Vilnius, archyvinė nuotrauka

Lietuva atrodo kaip Vakarų užkampis net ekonomikoje, tvirtina analitikas

(atnaujinta 18:57 2020.01.15)
Vilnius sužlugdė santykius su Rusija ir patiria JAV spaudimą, todėl neaišku, kaip ši šalis taps "tiltu" tarp Vakarų ir Rytų fintech srityje, mano analitikas Aleksandras Nosovičius

VILNIUS, sausio 15 — Sputnik. Nuo pat nepriklausomybės atgavimo Lietuva prarado galimybę tapti tiltu tarp Rusijos ir Vakarų politikos srityje, interviu Sputnik Lietuva tvirtino politikos analitikas Aleksandras Nosovičius.

Būtent todėl, pasak jo, kyla klausimas, kaip Lietuvos vadovybė ketina tai daryti ekonomikoje, atsižvelgiant į sugriautus santykius su partneriais Rytuose.

Taip analitikas pakomentavo "The Financial Times" nuomonę, kad Jungtinei Karalystei pasitraukus iš ES, Vilnius galėtų tapti didžiausiu finansinių technologijų centru.

"Lietuvos vadovybė be Rusijos daugiau nieko nemato. Kalbant apie Kiniją, ji kartu su Rusijos Federacija Valstybės saugumo departamento ataskaitose pastaraisiais metais vadinama "grėsme nacionaliniam saugumui". <...> Visa tai, be kita ko, labai netenkina JAV", — sakė ekspertas.

Nosovičius pažymėjo, jog JAV pareigūnai tiesiogiai pasakė Lietuvai, kad ji neturėtų plėtoti ekonominių ryšių su Kinija, jei nori likti strategine Vašingtono sąjungininke.

"Ir kaip tokiomis sąlygomis Lietuvos vadovybė taps Rytų vartais į Vakarus — aš tikrai nesuprantu. Kol kas Lietuva atrodo ne kaip vartai, o kaip užkampis, kuriame Vakarai baigiasi, o Rytai neprasideda", — apibendrino jis.

Anksčiau "The Financial Times" rašė, kad Didžiajai Britanijai pasitraukus iš Europos Sąjungos, Vilnius gali tapti didžiausiu fintech centru. Fintech startuolių skaičius Lietuvoje sparčiai auga, todėl valstybė save ir pristato kaip "vartus į Europą" Izraelio ir Kinijos įmonėms.

Tačiau pažymima, kad finansinių technologijų populiarinimas rinkoje yra pavojingas Lietuvai. Daugybė problemų, susijusių su pinigų plovimo skandalais — "Ūkio Bankas" Lietuvoje, "ABLV" Latvijoje ir "Danske Bank" Estijoje — kyla dėl "Baltijos šalių artumo prie Rusijos ir noro atlikti finansinio tilto tarp Rytų ir Europos Sąjungos vaidmenį". Tai lėmė finansų sistemos destabilizaciją.

Anksčiau Vakarų žurnalistai jau buvo išreiškę susirūpinimą dėl sparčios finansinių technologijų rinkos plėtros Lietuvoje. Kaip rašė laikraščio "The Guardian" autorius Patrikas Kolinsonas, Lietuvos bankas aktyviai kviečia fintech bendroves į respubliką ir žada sudaryti joms specialias sąlygas, tačiau toks mažos šalies reguliatoriaus elgesys gali sukelti bankų krizę, kuri palies visus Europos ir Britanijos investuotojus.

Tegai:
Fintech, Lietuva, Vilnius
Dar šia tema
Vilniuje renkasi pasaulio "FinTech" rinkos lyderiai
Rinkoje sparčiai auga atsiskaitymai negrynaisiais pinigais
Nord Stream-2

Senatorius pasakojo, kam naudingos sankcijos prieš "Nord Stream-2"

(atnaujinta 14:16 2020.11.30)
Anksčiau "Wall Street Journal" pranešė, kad Ukrainos lobistai dalyvavo kuriant sankcijas dujotiekiui "Nord Stream-2"

VILNIUS, lapkričio 30 — Sputnik.Sankcijomis "Nord Stream-2" dujotiekio atžvilgiu, Kijevas bando išsaugoti Rusijos dujų tranzitą per savo teritoriją ir apginti savo interesus, sakė Federacijos tarybos Tarptautinių reikalų komiteto narys, senatorius iš Krymo Sergejus Cekovas, praneša RIA Novosti.

"Ukrainai šios sankcijos yra naudingos, net jei tai prieštarauja nacionaliniams Europos šalių interesams. Kijevo valdžia mano, kad tokiu būdu jie išsaugos Rusijos dujų tranzitą per savo teritoriją. Jie jau paragavo išspręsti daugelį savo ekonominių klausimų, bandydami šantažuoti Rusiją dujų tranzitu", — pridūrė jis.

Pasak jo, dalyvaujant sankcijose prieš "Nord Stream-2" yra ne Ukrainos valstybiniai interesai, o visų pirma atskiri oligarchiniai klanai, kurie uždirba padorius pinigus už dujų tranzitą per Ukrainos teritoriją.

Anksčiau "Wall Street Journal" pranešė, kad Ukrainos lobistai dalyvavo kuriant sankcijas dujotiekiui "Nord Stream-2".

Kalbame apie Ukrainos "Naftogaz" valdybos pirmininko patarėją Vadimą Glamazdiną ir Energetikos tyrimų centro direktorių Aleksandrą Charčenką. Ukrainiečiai ketverius metus dirbo užkulisiuose Vašingtone, bandydami trukdyti "Nord Stream-2" statyboms, rašo laikraštis.

Projektas "Nord Stream-2" numato dviejų dujų linijų, kurių bendras pajėgumas — 55 mlrd. kubinių metrų per metus, iš Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą į Vokietiją. Jis taip pat eis per Suomijos, Švedijos ir Danijos teritorines arba išskirtines ekonomines zonas. Projektą įgyvendina "Nord Stream 2 AG". "Gazprom" skirs pusę lėšų, o likusią dalį investuos Europos partneriai: "Uniper", "Wintershall", "OMV", "Shell" ir "Engie".

Vokietija remia statybą, pabrėždama, kad projektas yra komercinis. Pasak ekonomikos ministro Peterio Altmejerio, "Nord Stream-2" prisidės prie dujų tiekimo į Europą stabilizavimo.
Projektą taip pat palaiko Austrija, kuri suinteresuota patikimu gamtinių dujų tiekimu. Viena pabrėžė, kad JAV ketinimai taikyti sankcijas projekte dalyvaujančioms įmonėms "kelia klausimų tarptautinės teisės požiūriu".

Pasak Austrijos koncerno "OMV" vadovo Rainerio Zelės, Maskva jau seniai įsitvirtino kaip patikima energijos išteklių tiekėja.

Projektą taip pat remia Norvegija, kurios vyriausybei priklauso 30 proc. bendrovės "Kvaerner", vieno iš dujotiekio rangovų, akcijų.

Prieš dujotiekio tiesimą yra JAV, Ukraina, Lenkija ir kai kurias kitos valstybės. Pasak kritikų, "Nord Stream-2" yra politinis projektas. Tuo tarpu Rusijos valdžios institucijos ne kartą pareiškė, kad projektas yra komercinis, o jo tikslas — padidinti Europos energetinį saugumą.

Nord Stream-2
© Sputnik
"Nord Stream-2"
Tegai:
sankcijos, Nord Stream-2
Temos:
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba
Dar šia tema
WSJ: Ukrainos lobynas yra susijęs su sankcijomis prieš "Nord Stream-2"
Mokslininkė patarė JAV susitaikyti su "Nord Stream-2" nutiesimu
BelAE

Lietuva nori susitarti su Latvija ir Estija dėl energijos BelAE boikoto

(atnaujinta 14:29 2020.11.30)
Anksčiau Lietuvos prezidento vyriausiasis patarėjas Jaroslavas Neverovičius pareiškė, kad tol, kol Lietuva yra BRELL energetikos žiedo dalis, negalima vienareikšmiškai atsakyti, kaip užkirsti kelią iš BelAE gaunamos energijos patekimui į Lietuvos rinką

VILNIUS, lapkričio 30 — Sputnik. Lietuvos operatorė "Litgrid" Latvijos ir Estijos operatorėms pakoreguotą prekybos elektra su Rusija metodikos projektą. Apie tai pranešė RIA Novosti su nuoroda į įmonės atstovą.

Manoma, kad naujoji metodika neužkerta kelio prekiauti baltarusiška elektra, be to, ji padidina elektros importą iš Rusijos.

Bendrovė įsitikinusi, kad ankstesnėje metodikoje nustatytas koeficientas neatspindi nei faktinių fizinių srautų iš Rusijos ir Baltarusijos, nei galimų fizinių ir komercinių srautų įjungus BelAE.

Anksčiau Lietuvos prezidento vyriausiasis patarėjas Jaroslavas Neverovičius pareiškė, kad tol, kol Lietuva yra BRELL energetikos žiedo dalis, negalima vienareikšmiškai atsakyti, kaip užkirsti kelią iš BelAE gaunamos energijos patekimui į Lietuvos rinką.

Lietuva nuo pat atominės elektrinės statybų prie Astravo pradžios priešinosi projektui. Anot valdžios, elektrinės vieta, esanti vos už 50 kilometrų nuo Vilniaus, pasirinkta "nepagrįstai", o atominė elektrinė kelia "grėsmę šalies nacionaliniam saugumui".

Tuo tarpu branduolinis objektas praėjo visus būtinus ir net papildomus TATENA ir kitų specializuotų institucijų patikrinimus. Daugelis ekspertų patvirtino elektrinės saugumą.

Lietuva gana ilgai negalėjo įtikinti kaimyninių Baltijos šalių atsisakyti elektros energijos iš BelAE. Rugpjūčio pabaigoje Latvijos vyriausybės vadovas Krišjanis Karinšas pareiškė, kad Ryga nutrauks prekybą elektra su Minsku, jei bus paleista BelAE, tačiauLatvija gali ir toliau prekiauti elektra su trečiosiomis šalimis naudodamasi ryšiu tarp Latvijos ir Rusijos.

Lapkričio pradžioje pirmasis BelAE energetinis blokas buvo įtrauktas į vieningą Baltarusijos energetikos sistemą. Po to Lietuvos operatorius "Litgrid" nutraukė elektros energijos perdavimą iš kaimyninės šalies, sumažinęs komercinio srauto pajėgumą iki nulio megavatų.

Tegai:
boikotas, Astravo AE, Latvija, Estija, Lietuva
Temos:
Astravo atominės elektrinės statybos
Dar šia tema
Pirmasis BelAE energijos blokas atnaujino elektros energijos gamybą
Lietuva nori pinigų avarijos Baltarusijos AE atveju
Apie naudą negalvoja: kaip Lenkija pasipelnys iš Lietuvos žlugus BRELL
Ingrida Šimonytė ir konservatorių frakcijos Seime atstovai

Politologas: valdančioji dauguma Lietuvoje nori pritaikyti valdžią sau

(atnaujinta 18:06 2020.11.30)
Kartu su tuo Lietuvos vadovas taip pat prisiima tam tikrą atsakomybę už Vyriausybę ir todėl kruopščiai nagrinėja šį procesą, mano politologas Vadimas Volovojus

VILNIUS, lapkričio 30 — Sputnik. Konservatyvi Lietuvos Seimo dauguma nori pritaikyti valdžią sau tokia forma, kokia ji ją mato, todėl pasitelkė pagalbos iš Europos Parlamento ministrų skirimo klausime, interviu Sputnik Lietuva pasakė politologas Vadimas Volovojus.

Anksčiau europarlamentarė iš Lietuvos, buvusi gynybos ministrė Rasa Juknevičienė pareiškė, kad jai nesuprantamas delsimas su naujosios Vyriausybės tvirtinimo reikalais po Seimo rinkimų. Pasak konservatorės, dabar Lietuvos politikoje "ne laikas galių žaidimams" ir "nereikia užsižaiti".

Politologas Vadimas Volovojus pareiškė, kad Lietuvos vadovas Gitanas Nausėda pradėjo atsargiau tvirtinti Vyriausybę po situacijos aplink susisiekimo ministrą Jaroslavą Narkevičių.

"Jam sakė, kad reikėjo anksčiau žiūrėti, tvirtinti ar netvirtinti šio ministro, dabar jis daugiau nei dėmesingai žiūri į šį reikalą, ieško menkiausių trūkumų. Ne todėl, kad visiškai tikslingai ir specialiai, bet vis dėlto, kad vėliau jis neturėtų problemų... Na, tuo pačiu metu, žinoma, anksčiau buvo sakoma, kad ponas Nausėda yra naujas asmuo politikoje, ir jis vis dar ieško sau vietos politinėje sulaikymo ir atsvarų sistemoje, kad galėtų nustatyti savo galutinį statusą šioje valdžios sistemoje, todėl jo pozicija aiški", — pareiškė jis.

Volovojus pažymėjo, kad konservatorių poziciją taip pat galima suprasti, tačiau ministrės pirmininkės Šimonytės pasiūlyti kandidatai iš tikrųjų kelia klausimų.

"Kita vertus, suprantama konservatyvios daugumos pozicija, kurie nori pritaikyti valdžią sau tokia forma, kokia jie ją mato, ir pritraukė "sunkiąją artileriją" iš Europos Parlamento. Šioje situacijoje, galbūt, daugiau reikia būti prezidento pusėje, kuris visgi taip pat prisiima tam tikrą atsakomybę už Vyriausybę, todėl į šį procesą žiūri dėmesingai. Ir galų gale, jei pažiūrėti objektyviai, tai iš tikrųjų kai kurie Šimonytės pasiūlytos kandidatūros kelia klausimus, todėl paprasčiausiai patvirtinti visą Vyriausybę būtų neteisinga", — apibendrino jis.

Anksčiau nauja Lietuvos ministre pirmininke buvo paskirta konservatorių partijos atstovė, buvusi finansų ministrė Ingrida Šimonytė, kuri dar prieš pradėdama eiti pareigas pristatė kandidatus į ministrus tvirtinti prezidentui Gitanui Nausėdai.

Tačiau penktadienį Nausėda pranešė, kad Šimonytės parengtas sąrašas nebus patvirtintas visiškai.

Kaip pranešė Sputnik Lietuva, pradinėje sąrašo versijoje yra politinių veikėjų, kurie yra labai prieštaringi Lietuvos visuomenės ir daugybės ekspertų nuomone. 

Tegai:
Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD), vyriausybė, Lietuva
Dar šia tema
Nemokšų vyriausybė? Advokato padėjėja gali tapti Lietuvos teisingumo ministre 
Aistros dėl tatuiruočių. Ką reiškia būsimos teisingumo ministrės politinis manifestas
Nausėda pareiškė, kad ne visi kandidatai į ministrus bus patvirtinti