Lietuvos bankas, archyvinė nuotrauka

Lietuva rado būdą, kaip išvengti finansų sistemos krizės

(atnaujinta 22:58 2020.01.03)
Jei bankai susidurtų su sunkumais, nauji reikalavimai padės pertvarkyti bankus taip, kad jie galėtų patys padengti nuostolius

VILNIUS, sausio 3 — Sputnik. Lietuvoje keliems bankams nustatyti privalomi reikalavimai, kurie padės išvengti finansų sistemos krizės, praneša Lietuvos banko spaudos tarnyba.

Siekiant apsaugoti valstybės lėšas ir Lietuvos finansų sistemos stabilumą, 2019 metų pabaigoje pirmą kartą trims Lietuvos sistemiškai svarbiems bankams — AB SEB, AB Swedbank ir AB Šiaulių bankui — nustatyti privalomi minimalūs nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimai. 

Jei bankai susidurtų su sunkumais, šie reikalavimai padės pertvarkyti bankus taip, kad jie galėtų patys padengti nuostolius ir toliau tęsti veiklą.

Lietuvos banko valdybos narys Tomas Garbaravičius papasakojo, kad tai svarbus įvykis Lietuvos finansų sistemai.

"Po tam tikro pereinamojo laikotarpio pagrindinius Lietuvos bankus krizės atveju, prireikus, bus galima pertvarkyti nenaudojant mokesčių mokėtojų pinigų — nuostolius padengs bankų akcininkai ir kiti stambūs kreditoriai", — sako Garbaravičius.

Bendra visoms trims Lietuvos sisteminės svarbos įstaigoms nustatyta minimalių nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimų (angl. minimum requirement for own funds and eligible liabilities — MREL) suma ir likęs sukaupti MREL trūkumas yra atitinkamai 2 134 mln. Eur ir 601 mln. Eur, arba atitinkamai 11,17 ir 3,15 proc. bankų visų įsipareigojimų ir nuosavų lėšų sumos 2018 m. pabaigoje.

Du didžiausi bankai (AB SEB ir AB Swedbank) privalomus minimalius nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimus turės sukaupti dar šiais 2020 m., o AB Šiaulių bankas — per ketverius metus iki 2023 m. pabaigos.

MREL sudaro dvi dalys, skirtos atitinkamai banko nuostoliams padengti ir kapitalui atkurti, siekiant, kad po pertvarkymo bankas galėtų toliau tęsti veiklą ir vykdyti svarbias šalies ekonomikai funkcijas. Tai galima padaryti tiek nurašant visą arba dalį banko nuosavo kapitalo ir (arba) tinkamų įsipareigojimų, tiek konvertuojant tinkamus įsipareigojimus į naują akcinį kapitalą.

Garbaravičius taip pat papasakojo, kad Lietuvos bankas aktyviai bendradarbiauja su Bendra pertvarkymo valdyba, Šiaurės ir Baltijos šalių pertvarkymo institucijomis ir siekia, kad būtų užtikrintas Lietuvoje veikiančių bankų grupių pertvarkymas krizių atveju. 

Jis pažymėjo, kad toks požiūris grindžiamas finansinės krizės Šiaurės ir Baltijos šalyse modeliavimu metų pradžioje.

Tegai:
bankai, Lietuva
Dar šia tema
Lietuvos bankas teigia, kad įvedus eurą gyventi tapo geriau
Lietuvos bankas: kitąmet šalies ekonomika augs lėčiau