Astravo AE, archyvinė nuotrauka

KTU spręs energijos importo Astravo AE ribojimo klausimą

(atnaujinta 18:15 2020.01.08)
Skaičiuojama, kad reikalingos analizės rengimas užtruks šešis mėnesius, o darbų kaina sieks 54,45 tūkst. eurų

VILNIUS, sausio 8 — Sputnik. Kauno technologijos universitetas (KTU) atliks tyrimą, kaip techniškai apriboti elektros energijos srautą į Lietuvą iš Baltarusijos AE, rašo Sputnik Latvija.

Universitetas pasirašė sutartį su Lietuvos energetikos operatoriumi "Litgrid". Skaičiuojama, kad tyrimas užtruks šešis mėnesius, o darbų kaina sieks 54,45 tūkstančio eurų.

"Studijos tikslas yra išnagrinėjus visas galimas technines ir komercines alternatyvas ir jų kombinacijas, nustatyti ribinę "Litgrid" priimtiną alternatyvą, kuri leistų maksimaliai fiziškai ir komerciškai riboti baltarusiškos elektros patekimą į Lietuvos elektros perdavimo sistemą bei prekybos rinką", — cituoja agentūra "Litgrid".

Astravo AE yra statoma netoli Vilniaus, Gardino apskrityje, 50 kilometrų atstumu nuo Lietuvos sostinės, ir tai netenkina Lietuvos, kuri šį objektą laiko "grėsme" nacionaliniam saugumui. Lietuvos valdžia nuolat priešinasi projektui ir reiškia pretenzijas Minskui.

Seimas įstatymų lygmeniu uždraudė importuoti elektrą iš trečiųjų šalių, kuriose yra "nesaugios" atominės elektrinės. Gruodį buvo patvirtintos papildomos priemonės, kurios valstybės įstaigoms suteiks papildomų galimybių, siekiant išvengti "nesaugios" elektros patekimo į Lietuvą.

Tuo pat metu kai kurie Lietuvos politikai ir ekspertai pripažįsta, kad Baltarusijos elektra vis tiek gali patekti į šalį per Latviją ir Estiją iš Rusijos.

Minskas visus Vilniaus reikalavimus laiko politizuotais. Baltarusijos valdžia ne kartą pareiškė, kad Astravo atominė elektrinė statoma visiškai laikantis saugos standartų, o tarptautiniai ekspertai jau patvirtino, kad kaimyninėms šalims nėra jokios rizikos.

Tegai:
Kauno technologijos universitetas (KTU), Astravo AE
Temos:
Astravo atominės elektrinės statybos (319)
Dar šia tema
Nausėda pasirašė pataisas dėl Astravo AE elektros blokavimo
Nausėdos užsispyrimas veda Lietuvą link energijos kolapso
Ekspertas: Lietuva negalės atsikratyti energijos iš Astravo AE dėl Latvijos
Mergina parduotuvėje

Lietuvoje išaugo vartotojų pasitikėjimas

(atnaujinta 12:44 2020.05.31)
Pažymima, kad šio parametro padidėjimą lemia optimistiškesnės namų ūkių finansinės padėties ir ekonominės padėties šalyje prognozės

VILNIUS, gegužės 31 — Sputnik. Statistikos departamento duomenimis, gegužę vartotojų pasitikėjimo rodiklis išaugo penkiais procentais.

Pažymima, kad pasitikėjimo rodiklis 2020 metų gegužės mėnesį buvo –11 ir, palyginti su balandžio mėnesiu, padidėjo 5 procentais.

Gegužės mėnesį gyventojai namų ūkio finansinės padėties pokyčius per pastaruosius 12 mėnesių įvertino šiek tiek prasčiau, tačiau į ateitį žvelgė optimistiškiau.

Taip pat, palyginti su balandžio mėnesiu, 6 procentais (nuo aštuonių iki 14 procentų) padidėjo žmonių, manančių, kad ekonominė padėtis pagerės, dalis, manančių, kad situacija blogės, sumažėjo 14 procentinių punktų (nuo 73 iki 59 proc).

Namų ūkių finansinės padėties prognozės taip pat buvo kiek optimistiškesnės nei balandžio mėnesį. Žmonių, manančių, kad jų namų ūkių finansinė būklė pagerės, dalis padidėjo nuo 13 iki 18 procentų, o manančių, kad padėtis blogės, sumažėjo 10 procentų (nuo 33 iki 23 procentų).

Gegužę, kaip ir balandį, 26 procentai gyventojų nurodė, kad ateinančiais metais ketina išleisti daugiau pirkimui, pavyzdžiui, baldams ar buitinei technikai, nei per pastaruosius 12 mėnesių. Kaip ir balandį, 24 procentai gyventojų ketino išleisti mažiau tokių daiktų įsigijimui.

Gegužės mėnesį padidėjusį vartotojų pasitikėjimą miesto ir kaimo vietovėmis lėmė optimistiškesnės namų ūkių finansinės padėties ir ekonominės padėties šalyje prognozės

Tegai:
vartotojai, pasitikėjimas, Lietuva
Dar šia tema
Paaiškėjo, kurios šalies gyventojų grupės Lietuvoje dažniausiai ieško darbo
Ekonomistas papasakojo, kokios būklės Lietuva įžengė į krizę dėl COVID-19
Vilniaus panorama, archyvinė nuotrauka

Ekonomistas papasakojo, kokios būklės Lietuva įžengė į krizę dėl COVID-19

(atnaujinta 07:13 2020.06.01)
Anot ekonomisto Nerijaus Mačiulio, vyriausybės priemonės turėtų būti nukreiptos ne tik į paklausos skatinimą respublikoje

VILNIUS, gegužės 31 — Sputnik. "Swedbank" vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis papasakojo apie ekonominę situaciją Baltijos šalyse, kurią sąlygojo COVID-19 pandemijos sukelta krizė, rašoma banko spaudos tarnybos pranešime.

Ekonomistas pažymėjo, kad pandemijos sukeltas ekonominis šokas yra didelis, tačiau tai suteikia daug galimybių išbristi iš jos, sukurti konkurencingesnę, dinamiškesnę ir darnesnę ekonomiką, taip pat supratingesnę ir darnesnę visuomenę.

Mačiulis pažymėjo, kad Lietuva yra geresnėje padėtyje nei daugelis Vakarų Europos šalių ir turi rekordiškai aukštą užsienio prekybos balansą, subalansuotus valstybės finansus, mažą privačią ir valstybės skolą, mažą infliaciją ir stabilų finansų sektorių.

Anot Mačiulio, dėl subalansuotos ekonomikos ir narystės euro zonoje Lietuva dabar gali imti paskolas labai pigiai, o vidaus rinkoje valdžia gali imti paskolas kelerius metus net ir esant neigiamoms palūkanų normoms. Be to, tikėtina, kad artimiausiu metu Europos Vadovų Taryba patvirtins pusės trilijono finansinį planą, kuriame bus teikiama finansinė pagalba krizės paveiktoms šalims ne tik paskolų, bet ir dotacijų forma.

Vis dėlto, anot "Swedbank" ekonomisto, Lietuvos skola šiemet gali padidėti daugiau nei keturiais milijardais eurų.

"Šiuo metu jau reikia galvoti ne tik apie tai, kaip sušvelninti COVID-19 krizės pasekmes šiais metais, bet ir kaip išspręsti įsisenėjusias problemas bei sukurti ilgalaikį augimo potencialą", — sakė jis.

Jis pabrėžė, kad šiuo metu nemaža dalis pinigų išleidžiama tik padariniams sušvelninti, valstybė negalvoja apie tai, kaip gyvens gyventojai.

Mačiulis paminėjo socialinių išmokų padidėjimo, laikino pajamų mokesčio (GPM) sumažinimo ir neapmokestinamųjų pajamų dydžio (NPD) padidinimo pavyzdį. Anot jo, tai padidins vartojimą ir dėl padidėjusios gyventojų perkamosios galios, ir dėl išaugusių lūkesčių.

Tačiau tai bus tik laikina paskata, kuri gali būti impulsas kurti darbo vietas į vidaus rinką orientuotuose sektoriuose, tačiau nesukurs tvarios gerovės potencialo.

Mačiulis taip pat teigė, kad per pastarąjį dešimtmetį investicijos į Lietuvos viešąjį sektorių sudarė apie 3,5 procento BVP per metus. Tai yra žemiausias rodiklis tarp Šiaurės Europos ir Baltijos šalių ir beveik dvigubai mažesnis nei Estijos viešajame sektoriuje.

Todėl, ekonomisto teigimu, turėtų būti sveikintinas naujasis Finansų ministerijos ilgalaikių investicijų planas, kuris stimuliuoja ekonomiką ir numato papildomus 1,8 milijardo eurų.

Be to, tapo akivaizdu, kad privatus kapitalas yra efektyvesnis nustatant sritis, kuriose didžiausias neišnaudotas potencialas.

Pasak Mačiulio, paskolų garantijos "neturėtų būti laidojamos" kartu su visomis ekonominių paskatų priemonėmis.

"Ši krizė neturėtų tapti iššvaistyta galimybe. Finansiniai ištekliai turi būti nukreipti ne tik į trumpalaikį paklausos skatinimą, kuris metų pabaigoje išblės, bet išspręsti įsisenėjusias socialines bei struktūrines problemas, transformuoti ekonomiką ir pakelti ilgalaikį jos augimo potencialą", — teigė jis.

Lietuvoje koronaviruso atvejų skaičius siekė 1670, 1229 pacientai pasveiko, 70 žmonių mirė. Karantinas respublikoje galioja iki birželio 16 dienos, tačiau valdžia pamažu panaikina apribojimus.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje užfiksuota daugiau nei 5,8 mln. infekcijos atvejų, mirė daugiau nei 362 tūkst. žmonių.

Tegai:
krizė, Lietuva, koronavirusas, ekonomika
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Lietuvos prezidentas siūlo įsteigti dar vieną aukšto lygio oficialų postą
Lietuvos ir Lenkijos prezidentai nusprendė po pandemijos veikti kartu
Vyras prie kompiuterio, archyvinė nuotrauka

Ekspertas papasakojo, kaip apsaugoti asmeninius duomenis per konferenciją "Zoom"

(atnaujinta 10:32 2020.05.31)
Norint išsaugoti asmeninius duomenis naudodamiesi "Zoom" vaizdo konferencijomis, šią programą patartina atsisiųsti tik iš oficialios svetainės, o mobiliesiems telefonams naudoti "App Store" arba "Google Play"

VILNIUS, gegužės 31 — Sputnik. Kad jūsų duomenys būtų saugūs, verta atsisiųsti "Zoom" tik iš patikrintų šaltinių, apsaugoti konferencijas slaptažodžiu ir atidžiai stebėti, kas pasakoma ir skelbiama skambučio metu, intelektualiojo rezervo direktorius ir partneris Pavelas Miasojedovas sakė agentūrai "Prime".

"Visų pirma, norėdami išsaugoti asmeninius duomenis naudodamiesi "Zoom" vaizdo konferencijomis, šią programą turėtumėte atsisiųsti tik iš oficialios svetainės, o mobiliesiems telefonams naudoti "App Store" arba "Google Play", — sakė jis.

"Antras žingsnis siekiant užtikrinti jūsų duomenų apsaugą yra naudoti patikimą, sudėtingą slaptažodį. Taip pat nebendraukite su visais saitais į konferenciją ar asmeniniu konferencijos identifikatoriumi (PMI) — žinodami šį slaptažodį pašaliniai asmenys gali prisijungti prie konferencijos", — pridūrė jis.

Tegai:
konferencija, kibernetinis saugumas
Dar šia tema
Kinijos URM JAV išvadino didžiausia "programišių imperija" pasaulyje
Geriau amerikietiškas. JAV paragino pasaulį atsisakyti "nepatikimo" "Huawei"