidinti finansų įstaigų pelno mokesčio tarifus, bankininkai iškart perspėjo, kad bus priversti kelti savo paslaugų kainas.

Latvijoje mokesčių reformos plėtra užsiima ministras pirmininkas Arturas Krišjanis Karinšas. Neseniai jo vyriausybė padidino minimalų biologinių papildų, naudojamų benzinui ir dyzelinui, dydį (vairuotojams ši "žalia" norma sukels papildomų išlaidų). Po to pasikeitė naftos produktų ir tabako gaminių akcizų tarifai.

Ir tai tik pradžia.

Anot Karinšo, iki kitų metų pavasario Baltijos šalių valdžia ras "neskausmingiausius būdus gyventojams padidinti mokesčių įplaukas į biudžetą".
Skamba gražiai, tačiau jei metodai neskausmingi, pajamos tik šiek tiek padidės. O Karinšas aiškiai tikisi kitokio efekto.

Kuo daugiau pinigų Latvijos vyriausybė paims iš savo piliečių kišenių, tuo ilgesniam "norų sąrašui" bus galima skirti biudžeto lėšų.

"Žaliasis" apmokestinimas tikrai padidės (Ryga prisiėmė atitinkamus įsipareigojimus Europos Sąjungai), sumažės ir bus panaikintos mokesčių lengvatos. Prasidės socialinių įmokų nemokančių asmenų "medžioklė": finansų ministras Janis Reirs primena, kad tokių žmonių šalyje yra apie 250 tūkst. Nearti dirvonai!

Panašūs procesai vyksta ir Ukrainoje. Vladimiro Zelenskio komanda karštligiškai ieško šaltinių, kaip papildyti valstybės biudžetą.

Iš dalies taip yra dėl "liaudies tarnų" noro greičiau parduoti žemės ūkio paskirties žemę ir pritraukti Vakarų žaidėjus, kurie yra pasirengę pasiūlyti rimtesnes sumas nei vietiniai agrariniai "karaliai". Be to, vėliau galima tikėtis Tarptautinio valiutos fondo, kuris jau seniai reikalavo Kijevo vykdyti žemės reformą, dosnumo.

Neseniai Aukščiausioji Rada bandė ištraukti azartinius lošimus "iš šešėlio", tačiau balsuoti už atitinkamą įstatymo projektą nepavyko. Atsakydamas piktas Zelenskis paskelbė karą lošimų verslui. Vyriausybė uždraudė šį verslą prisidengiant valstybinėmis loterijomis, vidaus reikalų ministras Arsenas Avakovas pranešė, kad visos nelegalios lošimų įstaigos nustoja veikti nuo gruodžio 20 dienos.

Ir niekas nekreipia dėmesio į to, kas vyksta, absurdiškumą: vyriausybė nusprendžia uždaryti institucijas, kurios ir šiaip nederėtų dirbti.
Prie to pridedame didelio ir mažo privatizavimo planus, išdėstytus 2020 metų biudžete. Zelenskis planuoja parduoti daugumą įmonių, kurioms vis dar priklauso valstybei. Kaip planavo valdžia, kiti metai Ukrainai bus parengiamieji, ir tik vėliau prasidės spartus ir nesustabdomas ekonomikos augimas.

Palyginti su kolegomis iš Baltijos šalių, Zelenskis yra išradingas, tačiau juos vienija bendra motyvacija — padidinti biudžeto pajamas. Tik klausimas, kaip efektyviai valstybė valdo įplaukas.

Mokesčiai gali būti nepaprastai dideli, tačiau jei jie bus paversti socialinėmis išmokomis, vargu ar gyventojai skųsis. Baltijos šalys ir Ukraina rodo priešingą modelį.

Pavyzdžiui, kam Nausėda ir kompanija pirmiausia išleis pajamas?

Nesunku atspėti: Lietuvos valdžiai svarbiausias prioritetas išlieka kariuomenė.

Karinis biudžetas turėtų augti, kol jis pasieks bent 2,5% dabartinių 2% BVP, nors Trampas teigė, kad būtų malonu pasiekti 4% lygį. O kiek pinigų teks išleisti naujiems ginklams (žinoma, amerikietiškiems) įsigyti!

"Energetinė nepriklausomybė" SGD terminalo Klaipėdoje pavidalu ir elektros tinklų sinchronizavimas su žemynine Europa taip pat reikalauja didelių išlaidų. Nepamirškite apie entuziazmą, kurio apimta Lietuva pasiryžo įvykdyti "žaliąjį" Europos Sąjungos susitarimą. Nausėda apskaičiavo, kad iki 2050 metų Lietuva išleis 41 milijardą eurų kovai su klimato kaita. Bet net jei Lietuvai pavyks derėtis dėl didelių subsidijų iš Europos fondų, dalis šios sumos vis tiek turės būti skirta iš valstybės biudžeto.

Ukrainoje visos "gėrybės" tuo labiau atitenka saugumo pajėgoms. Tai liečia ne tik kariškius: kasmet biudžetas maitina didžiulę Vidaus reikalų ministerijos darbuotojų ir specialiųjų tarnybų armiją.

"Energetinės nepriklausomybės" klausimas yra ne mažiau aštrus nei Baltijos šalyse. Ukraina investavo daug pinigų į savo dujų pramonės plėtrą. 

Galiausiai viskas susiveda į tai, kad vietiniai valdininkai latvius, lietuvius ir ukrainiečius nuvers kaip liepas dėl garsiojo "Rusijos sutramdymo".

Įdomu, ką pastarieji mano apie tokias perspektyvas, klausia straipsnio autorius.

Tegai:
Rusija, ukrainiečiai, lietuviai, latviai
Dar šia tema
Lietuvoje išgalvojami nauji mokesčiai apsaugai nuo "Rusijos agresijos"
Lietuva atsidūrė tarp atsiliekančiųjų ES pagal pajamas iš mokesčių
Karui su "Gazprom" Lietuva ieško pinigų mokesčių mokėtojų kišenėse
Seimas pritarė transporto priemonės registracijos mokesčio projektui
Elektros perdavimo tinklai

Kalti kaimynai: Lietuva skundžiasi dėl prekybos elektra metodikos sukeliamų nuostolių

(atnaujinta 14:52 2021.05.11)
Anksčiau Baltijos šalis pasiskundė dirbtinai pakeltomis elektros kainomis ir tuo, jog elektros kainų skirtumas Lietuvoje ir Latvijoje siekė iki 20 eur/MWh

VILNIUS, gegužės 11 — Sputnik. Latvijos ir Estijos vienašališkai taikoma prekybos elektra iš trečiųjų šalių metodologija Lietuvos vartotojams gali papildomai kainuoti apie 100 mln. eurų per metus, sakė energetikos viceministras Albinas Zananavičius. Apie tai praneša Energetikos ministerijos spaudos tarnyba.

Politikas pirmadienį dalyvavo BEMIP susitikime, kuriame Lietuva, tarpininkaujant Europos Komisijai, siekia naujos trišalės prekybos elektra iš trečiųjų šalių metodologijos.

"Latvijos ir Estijos vienašališkai taikoma prekybos elektra iš trečiųjų šalių metodologija Lietuvos vartotojams papildomai gali kainuoti apie 100 mln. eurų per metus", — sakė Zananavičius.

Lietuva mano, jog Latvijos ir Estijos dabar vienašališkai taikoma metodologija, be kitų dalykų, trikdo ES vidaus prekybą, suteikdama privilegiją prekybai elektra iš trečiųjų šalių. Tai atsitinka dėl realių ir deklaruojamų Lietuvos-Latvijos elektros jungčių pralaidumų skirtumo.

Pagal minėtas taisykles deklaruojant dideles importo iš Rusijos į Latviją apimtis reikia rezervuoti Lietuvos-Latvijos elektros jungčių pralaidumus, kurie realiai nebūna panaudojami.

Energetikos ministerija tvirtina, kad tokia prekybos metodika dirbtinai sukelia elektros kainą Lietuvoje ir trikdo ES rinką. Elektros rinkos stebėsenos duomenys rodo, jog dėl to tam tikromis valandomis elektros kainų skirtumas Lietuvoje ir Latvijoje kovą siekė iki 20 eur/MWh.

Pažymima, kad Lietuvos ir Estijos elektros prekybos rinkos dalyviai dėl to patiria nuostolius ir jau kreipėsi į Europos Komisiją, ragindami greičiau surasti bendrą EK ir Baltijos šalių sprendimą dėl trišalės metodologijos.

Lietuva pasiūlė savo variantą. Šalies metodika turėtų suteikti "konkurencingą ir skaidrią rinką, bei užkirstų kelią Baltarusijos atominėje elektrinėje pagaminta elektra patekti į Lietuvos rinką – tai būtų išvengta tolimesnės Baltarusijos AE plėtros finansavimo Lietuvos vartotojų pinigais". Tai taip pat užtikrintų Lietuvos energetinę nepriklausomybę, didinant vietinę elektros gamybą iš atsinaujinančių šaltinių.

Anksčiau energetikos ministras Dainius Kreivys pasiskundė dirbtinai pakeltomis elektros kainomis Lietuvoje dėl dabartinės prekybos su trečiosiomis šalimis metodikos.

Pasitraukimas iš BRELL

Lietuva, Latvija ir Estija yra BRELL energijos žiedo dalis kartu su Baltarusija ir Rusija. Baltijos šalys nusprendė atsijungti ir sinchronizuotis su Europos elektros sistema per Lenkiją — per "LitPol Link" ir "Harmony Link" jūrų kabelį. Tai planuojama įgyvendinti iki 2025 metų.

Lietuvoje noras pasitraukti iš BRELL paaiškinamas noru pasiekti "energetinę nepriklausomybę nuo Rusijos". Tačiau, pasak daugelio ekspertų, atsijungimo nuo BRELL procesas Baltijos šalims bus nepaprastai brangus išteklių ir pinigų prasme, o ateityje taip pat pakenks vartotojų kišenėms, nes neišvengiamai kils tarifai.

Dar šia tema
Rusija, BelAE ir vakcinacija: apie ką kalbėjo Lietuvos prezidentas su ES ambasadoriais
Lietuvoje vėl pabrango elektra
Praėjusią savaitę elektros energija Lietuvoje atpigo 8%
SGD tanklaivis Coral Favia

Lietuvą pasiekė pirmoji šį mėnesį SGD siunta Rusijos

(atnaujinta 16:25 2021.05.11)
Pranešime tuo pačiu teigiama, kad šio mėnesio pradžioje respublika gavo pirmąją SGD siuntą iš Egipto

VILNIUS, gegužės 11 — Sputnik. Tanklaivis "Coral Favia" į Lietuvą atvyko iš Rusijos Vysocko uosto, kur yra suskystintų gamtinių dujų (SGD) gamykla.

Portalo "Marinetraffic" duomenimis, laivas į Klaipėdos uostą atplaukė ankstų antradienio rytą. SGD vežėjas šiuo metu stovi šalia vietinio SGD terminalo.

Pagal terminalo operatoriaus — "Klaipėdos naftos" bendrovės — pristatymo grafiką, Klaipėdos terminalas turėtų gauti 9,5 tūkst. kubinių metrų dujų. Tačiau buvo manoma, kad tanklaivis atvyks po kelių dienų.

Paskutinį kartą Lietuva pirmuosius SGD krovinius gavo iš Egipto. Dujovežis "Fukurokuju" pristatė 138 tūkstančius kubinių metrų.

Lietuva SGD terminalą pastatė 2014 metais. Valdžia šį žingsnį pateisino noru atsikratyti Rusijos "Gazprom" "monopolijos".

Tačiau terminalas respublikai kainuoja brangiai: "Klaipėdos nafta" už nuomą Norvegijai kasmet sumoka 60 milijonų eurų. Dažniausiai Lietuva SGD gauna iš Norvegijos ir Rusijos, yra gana retų tiekimų iš JAV.

Pernai spalį Lietuvos energetikos ministerija turėjo parengti įstatymo projektą, kurio tikslas — sumažinti suskystintų gamtinių dujų (SGD) tiekimo į Klaipėdos terminalą kainą.

Tegai:
Egiptas, Lietuva, Rusija, SGD
Nelegaliai palaidotos asbesto turinčios atliekos Vilniuje

Vilniuje aptikta 10 tūkst. tonų asbesto statybinių atliekų

(atnaujinta 17:23 2021.05.11)
Aplinkosaugininkų vertinimu, netoliese Vilniaus oro uosto neteisėtai iki 6 metrų gylyje gali būti palaidota apie 10 tūkst. tonų asbesto turinčios senų stogų dangos

VILNIUS, gegužės 11 — Sputnik. Vilniaus miesto pakraštyje aptikta 10 tūkst. tonų užkastų asbesto statybinių atliekų. Aplinkos apsaugos ministerija ketina kreiptis į prokuratūrą kaltininkams surasti, praneša spaudos tarnyba. 

Be leidimo pašalintas šiferio atliekas atkasė industrinį parką plėtojanti UAB "Liepgerta". 

Aplinkos apsaugos departamento vertinimu, netoliese oro uosto neteisėtai iki 6 metrų gylyje gali būti palaidota apie 10 tūkst. tonų asbesto turinčios senų stogų dangos. Palyginimui, Vilniaus regiono nepavojingų atliekų sąvartyne per metus leidžiama pašalinti ne daugiau kaip 2,5 tūkst. tonų asbesto turinčių atliekų. 

Toks aplinkoje pašalintų pavojingų atliekų kiekis sukuria apie 30 mln. eurų žalą aplinkai. 

Teritorijoje antradienį apsilankęs aplinkos ministras Simonas Gentvilas pranešė, kad nelegalaus sąvartyno problemą Aplinkos ministerija spręs keliais lygiais. 

"Pirma išsiaiškinsime su Vilniaus miestu, kaip tokia padėtis nemokamai suteiktame sklype apskritai galėjo susidaryti. Antra, Vilniaus regiono atliekų tvarkymo centro prašysime lengvatinio tarifo šioms asbesto atliekoms civilizuotai pašalinti sąvartyne. Ir trečia, rengsime ieškinį prokuratūrai", – sakė Gentvilas.

Министр окружающей среды Симонас Гентвилас Вильнюс
Aplinkos apsaugos ministras Simonas Gentvilas

Sostinėje atradus kenksmingas medžiagas, dabartinis sklypo valdytojas turės pateikti AAD geoinžinerinių tyrimų ataskaitą ir atliekomis užterštos teritorijos sutvarkymo planą.

Pirmiausia bus išmatuoti taršos rodikliai, vietomis atkasant žemę ir nustatant, kokiame plote palaidotos šiferio atliekos, o tuomet pašalinta pati tarša. Preliminari tokių darbų sąmata – apie 2 mln. eurų. 

Tegai:
atliekos, Vilnius
Dar šia tema
"Litgrid" rekonstruoja pastotę už beveik 900 tūkstančių eurų
Iš IAE pirmojo bloko išvežtas paskutinis konteineris su branduoliniu kuru