Ryga, archyvinė nuotrauka

Kad aplenktų Lietuvą: Latvija veržiasi pumpuoti naftą į Baltarusiją

(atnaujinta 14:33 2020.01.20)
Pasak Latvijos ministro, Ryga yra pasirengusi įvardyti savo sąlygas, jei Minskas domėsis kuro tiekimu

VILNIUS, sausio 20 — Sputnik. Latvija turi visą reikiamą infrastruktūrą naftos tiekimui į Baltarusiją ir iš jos, sakė Latvijos transporto ministras Talis Linkaitis (Tālis Linkaits).

Anksčiau Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka ginčų dėl naftos ir dujų Minske ir Maskvoje fone ne kartą yra pareiškęs, kad aktyviai ieško alternatyvių kuro tiekimo šaltinių. Paaiškėjo, kad Minskas nagrinėja reversinio naftos siurbimo per dujotiekį "Družba" iš Lenkijos galimybę, taip pat pristatymus per Odesa-Brody dujotiekį iš Ukrainos ir per Lietuvos bei Latvijos uostus. Be to, paminėti naftos tiekimai iš Ukrainos, Lenkijos, Baltijos šalių, Kazachstano ir Azerbaidžano.

"Techniškai mes turime visą reikiamą infrastruktūrą, kad perpumpuotume naftą per Latviją į Baltarusiją ir atvirkščiai — iš esmės tokia techninė galimybė yra abiem kryptimis. Mums tereikia aptarti technines sąlygas", — RIA Novosti cituoja ministro žodžius.

Anot jo, jei Baltarusija susidomės, Ryga yra pasirengusi pasiūlyti savo sąlygas. Jis pasiūlė, kad šalies įmonės galėtų gauti Minsko pasiūlymus dėl naftos tranzito per Latviją ir dabar juos svarsto.

Po susitikimo su Lukašenka Minske Latvijos ministras pirmininkas Krišjanis Karinšas pareiškė, kad Latvijos vyriausybė yra suinteresuota organizuoti naftos gabenimą į Baltarusiją iš Latvijos uostų, tačiau tai yra bendrovės susitarimo klausimas.

Anksčiau šią savaitę Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius interviu Lietuvos žiniasklaidai teigė, kad vyksta dialogas dėl energijos išteklių tiekimo Baltarusijai per Lietuvą ir pabrėžė, kad Vilnius yra pasirengęs bendradarbiauti.

Tuo tarpu tarp Lietuvos ir Baltarusijos tęsiasi arši kova dėl Baltarusijos atominės elektrinės, kuri statoma Gardino regione, už apytiksliai 50 kilometrų nuo Vilniaus. Lietuvos politikai sistemingai užsipuola Minską, o pernai Seimas priėmė įstatymą, draudžiantį energijos tiekimą iš Baltarusijos AE Lietuvai.

Tegai:
Minskas, Ryga, Latvija
Dar šia tema
Geriausia tarp blogiausių: įvardyta Lietuvos vieta galingiausių šalių reitinge
Baltarusija jau pasirengusi tiesiogiai tiekti elektrą Latvijai
Nausėda nori, kad Astravas taptų "visos Europos Sąjungos problema"
Nord Stream-2

Laivas, galintis užbaigti "Nord Stream-2" grįžta į Kaliningradą

(atnaujinta 09:10 2020.11.27)
Spalį laivas kelias savaites buvo prie Kaliningrado priešais Kuršių neriją, kur netoli jo dirbo tiekimo laivas "Finval"

VILNIUS, lapkričio 27 — Sputnik. Laivas "Akademik Čerskij" mėnesį po inkaravimo Vokietijos Mukrano uoste, kuris yra projekto "Nord Stream-2" logistikos bazė, grįžta į Kaliningradą, rodo jūrų "Marine Traffic" portalo duomenys.

Spalį laivas kelias savaites buvo prie Kaliningrado priešais Kuršių neriją, kur netoli jo dirbo tiekimo laivas "Finval". Vėliau mėnesio pabaigoje "Akademik Čerskij" iškeliavo į Mukraną, jį lydėjo dar keli laivai — "Artemis Offshore", "Ostap Sheremeta", "Finval" ir "Umka".

"Artemis Offshore" ir "Ostap Sheremeta" grįžo į Rusiją anksčiau lapkritį, o ketvirtadienio vakarą "Akademik Čerskij" taip pat pakeitė kursą į Kaliningradą. Pasak "Marine Traffic", laivas tikslą pasieks šeštadienį.

Projektas "Nord Stream-2" numato dviejų dujų linijų, kurių bendras pajėgumas — 55 mlrd. kubinių metrų per metus, iš Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą į Vokietiją. Jis taip pat eis per Suomijos, Švedijos ir Danijos teritorines arba išskirtines ekonomines zonas. Projektą įgyvendina "Nord Stream 2 AG". "Gazprom" skirs pusę lėšų, o likusią dalį investuos Europos partneriai: "Uniper", "Wintershall", "OMV", "Shell" ir "Engie".

Vokietija remia statybą, pabrėždama, kad projektas yra komercinis. Pasak ekonomikos ministro Peterio Altmejerio, "Nord Stream-2" prisidės prie dujų tiekimo į Europą stabilizavimo.
Projektą taip pat palaiko Austrija, kuri suinteresuota patikimu gamtinių dujų tiekimu. Viena pabrėžė, kad JAV ketinimai taikyti sankcijas projekte dalyvaujančioms įmonėms "kelia klausimų tarptautinės teisės požiūriu".

Pasak Austrijos koncerno "OMV" vadovo Rainerio Zelės, Maskva jau seniai įsitvirtino kaip patikima energijos išteklių tiekėja.

Projektą taip pat remia Norvegija, kurios vyriausybei priklauso 30 proc. bendrovės "Kvaerner", vieno iš dujotiekio rangovų, akcijų.

Prieš dujotiekio tiesimą yra JAV, Ukraina, Lenkija ir kai kurias kitos valstybės. Pasak kritikų, "Nord Stream-2" yra politinis projektas. Tuo tarpu Rusijos valdžios institucijos ne kartą pareiškė, kad projektas yra komercinis, o jo tikslas — padidinti Europos energetinį saugumą.

Nord Stream-2
© Sputnik
"Nord Stream-2"
Tegai:
laivas, Kaliningradas, Nord Stream-2
Temos:
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba
Dar šia tema
Vokietija vadina JAV sankcijas prieš "Nord Stream-2" nepriimtinomis
Baidenas pavers JAV Europos marionete
Vamzdžių klojimo laivas Akademik Čerskij

Sertifikatorius neigia pranešimus apie pasitraukimą "Nord Stream-2" projekto

(atnaujinta 20:02 2020.11.26)
Bendrovė priėjo prie išvados, kad sankcijos bus taikomos paslaugoms, susijusioms su laivais ir juose sumontuota įranga, reikalinga projektui

VILNIUS, lapkričio 26 — Sputnik. Norvegų "Det Norske Veritas" — "Germanischer Lloyd" (DNV GL) neatsisako "Nord Stream-2" dujotiekio sertifikavimo, tačiau nutraukia darbus, susijusius su jūrų laivais, praneša RBC, remdamasis bendrovės atstovais.

"DNV GL nepriėmė sprendimo atsisakyti sertifikuoti "Nord Stream-2" dujotiekio sistemą", — sakė bendrovės pareigūnas.

Kaip paaiškino DNV, išnagrinėjusi naują Valstybės departamento aiškinimą dėl sankcijų prieš Rusijos ir Vokietijos dujotiekį veiksmų, bendrovė priėjo prie išvados, kad sankcijos bus taikomos paslaugoms, susijusioms su laivais ir juose sumontuota įranga, reikalinga projektui. Bendrovė pabrėžė, kad neatsisako teikti su "Nord Stream-2" vamzdynais susijusių paslaugų.

"Nord Stream-2" DNV GL dalyvavo dokumentų peržiūroje ir statybos darbų atitikties standartams patikrinime. Tai taip pat apėmė įrangos, kuri buvo naudojama laivuose, tiesiant dujotiekį, bandymus ir paruošimą. Be to, įmonei reikėjo išduoti atitikties sertifikatą, tinkamai įvykdžius projektą.

Projektas "Nord Stream-2" numato dviejų dujų linijų, kurių bendras pajėgumas — 55 mlrd. kubinių metrų per metus, iš Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą į Vokietiją. Jis taip pat eis per Suomijos, Švedijos ir Danijos teritorines arba išskirtines ekonomines zonas. Projektą įgyvendina "Nord Stream 2 AG". "Gazprom" skirs pusę lėšų, o likusią dalį investuos Europos partneriai: "Uniper", "Wintershall", "OMV", "Shell" ir "Engie".

Vokietija remia statybą, pabrėždama, kad projektas yra komercinis. Pasak ekonomikos ministro Peterio Altmejerio, "Nord Stream-2" prisidės prie dujų tiekimo į Europą stabilizavimo.

Projektą taip pat palaiko Austrija, kuri suinteresuota patikimu gamtinių dujų tiekimu. Viena pabrėžė, kad JAV ketinimai taikyti sankcijas projekte dalyvaujančioms įmonėms "kelia klausimų tarptautinės teisės požiūriu".

Pasak Austrijos koncerno "OMV" vadovo Rainerio Zelės, Maskva jau seniai įsitvirtino kaip patikima energijos išteklių tiekėja.

Projektą taip pat remia Norvegija, kurios vyriausybei priklauso 30 proc. bendrovės "Kvaerner", vieno iš dujotiekio rangovų, akcijų.

Prieš dujotiekio tiesimą yra JAV, Ukraina, Lenkija ir kai kurias kitos valstybės. Pasak kritikų, "Nord Stream-2" yra politinis projektas. Tuo tarpu Rusijos valdžios institucijos ne kartą pareiškė, kad projektas yra komercinis, o jo tikslas — padidinti Europos energetinį saugumą.

Nord Stream-2
© Sputnik
"Nord Stream-2"
Tegai:
Nord Stream-2
Temos:
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba
Amazon įkūrėjas Džefas Bezosas

Įvardyti turtingiausi žmonės pasaulyje

(atnaujinta 08:55 2020.11.28)
"Bloomberg" duomenimis, buvo užfiksuotas didžiausias metinis Elono Masko turto augimas, tai leido "SpaceX" ir "Tesla" užimti antrąją vietą reitingo lentelėje

VILNIUS, lapkričio 28 — Sputnik. Kompanijų "SpaceX" ir "Tesla" vadovas Elonas Maskas pakilo į antrąją vietą turtingiausių pasaulio žmonių sąraše, aplenkęs "Microsoft" įkūrėją Bilą Geitsą, rodo Bloomberg Billionaires Index (BBI) duomenys, kuriuos apskaičiuoja agentūra "Bloomberg".

Džefas Bezosas ir jo žmona McKenzie Scott
© AP Photo / Evan Agostini

Masko turtas išaugo iki 127,9 milijardo dolerių, per metus jis padidėjo 100,3 milijardo dolerių  — tai didžiausias metinis augimas, kurį užfiksavo BBI.

Bilas Geitsas liko trečioje vietoje, jo kapitalas vertinamas 127,7 milijardo dolerių.

BBI reitinge pirmoje vietoje išlieka "Amazon" įkūrėjas Džefas Bezosas, jo turtas siekia apie 182 milijardus dolerių.

Tarp penkių turtingiausių žmonių pasaulyje taip pat yra "Louis Vuitton Moët Hennessy" prezidentas Bernardas Arno ir "Facebook" įkūrėjas Markas Cukerbergas, užėmęs penktąją vietą.

Amerikos įmonė "Tesla Motors" buvo įkurta 2003 metais kaip elektromobilių ir su jais susijusių technologijų kūrėja bei gamintoja. Be elektromobilių, įmonė pagal savo technologijas gamina akumuliatorius ir elektrinius variklius ir parduoda juos kitoms automobilių įmonėms, pavyzdžiui bendrovėms "Toyota" ir "Daimler".

Tegai:
Elonas Maskas, Jeffas Bezosas
Dar šia tema
Elonas Maskas neteko vietos turtingiausių pasaulio žmonių penketuke
Elonas Maskas parodė "biskvitinius" akumuliatorius elektromobiliams
Nufilmuotas "Tesla" sprogimo ant Maskvos žiedinio automobilių kelio momentas