Pinigai voke, archyvinė nuotrauka

Ekspertas įvardijo sąlygas, dėl kurių išaugs šalies regionų gyventojų pajamos

(atnaujinta 09:01 2020.01.13)
Pragyvenimo lygis šalies regionuose gali pagerėti, jei pavyks pritraukti užsienio rinkose savo produkciją gebančias parduoti įmones, sako Lietuvos banko ekonomistas Darius Imbrasas

VILNIUS, sausio 13 — Sputnik. Lietuvoje vis dar pastebimas didelis pragyvenimo lygio skirtumas tarp pagrindinių apskričių ir šalies regionų. Apie tai pasakojo Lietuvos banko vyresnysis ekonomistas Darius Imbrasas.

Šiuo metu tik Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos apskrityse yra pasiektas pajamų lygis, kuris sudaro sąlygas aktyviau plėtotis į vidaus paklausą orientuotoms paslaugoms. Kitose mažesnėse apskrityse gyventojų pajamos yra daug mažesnės, pažymi ekspertas.

"Regionuose akivaizdžiai jaučiamas bene pagrindinio ekonomikos Achilo kulno — gyventojų senėjimo, emigracijos ir mažos perkamosios galios — poveikis. Tačiau regionai turi galimybių ištrūkti iš šio užburto rato, pavyzdžiui, pritraukti užsienio rinkose savo produkciją gebančias parduoti įmones", — cituoja Imbrasą Lietuvos bankas.

Anot ekonomisto, pardavimai užsienyje turi didesnį potencialą nei vidaus rinkoje. Pavyzdžiui, per pastarąjį dešimtmetį užsienio paklausa lietuviškoms prekėms ir paslaugoms augo trečdaliu sparčiau nei šalies viduje. Konkurencingų prekių potencialą rodo ir lietuviškų prekių eksportas, per tą patį laikotarpį didėjęs daugiau nei dvigubai sparčiau už šių produktų paklausą užsienio rinkose.

Ekspertas pažymėjo, kad didelės, dažniausiai užsienio kapitalo valdomos, eksportuojančios įmonės gali reikšmingai padidinti vidutinį darbo užmokestį regione, tai galima įžvelgti ir nagrinėjant Lietuvos savivaldybių duomenis.

Elektros energija, archyvinė nuotrauka
© Sputnik/ Владислав Адамовский.

Imbrasas pabrėžė, kad tik trijose didmiesčių savivaldybėse gyventojų pajamos buvo didesnės nei vidutinės. Vilniuje vidutinis neto atlyginimas 2018 metais siekė 820 eurų, Klaipėdoje — 752 eurus, Kaune — 732 eurus. Tik kai kuriose kitose savivaldybėse mokamas darbo užmokestis yra artimas šalies vidurkiui — tai Trakų (710 eurų), Kėdainių (700 eurų), Kazlų-Rūdos (693 eurų), Visagino miesto (691 euras), Jonavos (685 eurų) ir Mažeikių (678 eurų).

"Bene visas šias savivaldybes jungia vienas bruožas — jose yra įsikūrusios didelės eksportuojančios įmonės, kuriose mokami reikšmingai didesnis nei šalies vidurkis darbo užmokestis, pavyzdžiui, Jonavoje — AB Achema, Kazlų Rūdoje — UAB IKEA Industry Lietuva, Kėdainiuose — AB Lifosa, Mažeikiuose — AB ORLEN Lietuva", — teigė ekonomistas.

Lietuvoje daugiau nei šimtas tūkstančių gyventojų dirba už minimalų atlyginimą. Praėjusią vasarą trečdalis lietuvių savo finansinę padėtį įvertino kaip prastą.

Tegai:
Lietuva, pajamos, regionai, atlyginimai
Temos:
Emigracija Lietuvoje: priežastys, padariniai ir skaičiai (17)
Dar šia tema
Lietuva tapo eksporto augimo lydere Baltijos šalyse
Kas ketvirtas Lietuvos gyventojas negali sau leisti šildymo namuose
Lietuviai įvertino savo finansinę padėtį
Tanklaivis Coral Favia

Į Lietuvą atkeliavo naujas SGD krovinys Rusijos

Pagal "Klaipėdos naftos" tvarkaraštį, tik per pirmąjį rudens mėnesį Lietuva turėtų gauti 332 tūkstančius kubinių metrų kuro

VILNIUS, rugsėjo 24 — Sputnik. Į Lietuvą atvyko naujas suskystintų dujų krovinys iš Rusijos. Tai liudija laivų sekimo portalo "Marinetraffic.com" duomenys.

Tanklaivis "Coral Favia" praėjusios savaitės pabaigoje išplaukė iš Vysocko uosto ir ketvirtadienį 4:47 pasiekė Klaipėdą. Lietuvos SGD terminalo operatorės — bendrovės "Klaipėdos nafta" grafike nurodoma, kad laivas turi pristatyti dešimt tūkstančių kubinių metrų kuro.

Iki mėnesio pabaigos Lietuva laukia dar dviejų tanklaivių, tačiau "Klaipėdos naftos" grafike laivų pavadinimai nenurodyti. Iš viso rugsėjį Lietuva turi gauti 332 tūkstančius kubinių metrų SGD.

Lietuva SGD terminalą pastatė 2014 m. Valdžia savo sprendimą pateisino noru atsikratyti priklausomybės nuo Rusijos dujų. Tuo pačiu metu terminalas brangiai apsieina Lietuvai: "Klaipėdos nafta" Norvegijai kasmet moka 60 milijonų eurų tik už nuomą — neskaičiuojant išlaidų jo išlaikymui.

Dažniausiai Lietuva SGD gauna iš Rusijos ir Norvegijos. Rusijos kuro tiekimai tapo reguliariais nuo praėjusių metų pavasario. Kalbant apie amerikietiškas suskystintas dujas, apie  kurių įsigijimą dažnai kalba Lietuvos valdžia, tai per visą Klaipėdos terminalo egzistavimą jų buvo tik kelios partijos.

Tegai:
Lietuva, SGD terminalas, suskystintos gamtinės dujos (SGD), Rusija
Dar šia tema
Ekspertas: Lietuvos verslas naudojasi palankiais Rusijos SGD pasiūlymais
Klaipėdos SGD stotis atlieka kompleksinių SGD paslaugų teikimo funkciją
Vizito Klaipėdos SGD terminale metu Nausėda atkreipė dėmesį į laivo-saugyklos ateitį
Ekspertas: Vokietijai iš esmės nepavyks išgyventi iš JAV SGD
Lenkijos Infrastruktūros ministras Andrzej Adamczyk su Susisiekimo ministru Jaroslav Narkevič

Lenkija įvertino "Rail Baltica" progresą Lietuvoje

(atnaujinta 10:58 2020.09.24)
Pažymima, kad Lenkijos infrastruktūros ministras Andžejus Adamčikas Lietuvoje vieši Jaroslavo Narkevičiaus kvietimu

VILNIUS, rugsėjo 24 — Sputnik. Oficialaus vizito metu Lietuvoje Lenkijos Infrastruktūros ministras Andžejus Adamčikas su Susisiekimo ministru Jaroslavu Narkevičiumi įvertino "Rail Baltica" progresą respublikoje, praneša "Lietuvos geležinkeliai" (LTG).

"Lietuva ir Lenkija turi ne tik bendrą sieną, bet ir labai daug bendrų interesų susisiekimo srityje. Vienas svarbiausių — šiuo metu nuo Varšuvos iki Talino tiesiamas "Rail Baltica" geležinkelis, kurio pirminiu ruožu tarp Balstogės ir Kauno jau beveik penkerius metus kursuoja keleiviniai bei prekiniai traukiniai. "Rail Baltica" įgyvendinimo kontekste Lietuva ir Lenkija randa vis daugiau bendradarbiavimo galimybių, įgyvendina naujus bendrus logistikos projektus", — teigė susitikime dalyvavęs "LTG Infra" generalinis direktorius Karolis Sankovskis.

Pažymima, kad Lenkijos Infrastruktūros ministras Andžejus Adamčikas Lietuvoje vieši Jaroslavo Narkevičiaus kvietimu.

Pranešime pabrėžiama, jog pirmasis reguliariu maršrutu kursuojantis traukinys tarp Lenkijos miesto Balstogės ir Kauno pradėjo kursuoti 2016 metais. Planuojama, jog pirmasis tiesioginis traukinys tarp Vilniaus ir Varšuvos pradės kursuoti jau kitų metų antrą pusmetį. Šiuo tikslu praėjusią savaitę "LTG Link" ir Lenkijos geležinkelių PKP dukterinė bendrovė "PKP Intercity" pasirašė ketinimų protokolą dėl tokio maršruto. Kol kas kelionė traukiniu tarp Lietuvos ir Lenkijos sostinių truktų apie 8 valandas.

"Rail Baltica" šalia sėkmingai vystomos "Via Baltica" magistralės užtikrina dar geresnį susisiekimą, o tuo pačiu ir dar glaudesnį šalių bendradarbiavimą. Šiuo metu europinės vėžės geležinkelis — viena svarbiausių strateginių abiejų valstybių bendradarbiavimo vystymo krypčių. Šis geležinkelis Lietuvai ir Lenkijai svarbus ne tik dėl galimybės patogiai keliauti bei gabenti krovinius. Tai ir strateginis regiono saugumą didinantis projektas, kurio pagalba bus prisidėta prie NATO sąjungininkų mobilumo didinimo", — sakė Narkevičius.

Pabrėžiama, kad Lenkijos Infrastruktūros ministras respublikoje viešės dvi dienas, vizito metu bus aptarti bendri Lietuvos ir Lenkijos vystomi projektai gerinant susisiekimą, bendradarbiaujant logistikos srityje, aptariant abiem šalims aktualias vežėjų problemas dėl "Mobilumo paketo" bei kitus klausimus. 

"Rail Baltica" projektas

"Rail Baltica" — geležinkelių infrastruktūros projektas, integruosiantis Baltijos šalis į Europos geležinkelių tinklą. Linija sujungs Helsinkį, Taliną, Pernu, Rygą, Panevėžį, Kauną, Vilnių, Varšuvą.

Bendra apskaičiuota projekto investicijų suma Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje yra apie 5,788 mlrd. eurų. Investicijų Lietuvoje suma siekia apie 2,474 mlrd. eurų, iš kurių iki 85 proc., tikimasi, finansuos ES.

Kaip ne kartą pažymėjo ekspertai, greičiausiai projektas bus nepelningas keleivių pervežimui ir paprastų krovinių gabenimui, o vienintelė jo paskirtis yra karinė.

Magistralė "Via Baltica"

Projektas finansuojamas ES fondo ir Lietuvos biudžeto lėšomis. Bendros išlaidos yra 44,6 milijono eurų.

Videofaktas: kaip buvo atidaryta "Via Baltica" dalis tarp Kauno ir Marijampolės
Magistralė "Via Baltica" eina iš Talino į Varšuvą ir yra judriausias kelias Lietuvoje: per ją eina dideli krovinių transporto srautai iš Vakarų Europos.

Praėjusių metų pabaigoje buvo užbaigta ruožo tarp Kauno ir Marijampolės rekonstrukcija. Toliau planuojama rekonstrukcija nuo Marijampolės iki Lietuvos ir Lenkijos valstybės sienos.

Bendras "Via Baltica" ilgis šalies teritorijoje yra 274 km. Magistralei suteiktas ypatingos valstybinės svarbos statusas.

Tegai:
Lietuva, Lenkija, Via Baltica, Rail Baltica
Temos:
"Rail Baltica" statyba
Dar šia tema
Šimtai sunkvežimių iš Baltarusijos negali įvažiuoti į Lietuvą ir Lenkiją
JAV sukurs koaliciją prieš "Nord Stream-2": ar tai sustabdys statybas?