Klaipėdos uostas, archyvinė nuotrauka

Į Klaipėdos uosto plėtrą bus investuota per 350 mln. eurų

(atnaujinta 18:42 2020.01.09)
Kaip pažymėjo susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius, Klaipėdos uostas privalo būti konkurencingas bei operatyviai reaguoti į besikeičiančias globalios rinkos sąlygas

VILNIUS, sausio 9 — Sputnik. Į Klaipėdos uosto plėtrą 2020-2023 metais numatoma investuoti 352,4 mln. eurų, iš jų dalis bus finansuojama iš ES struktūrinių fondų lėšų, praneša Susisiekimo ministerijos spaudos tarnyba.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija 2020-2023 metais daugiausiai lėšų ketina skirti uosto krantinių statybos ir rekonstrukcijos projektams bei akvatorijos ir krantinių gilinimo darbams.

"Klaipėdos uostas ir toliau lieka lyderiu tarp Baltijos valstybių. Siekiant išlaikyti turimas pozicijas, uostas privalo būti konkurencingas, operatyviai reaguoti į besikeičiančias globalios rinkos sąlygas, kurti reikiamą uosto infrastruktūrą", — sako susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius.

Pasak ministro, jūrų uostas yra vienas svarbiausių šalies ekonomikos variklių, todėl jo vystymas ne tik generuos papildomas pajamas į valstybės biudžetą, bet ir kurs naujas darbo vietas bei prisidės prie regiono ekonominio gyvybingumo.

Klaipėdos jūrų uostas, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Андрей Александров

Kaip pažymėjo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos infrastruktūros direktorius Vidmantas Paukštė, artimiausiu metu planuojama pradėti molų rekonstrukciją. Bus pertvarkomi uosto vartai, pasukamas laivų įplaukos kanalas, gilinamas uostas bei rekonstruojamos krantinės. Dar šiais metais ketinama užbaigti Malkų įlankos pertvarkymo projektas, pažymi Paukštė.

AB "Smiltynės perkėla" 2020-2023 metais ketina investuoti 20 mln. eurų, iš jų 2,9 mln. eurų — dar šiais metais.

Iki 2021 metų gegužės mėnesio planuojama sutvarkyti Naujosios perkėlos infrastruktūrą. Per ateinančius 3 metus bendrovė ketina įsigyti du keltus — vieną keleivinį–krovininį keltą ir vieną keleivinį keltą.

Baltijos šalių uostų padėtis

Pastaruoju metu Rusijos Federacija didina aktyvumą Baltijos uostuose. Kaip pažymėjo buvęs Latvijos ekonomikos ministras Viačeslavas Dombrovskis, Rusija anksčiau naudojosi tranzitu per Baltijos šalių uostus, tačiau savo uostus stato ir plėtoja jau dešimt metų.

Baltijos šalys mano, kad Maskva siekia "atimti iš Baltijos šalių tranzitą", tačiau Rusija tiesiog nenori priklausyti nuo šalių, kurios aiškiai rodo nedraugišką požiūrį į ją.

Kaip pažymėjo ekspertas Aleksejus Iljaševičius, kova dėl tranzito Baltijos šalyse gali virsti Baltijos valstybių "sunaikinimo karu". Anot jo, Lietuva, Latvija ir Estija gali tik pasidalinti Baltarusijos naftos perkrovimą ir ieškoti naujų partnerių Azijoje, nes jos negalės konkuruoti su Rusijos uostais.

Tegai:
Jaroslavas Narkevičius, Susisiekimo ministerija, Klaipėdos uostas, uostas
Dar šia tema
Klaipėdos uostas toliau didina krovinių apyvartą
Klaipėdos uostas nepateko į geriausių ES jūrų uostų dvidešimtuką
Klaipėdos uostas lyderiauja tarp Baltijos valstybių uostų