Vilniaus senamiestis, archyvinė nuotrauka

Netekus ES subsidijų Lietuvai gresia ekonomikos kolapsas

(atnaujinta 14:01 2020.01.17)
Europa lėtai, bet užtikrintai stumia Lietuvą panikos link, priėmusi nepalenkiamą sprendimą sumažinti subsidijas Rytų Europos šalims

VILNIUS, sausio 17 — Sputnik. Sumažinus Lietuvos finansavimą iš ES struktūrinių fondų biudžetą neišvengiamai ištiks "šokas", sakė Lietuvos vyriausybės ministrai susitikime su prezidentu Gitanu Nausėda. Lietuvos valdžia pripažino šalies priklausomybę nuo ES subsidijų. Labai vertingas pripažinimas, atsižvelgiant į tų pačių valdžios institucijų pasakojimus apie nepaprastai progresyvią ir sėkmingą Lietuvą, kurios ekonomika yra viena greičiausiai augančių Europoje. Paaiškėjo, kad be įplaukų iš svetur "Lietuvos sėkmės istorija" iškart virs moliūgu. Apie tai rašo portalo "RuBaltic.ru" autorius Aleksandras Nosovičius.

Vilnius, archyvinė nuotrauka
© Sputnik/ Владислав Адамовский.

Europa lėtai, bet užtikrintai stumia Lietuvą panikos link priėmusi nepalenkiamą sprendimą sumažinti subsidijas Rytų Europai. Vakarų Europos "šalių donorių" logika yra paprasta ir suprantama. Per 15 narystės Europos Sąjungoje metų "Naujoji Europa" gavo daugiau nei pakankamai, kad pasivytų vokiečius, prancūzus ir skandinavus. Tegu dabar patys užsidirba pragyvenimui.

Atrodytų, kad tokia logika turėtų visiškai patenkinti vieningosios Europos neofitus. Kiekvienais metais jie kalba apie stulbinančią "Europos pasirinkimo" sėkmę, vis daugiau ir daugiau naujų laimėjimų Europos integracijos srityje. Ir jų ekonomika auga sparčiau nei ES vidurkis, ir apskritai — Europos ateitis priklauso jiems, o ne Vakarų Europos senbuviams. Tai jiems tos Briuselio "pašalpos neturtingiesiems"?

Bet kur tau...

Ta pati Lietuva, užuot išmintingai pripažinusi, kad ji jau suaugusi ir nepriklausoma, kelia triukšmą, daužo indus ir reikalauja, kad ją ir toliau išlaikytų Briuselis.

Praėjusiais metais Lietuvos vadovybė labai pasipiktino tuometinės ES pirmininkaujančios šalies Suomijos iniciatyva sumažinti Lietuvos finansavimą iš ES struktūrinių fondų 27 proc.

"Remiantis šalies, pirmininkaujančios ES Tarybai, siūlymu, Lietuvai pagal sanglaudos politiką skiriamos lėšos, palyginti su dabartine finansine programa, yra sumažintos 27 proc., o tiesioginės žemės ūkio išmokos išlieka tris kartus mažesnės nei kai kuriose kitose ES valstybėse. Todėl Lietuvos ir kitų bendraminčių tikslas yra teisingas ir subalansuotas Europos Sąjungos biudžetas", — sakė Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda.

Oficialiojo Vilniaus protestas liko bevaisis. Dabartiniame ES septynerių metų biudžeto projekte vis dar numatytas 27 proc. mažesnis Lietuvos finansavimas pagal sanglaudos politiką.

Šis biudžeto projektas bus svarstomas ES vadovų viršūnių susitikime vasario pabaigoje.

Ekonominė (tai yra, taupant lėšas Rytų Europai) finansinės perspektyvos 2021–2027 metams patvirtinimo tikimybė yra labai didelė, atsižvelgiant į tai, kad tuo pačiu metu, kai sudaromas naujas septynerių metų biudžetas, ES vadovai diskutuos apie "Brexit" ir vieno iš pagrindinių Europos integracijos "donorų" — JK — praradimą.

Šio grėsmingo susitikimo išvakarėse Lietuvos prezidento rezidencijoje buvo surengtas krizinis pasitarimas apie tai, kas dabar laukia Tėvynės ir mūsų.

Pasak finansų ministro Viliaus Šapokos, daugelis projektų, iš tiesų labai progresyvių, yra finansuojami iš šio lėšų šaltinio (obligacijų fondų). Ministras mano, kad turėtumėte ieškoti alternatyvų, B plano, skirto finansuoti investicijas į mūsų šalies gerovės augimą.

"Bet kokiu atveju, nesvarbu, kokie sprendimai būtų rasti, Lietuvos ekonomikos augimas bus lėtesnis", — sakė Lietuvos finansų ministras Vilius Šapoka.

Finansų ministerijos vadovas nerimauja, kad sumažinus europinį finansavimą Lietuva gali pakliūti į "vidutinių pajamų spąstus".

Vidutinių pajamų spąstai yra situacija, kai šalis pasiekia tam tikrą išsivystymo lygį, negali "perbristi" šio lygio ir vystytis toliau, dėl to augimas pakeičiamas sąstingiu, o vėliau laukia kritimas. Tokios šalies gyventojų pajamos yra santykinai didelės, kad turtingos eksportuojančios šalys galėtų parduoti savo gaminius jos gyventojams, ir palyginti žemos, kad verslas neperkeltų darbo į šalis, kuriose dirba pigesnė darbo jėga.

Su vidutinių pajamų spąstais susidūrė daugelis augančių ekonomikų. Jie išsprendė šią problemą perėję prie novatoriškos ekonomikos, kuriai būdinga aukšta pridėtinė vertė ir dideli atlyginimai unikaliems specialistams, gaminantiems unikalius produktus.

Lietuvos pareigūnai daugelį metų gyrėsi, kad jų šalis jau perėjo prie tokios ekonomikos.

Šiuo atveju, iš kur atsirado vidutinių pajamų spąstai, ir kodėl Lietuva negalės išsiversti be ES subsidijų, kad išsaugotų tai, ką turi?

Jei šalis, stovinti ant savo "antrosios nepriklausomybės" 30-mečio slenksčio, negali išspręsti savo vystymosi strateginių klausimų be išorinių subsidijų, tai jau savaime daug ką pasako apie ekonomiką, vadovaujantį personalą ir perspektyvas.

Dar daugiau apie Lietuvą pasako užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus kalba, kurioje skamba nerimą keliančios gaidelės apie subsidijų sumažinimo Vilniui padarinius.

"Mes norime lygių galimybių ir norime, kad nebūtų šoko terapijos mūsų nacionalinio biudžeto, kalbant apie sanglaudą ypatingai", — žurnalistams Prezidentūroje sakė užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.

Tai yra, ES subsidijų praradimo padariniai pranašauja nei daug nei mažai — nacionalinės ekonomikos, iš kurios Lietuva bus priversta išeiti per "šoko terapiją", kaip po socializmo ir TSRS virsmo 1990-ųjų pradžioje, žlugimą.

Belieka tik paklausti Lietuvos valdovų: kokią "sėkmingą" ir "progresyvią" ekonomiką jūs sukūrėte per tuos 30 metų, jei jūsų "Baltijos tigras" neturi jokių perspektyvų be išorės paramos?

Arba dar bendriau: kokia yra jūsų šalis, jei ji negali išgyventi nė viena iš savo formų be "dirbtinio kvėpavimo" iš išorės? Sovietų Lietuva vystėsi per Sąjungos centro subsidijas. 1990 metais Lietuva sukūrė rinkos ekonomiką remdamasi TVF ir kitų tarptautinių skolintojų paskolomis. Įstojusi į ES, Lietuva gyvena iš Briuselio struktūrinių fondų teikiamos paramos.

"Kai baigsis šios išmokos, pas ką toliau eisite su ištiesta ranka, Gedimino ir Vytauto įpėdiniai?" — klausia straipsnio autorius.

Dar šia tema
Smūgis į nugarą: Suomija atima iš Lietuvos ES pinigus
Grėsmė virš "Independence": Lenkijos energetikos planai "smogs" Lietuvai 
Ekspertas: iš Baltijos gali būti atimtos ES subsidijos dėl aferos su "Rail Baltica"