Vilnius, archyvinė nuotrauka

Lietuva atrodo kaip Vakarų užkampis net ekonomikoje, tvirtina analitikas

(atnaujinta 18:57 2020.01.15)
Vilnius sužlugdė santykius su Rusija ir patiria JAV spaudimą, todėl neaišku, kaip ši šalis taps "tiltu" tarp Vakarų ir Rytų fintech srityje, mano analitikas Aleksandras Nosovičius

VILNIUS, sausio 15 — Sputnik. Nuo pat nepriklausomybės atgavimo Lietuva prarado galimybę tapti tiltu tarp Rusijos ir Vakarų politikos srityje, interviu Sputnik Lietuva tvirtino politikos analitikas Aleksandras Nosovičius.

Būtent todėl, pasak jo, kyla klausimas, kaip Lietuvos vadovybė ketina tai daryti ekonomikoje, atsižvelgiant į sugriautus santykius su partneriais Rytuose.

Taip analitikas pakomentavo "The Financial Times" nuomonę, kad Jungtinei Karalystei pasitraukus iš ES, Vilnius galėtų tapti didžiausiu finansinių technologijų centru.

"Lietuvos vadovybė be Rusijos daugiau nieko nemato. Kalbant apie Kiniją, ji kartu su Rusijos Federacija Valstybės saugumo departamento ataskaitose pastaraisiais metais vadinama "grėsme nacionaliniam saugumui". <...> Visa tai, be kita ko, labai netenkina JAV", — sakė ekspertas.

Nosovičius pažymėjo, jog JAV pareigūnai tiesiogiai pasakė Lietuvai, kad ji neturėtų plėtoti ekonominių ryšių su Kinija, jei nori likti strategine Vašingtono sąjungininke.

"Ir kaip tokiomis sąlygomis Lietuvos vadovybė taps Rytų vartais į Vakarus — aš tikrai nesuprantu. Kol kas Lietuva atrodo ne kaip vartai, o kaip užkampis, kuriame Vakarai baigiasi, o Rytai neprasideda", — apibendrino jis.

Anksčiau "The Financial Times" rašė, kad Didžiajai Britanijai pasitraukus iš Europos Sąjungos, Vilnius gali tapti didžiausiu fintech centru. Fintech startuolių skaičius Lietuvoje sparčiai auga, todėl valstybė save ir pristato kaip "vartus į Europą" Izraelio ir Kinijos įmonėms.

Tačiau pažymima, kad finansinių technologijų populiarinimas rinkoje yra pavojingas Lietuvai. Daugybė problemų, susijusių su pinigų plovimo skandalais — "Ūkio Bankas" Lietuvoje, "ABLV" Latvijoje ir "Danske Bank" Estijoje — kyla dėl "Baltijos šalių artumo prie Rusijos ir noro atlikti finansinio tilto tarp Rytų ir Europos Sąjungos vaidmenį". Tai lėmė finansų sistemos destabilizaciją.

Anksčiau Vakarų žurnalistai jau buvo išreiškę susirūpinimą dėl sparčios finansinių technologijų rinkos plėtros Lietuvoje. Kaip rašė laikraščio "The Guardian" autorius Patrikas Kolinsonas, Lietuvos bankas aktyviai kviečia fintech bendroves į respubliką ir žada sudaryti joms specialias sąlygas, tačiau toks mažos šalies reguliatoriaus elgesys gali sukelti bankų krizę, kuri palies visus Europos ir Britanijos investuotojus.

Tegai:
Fintech, Lietuva, Vilnius
Dar šia tema
Vilniuje renkasi pasaulio "FinTech" rinkos lyderiai
Rinkoje sparčiai auga atsiskaitymai negrynaisiais pinigais
Klaipėdos uostas

Analitikas: Lietuvai naudinga išlaikyti Baltarusiją kaip "įkaitę" naftos klausimu

(atnaujinta 22:26 2020.05.25)
Lietuvoje susiklostė patogi situacija — žaliavos pristatomos per Klaipėdos uostą, mano analitikas Igoris Juškovas

VILNIUS, gegužės 25 — Sputnik. Baltarusijai būtų ekonomiškai tikslingiau tiekti žaliavas per Latvijos dujotiekį, nei naudoti geležinkelį ir tuo pačiu metu būti Lietuvos "įkaite" naftos klausimu, interviu Sputnik Lietuva pasakė Nacionalinio energetinio saugumo fondo vyriausiasis analitikas Igoris Juškovas.

Vargu, ar Lenkijos bendrovė "Orlen" išdrįs investuoti į Baltarusijoje esančią Mozyrio naftos perdirbimo gamyklą, nes ji turi neuždarytas "uodegas" bendrovės "Gomeltransneft Družba" atžvilgiu, RIA Novosti pareiškė "Belneftechim" atstovas Aleksandras Tiščenka.

Baltarusijos koncernas, komentuodamas galimas Lenkijos investicijas į vietinę naftos perdirbimo gamyklą, pareiškė, kad "Orlen" vargu ar būtų žengęs tokį žingsnį. Lietuvos padalinys ilgą laiką bylinėjosi su "Gomeltransneft Družba" dėl iš "Družbos" išpumpuotos technologinės naftos.

Analitikas Igoris Juškovas papasakojo, kad Lietuvai nenaudinga išspręsti šią situaciją.

"Lietuvai, be abejo, naudinga situacija, kuri yra dabar, nes joje Baltarusija tampa įkaite, ir ji pumpuoja naftą per Klaipėdą, toliau geležinkeliu per Lietuvą. Todėl Lietuvai status quo yra naudingas, nes dabar viskas, kas pristatoma iš alternatyvių šaltinių į Baltarusijos naftos perdirbimo gamyklas iš šiaurės, kaip tik Novopolocko naftos perdirbimo gamyklai, kaip tik eina per Lietuvą. Todėl Lietuvai, be abejo, nenaudinga kažkokiu būdu išspręsti šią situaciją", — pažymėjo analitikas.

Anot Juškovo, neaišku, dėl kokios priežasties Baltarusija ir Latvija negali susitarti, nes ekonomiškai tikslingiau tiekti žaliavas per dujotiekį nei naudoti geležinkelį. Be to, dalį naftos galima tiekti jūra, o paskui per dujotiekį, ir tokio pristatymo išlaidos bus mažesnės.

"Visi tie kiekiai, kurie šiuo metu perkami, greičiau yra bandymas daryti spaudimą Rusijai, kad gautų palankesnes sąlygas Rusijos naftai tiekti per naftotiekį "Družba", — sakė analitikas.

Tegai:
Baltarusija, Lietuva, nafta
Dar šia tema
"Družba" — geras ženklas, bet nafta atskirai. Kodėl Minskas nepasieks tiesos Lietuvoje?
JAV pradėjo tiekti naftą Baltarusijai
Naftos rinka tango ritmu: Saudo Arabijos klaidos brangiai atsiėjo
Lietuvos prezidentas dalyvavo darbdavių organizacijų bei profesinių sąjungų atstovams pasirašant bendrą memorandumą dėl darbuotojų pajamų išsaugojimo

Darbdaviai susitarė nemažinti darbo užmokesčio COVID-19 pandemijos laikotarpiu

(atnaujinta 18:44 2020.05.25)
Darbdavių organizacijų bei profesinių sąjungų atstovai palaiko prezidento teisėkūros iniciatyvą laikinai sumažinti darbo jėgos apmokestinimą

VILNIUS, gegužės 25 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį susitiko su darbdavių organizacijų bei profesinių sąjungų atstovais ir dalyvavo jiems pasirašant bendrą memorandumą dėl darbuotojų pajamų išsaugojimo koronaviruso pandemijos (COVID-19) laikotarpiu, praneša prezidento spaudos tarnyba.

Šalies vadovas pabrėžė, kad toks susitarimas stiprina socialinį dialogą ir padeda siekti visai valstybei svarbių tikslų. 

"Dabartinėmis aplinkybėmis visi turime žvelgti viena kryptimi, nes tik kartu galime išeiti iš šios krizės mažiausiais nuostoliais ar net sustiprėję", — sakė prezidentas.

Lietuvos darbdavių organizacijų bei profesinių sąjungų atstovų pasirašytas dokumentas palaiko prezidento teisėkūros iniciatyvą laikinai sumažinti darbo jėgos apmokestinimą, taikant 15 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifą pajamų daliai iki 3 šalies vidutinių darbo užmokesčio dydžių, taip pat pradėti taikyti 50 eurų didesnį neapmokestinamųjų pajamų dydį (NPD) jau šiais, o ne kitais metais.

Подписанный меморандум, 25 мая 2020 года
Pasirašytas memorandumas, 2020 m. gegužės 25 diena

Organizacijos taip pat sutarė siekti, kad, Seimui priėmus įstatymų pakeitimus ir jiems įsigaliojus, laikinai sumažėjęs GPM tarifas ir kilstelėtas NPD padidintų darbuotojų pajamas ir neturėtų įtakos darbuotojų darbo užmokesčio mažėjimui.

"Laikinas ekonomikos sustojimas turės skaudžių pasekmių verslui, darbuotojams, darbo vietoms, visai valstybei. Todėl šiomis ypatingomis aplinkybėmis turime ieškoti visus dirbančiuosius paliečiančių, veiksmingų ir greitų priemonių, kurios padėtų mums įveikti sunkumus", — sakė prezidentas.

Šalies vadovas pabrėžė, kad šiuo metu itin svarbu stiprinti visų gyventojų pasitikėjimą valstybe, o viena iš priemonių tam pasiekti yra teigiamų vartotojų lūkesčių skatinimas. Nausėda taip pat atkreipė dėmesį, kad NPD didinimas, be laikino GPM tarifo sumažinimo, neturėtų pakankamai didelio poveikio šalies ekonomikai.

Президент Гитанас Науседа подписал с профсоюзами и бизнес-организациями меморандума о сохранении доходов работников во время пандемии, 25 мая 2020 года
Lietuvos prezidentas dalyvavo darbdavių organizacijų bei profesinių sąjungų atstovams pasirašant bendrą memorandumą dėl darbuotojų pajamų išsaugojimo

Memorandumą "Dėl sieko išsaugoti darbuotojų pajamas COVID-19 pandemijos padarinių sąlygoto laikino darbo jėgos apmokestinimo sumažinimo laikotarpiu" pasirašė profesinės sąjungos "Solidarumas" pirmininkė Kristina Krupavičienė, profesinės sąjungos "Sandrauga" pirmininkas Kęstutis Juknis, Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus, asociacijos "Investors‘ Forum" valdybos pirmininkas Rolandas Valiūnas, Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidentas Danukas Arlauskas, Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis, Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos prezidentas Rimas Varkulevičius ir asociacijos "INFOBALT" atstovė Rūta Šatrovaitė-Bulbovienė.

Президент Гитанас Науседа подписал с профсоюзами и бизнес-организациями меморандума о сохранении доходов работников во время пандемии, 25 мая 2020 года
Lietuvos prezidentas dalyvavo darbdavių organizacijų bei profesinių sąjungų atstovams pasirašant bendrą memorandumą dėl darbuotojų pajamų išsaugojimo

Nuo kovo 16 dienos Lietuvoje paskelbtas karantinas. Jis galioja iki gegužės 31 dienos, tačiau, pagerėjus epideminei situacijai, Lietuvos valdžia pamažu švelnina jo taisykles. Lietuvoje nustatyta daugiau kaip 1 630 užsikrėtusių koronavirusu žmonių, pasveiko 1 138 žmonės, 63 pacientai mirė.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje užfiksuota daugiau nei 5,2 mln. infekcijos atvejų, mirė daugiau nei 341 tūkst. žmonių.

Tegai:
COVID-19
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Kinija įvertino JAV pareiškimus dėl KLR noro pavogti vakciną nuo COVID-19
Mokslininkai įrodė populiariojo COVID-19 prevencijos būdo veiksmingumą
ET ekspertai perspėjo apie bioterorizmo grėsmę po COVID-19 pandemijos
Raudonoji aikštė, archyvinė nuotrauka

Ukrainoje sukurtas žaidimas su Hitlerio paradu Raudonojoje aikštėje

(atnaujinta 07:55 2020.05.26)
Tokie projektai prieštarauja tarptautinei teisei ir turėtų būti traktuojami kaip fašistinės ideologijos propaganda

VILNIUS, gegužės 26 — Sputnik. Ukrainos žaidimų kūrėjai "Starni Games" paskelbė vaizdo įrašą naujajai "Strategic Mind: Blitzkrieg" strategijai, kurioje parodyta, kaip Adolfas Hitleris rengia paradą Raudonojoje aikštėje po savo "pergalės mūšyje dėl Maskvos", rašo RIA Novosti.

Autoriai nurodo, kad žaidimo siužetas yra "alternatyvi istorija".

Filmuotoje medžiagoje parodyta, kaip naciai stovi virš Lenino mauzoliejaus, ant jų uniformų yra Trečiojo Reicho simbolika. Aprašyme "Steam" platformoje sakoma, kad žaidime yra tokios istorinės figūros kaip Hermanas Geringas, Ervinas Romelis, Francas Halderis ir kiti. "Blitzkrieg" pranešime raginama "parklupdyti visą Europą vadovaujant Vokietijos kariuomenei".

Į žaidimą jau buvo atkreiptas dėmesys Rusijoje. Kaip sakė radijo stoties "Govorit Moskva" Federacijos tarybos Gynybos ir saugumo komiteto narys Francas Klincevičius, tokie projektai prieštarauja tarptautinei teisei ir turėtų būti traktuojami kaip fašistinės ideologijos propaganda.

"Tai yra nusikalstama veika. Todėl tiems žmonėms, kurie reklamuoja tokį žaidimą, nedelsiant bus taikoma baudžiamoji atsakomybė", — pabrėžė jis.

Šiuo metu žaidimą gali nusipirkti Rusijos vartotojai.

Tegai:
Rusija, Ukraina