JAV ir Rusijos vėliavos, archyvinė nuotrauka

JAV sankcijos padeda Rusijai didinti naftos eksportą

(atnaujinta 16:48 2020.01.22)
Nors Vašingtonas įvedė sankcijas Maskvai, JAV ribojamosios priemonės kitoms šalims, tokioms kaip Iranas ir Venesuela, prisidėjo prie Rusijos naftos eksporto padidėjimo

VILNIUS, sausio 22 — Sputnik. JAV netiesiogiai padėjo Rusijai padidinti naftos eksportą. Tokią išvadą padarė šalies Ekonominės plėtros ministerija, remdamasi Rusijos 2019 metų užsienio prekybos analize, praneša RBC.

Nors Vašingtonas įvedė sankcijas Maskvai, JAV ribojamosios priemonės kitoms šalims, tokioms kaip Iranas ir Venesuela, prisidėjo prie Rusijos naftos eksporto padidėjimo.

Taigi naftos eksportas į Turkiją per praėjusių metų 11 mėnesių išaugo 4,5 kartų dėl "daugelio Turkijos naftos perdirbimo gamyklų perorientavimo į Rusijos žaliavas, atnaujinus JAV sankcijas Iranui".

JAV įvedus ribojamąsias priemones Venesuelos atžvilgiu, Rusijos naftos tiekimas į JAV išaugo trigubai.

Rusijos banko duomenimis, bendras naftos eksportas iš Rusijos sumažėjo 5,9 proc. ir sudarė 121,6 milijardo dolerių. Apie 5 proc. Rusijos naftos eksporto sudarė JAV ir Turkija.

Sankcijos prieš Rusiją ir tarptautinė prekyba
© Sputnik
Sankcijos prieš Rusiją ir tarptautinė prekyba
Tegai:
nafta, sankcijos, Rusija, JAV
Temos:
Lazda turi du galus: sankcijos Rusijai (285)
Dar šia tema
Ekspertas: Trampo apkalta Senate neturi jokių perspektyvų
Rusija ar Baltijos šalys: kas tapo posovietinės erdvės "etalonu"
Vamzdžių klojimo laivas Akademik Čerskij

"Nord Stream-2" vamzdžių klojimo laivas atplaukė į Kaliningradą

(atnaujinta 13:08 2021.03.09)
Planuojama, kad "Akademik Čerskij" prisijungs prie kito Rusijos laivo, kuris šiuo metu dirba ties projektais išskirtinėje ekonominėje Danijos zonoje

VILNIUS, kovo 9 — Sputnik. Rusijos laivas "Akademik Čerskij", kuris prisijungs prie "Nord Stream-2" statybų, atvyko į Kaliningrado sritį bandymų prieš eksploataciją atlikti, rodo laivų stebėjimo sistemos "Marinetraffic" duomenys.

"Nord Stream-2" projekto operatorius "Nord Stream 2 AG" praėjusią savaitę pranešė, kad baigus bandymus laivas pradės vamzdžių klojimo darbus išskirtinėje ekonominėje Danijos zonoje, kur jau dirba "Fortuna" laivas.

"Nord Stream-2" projektu numatoma nuo Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą į Vokietiją nutiesti dvi dujotiekio, kurio bendra galia yra 55 milijardai kubinių metrų dujų per metus, linijas. Jį įgyvendina "Nord Stream 2 AG" su vieninteliu akcininku — "Gazprom". Europos partneriai — "Royal Dutch Shell", "OMV", "Engie", "Uniper" ir "Wintershall" — įsipareigojo iš viso finansuoti projektą 50 proc., t. y. iki 950 milijonų eurų.

"Wintershall Dea" paskelbė, kad baigė investicijas į "Nord Stream-2" statybą, iš viso projekto finansavimui skyrė 730 milijonų eurų. 2020 metais "OMV" ir "Shell" paskelbė visiškai įvykdę savo finansinius įsipareigojimus "Nord Stream-2", o Austrijos "OMV" nurodė, kad kaip paskolos dalį į projektą investavo 730 milijonų eurų. "Nord Stream 2 AG" prašymu visi "Nord Stream-2" projekto užsienio partneriai vienu metu skyrė finansavimą jo statybai.

Tegai:
Kaliningradas, Nord Stream-2
Temos:
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba
Dar šia tema
"Nord Stream-2" statyba Danijos vandenyse tęsis iki rugsėjo
Senatoriai paragino Baideną įvesti sankcijas prieš "Nord Stream-2"
Vakarai naujomis sankcijomis nuleidžia geležinę uždangą
Ignitis, archyvinė nuotrauka

"Ignitis" generalinis direktorius palieka savo pareigas

(atnaujinta 15:37 2021.03.08)
Prieš metus Montvilai buvo diagnozuota lėtinė liga. Paskelbta kandidatų į naujo direktoriaus pareigas atranka

VILNIUS, kovo 8 — Sputnik. Tarptautinės energetikos bendrovės "Ignitis grupė" dukterinės bendrovės "Ignitis" generalinio direktoriaus ir valdybos nario pareigas palieka Darius Montvila, praneša bendrovės spaudos tarnyba.

Montvila pasitraukia iš pareigų dėl lėtinės ligos, kuri jam diagnozuota prieš metus.

Taip pat paskelbta naujo bendrovės generalinio direktoriaus ir valdybos nario atranka — kandidatai paraiškas į šią poziciją kviečiami teikti iki šių metų kovo 31 dienos.

Dabartinėse pareigose Montvila liks iki kol bus pasirinktas naujas generalinis direktorius ir valdybos pirmininkas, o vėliau dirbs "Ignitis" valdybos patarėju bei toliau bus grupės įmonių stebėtojų tarybų ir valdybų narys.

Tarp generalinio direktoriaus ir valdybos nario pozicijai keliamų reikalavimų yra ne mažesnė nei 5 metų vadovavimo patirtis aukščiausio lygmens vadovų komandoje verslo plėtros, produktų vystymo, prekybos arba pardavimų srityse, iš jų bent 2 metų patirtis vadovaujant įmonei (sukaupta patirtis energetikos įmonėse laikoma privalumu).

Išrinktas naujasis "Ignitis" generalinis direktorius būtų skiriamas penkerių metų laikotarpiui. Valdybos nario pareigas jis eitų iki dabartinės "Ignitis" valdybos kadencijos pabaigos — 2023 metų gegužės 31 dienos.

Tegai:
Lietuva
Dar šia tema
Kauno hidroelektrinė didina elektros energijos gamybą
ESO pirks Bulgarijos gamintojo transformatorius vietoj baltarusiškų
Ekspertas: tai, kad Lietuva atsisako Baltarusijos produktų, ribojasi su idiotizmu
Jungtinių Valstijų kibernetinės erdvės Nacionalinė gvardija, Atterberio stovykloje, Indianoje

Jungtinės Valstijos nuvers ant Rusijos nematomą atpildą

(atnaujinta 10:59 2021.03.09)
"The New York Times" pasauliui pranešė, kad per ateinančias tris savaites JAV vykdys itin slaptą specialią operaciją, kurios metu sukels "slaptas kontratakas" kibernetinėms sistemoms, susijusioms su Rusijos valdžia

Anoniminiai šaltiniai leidiniui teigė, kad planuojamų įvykių pasekmės Vladimirui Putinui, taip pat Rusijos specialiosioms tarnyboms ir armijai bus akivaizdžios, bet nematomos visiems kitiems.

Tai atitinka JAV patarėjo nacionalinio saugumo klausimais Džeiko Sulivano, kuris prieš porą savaičių paskelbė Vašingtono pasirengimą naudoti "matomų ir nematomų priemonių" rinkinį, pareiškimą.

Tai yra atsakas į kibernetinę ataką, įvykdytą prieš kompiuterių saugos bendrovės "SolarWinds" programinę įrangą, apie kurią paaiškėjo praėjusių metų gruodį. Firmos klientai yra pagrindinės JAV vyriausybinės agentūros, o Gynybos, iždo, vidaus saugumo ir prekybos departamentai bei Valstybės departamentas yra vieni iš įsilaužimo aukų.

JAV slaptosios tarnybos ir valdžia, taip pat daugybė specializuotų korporacijų tiesiogiai kaltina Maskvą dėl to, kas įvyko. Anot jų, ataką įvykdė programišiai, tiesiogiai susiję su Rusijos žvalgybos struktūromis, o jų veiksmų tikslas buvo šnipinėjimas. Senato žvalgybos komiteto posėdyje, vykusiame vasario pabaigoje, "Microsoft" vadovas Bradas Smitas sakė, kad tai "buvo bene didžiausia ir moderniausia ataka, kokia tik kada nors buvo matyta".

Tiesa, kiti pramonės atstovai nėra tokie vienareikšmiškai tikri dėl Rusijai pareikštų kaltinimų. Tame pačiame posėdyje dviejų pagrindinių kibernetinio saugumo bendrovių — "CrowdStrike" ir "FireEye" — atstovai pripažino, kad neturi įrodymų apie Maskvos dalyvavimą įsilaužime. Anot jų, maksimaliai galima kalbėti, kad "ataka atitiko rusų elgesį", o "įsilaužimui naudojami įrankiai nėra panašūs į tuos, kuriuos naudoja Kinija, Šiaurės Korėja ar Iranas".

Rusijoje į tai, kas vyksta, paprastai žiūrima pagal įprastą santykių su Vakarais tendenciją: pastarieji garsiai ir be įrodymų kaltina Rusiją nuostabiausiais nusikaltimais, taip randami pretekstą naujoms sankcijoms ir tolesniam eskalavimui.

Tačiau jei pažvelgtume į situaciją JAV požiūriu, viskas atrodo kur kas labiai komplikuotai

Šis kibernetinis užpuolimas iš tikrųjų yra kažkas neįprasto. Ir nors Amerikos pareigūnai tvirtina, kad nebuvo padaryta rimta žala šalies saugumui, itin aštri JAV valdžios reakcija verčia abejoti jų nuoširdumu.

Verta priminti, kad dėl įsilaužėlių veiksmų Baltuosiuose rūmuose buvo sušauktas skubus posėdis, o Trampo patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Robertas O'Brienas buvo priverstas nutraukti kelionę į Europą ir skubiai grįžti į Vašingtoną.

Žaibišku greičiu — vos per du mėnesius — surengti posėdžiai Senate taip pat patvirtina to, kas įvyko, beprecedentiškumą. Ypač verta atkreipti dėmesį į tai, kaip įvykis buvo pristatytas Amerikos žiniasklaidoje. Žurnalistai rašė, kad "Senatas paskrudino "Microsoft" ir "SolarWinds", o "Reuters", kartą savo medžiagoje paminėdamas Rusiją, visą dėmesį skyrė tam, kaip korporacijos gynėsi ir kaltino viena kitą dėl to, kas įvyko.

Iš tiesų JAV kompiuteriniame saugume atsirado tokia gigantiška skylė, kad sukrėtė pačią sistemą.

Be abejo, valstijoms neįmanoma pripažinti, kad tai padarė kažkokia paprastų piktadarių grupė. Jei kas nors gali padaryti tokį skaudų smūgį pasaulinei supervalstybei, tai būtinai turi būti kita valstybė, turinti atitinkamą kompetenciją ir didžiulius išteklius, įskaitant žmogiškuosius išteklius. Neatsitiktinai tas pats Bradas Smitas teigia, kad prie įsilaužimo dirbo mažiausiai tūkstantis "labai sumanių, sąžiningų inžinierių" — juk reikia kažkaip pateisinti savo nesėkmę.

Kita vertus, Rusija visais atžvilgiais yra patogiausias objektas tokiems kaltinimams, šmeižto technologijos sureguoliuotos iki automatizmo. O JAV pasirinktas "paslėpto" atsako formatas suteikia jiems plačiausias galimybes paskelbti bet kokį norimą artėjančių atsakomųjų smūgių prieš Maskvą rezultatą.

Tiesa, amerikiečiai taip dažnai ėmė griebtis garsių nematomų, bet itin efektyvių veiksmų pažadų, kad kyla klausimas, kiek jais remiasi jų nacionalinė kibernetinio saugumo sistema, kurioje įsilaužėliams pavyko panaikinti tokią įspūdingą spragą.

Autorės nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
programišiai, kibernetinis saugumas, nacionalinis saugumas, JAV, Rusija
Dar šia tema
JT teigiama, kad JAV sankcijos pažeidžia žmogaus teises Rusijoje
NYT: JAV ketina surengti keletą kibernetinių atakų prieš Rusijos sistemas
JAV atsisakė "atkurti" santykius su Rusija
JAV paskelbė apie žemiausią santykių su Rusija tašką nuo Šaltojo karo