Vilnius, archyvinė nuotrauka

Dauguma Lietuvos gyventojų mano, kad šalies ekonominė padėtis pablogėjo

(atnaujinta 20:33 2020.01.22)
Apklausos rezultatai taip pat atskleidė šalyje vyraujančias socialinės atskirties tendencijas

VILNIUS, sausio 22 — Sputnik. Dauguma lietuvių (61 proc.) mano, kad šalies ekonominė padėtis pastaruoju metu pablogėjo, praneša "RuBaltic.ru" su nuoroda į "TASS".

Praėjusių metų lapkritį 4 proc. daugiau respondentų optimistiškiau įvertino situaciją, o dar metais anksčiau — 8 proc. Dabar teigiamai šalies ekonominę padėtį vertina 36 proc. lietuvių.

Dar 3 proc. respondentų neturėjo nuomonės šia tema.

Apklausos duomenimis, apie pablogėjusią ekonominę situaciją Lietuvoje dažniausiai kalba vyresni nei 50 metų gyventojai, gyvenantys regionuose ir kaimuose, turintys vidurinį ir žemesnį nei vidurinį išsilavinimą, pensininkai, namų šeimininkės ir tautinių mažumų atstovai. Teigiamą nuomonę išreiškė jaunimas iki 30 metų, piliečiai su aukštuoju išsilavinimu, specialistai ir valstybės tarnautojai.

Be to, apklausa taip pat atskleidė šalyje vyraujančias socialinės atskirties tendencijas.

Praėjusią savaitę Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė, kad Lietuvoje socialinės atskirties rodikliai yra vieni iš blogiausių visoje Europos Sąjungoje. Jis tai susiejo su įstojimu į ES. Nausėdos teigimu, socialinė politika Lietuvoje patyrė "visišką fiasko".

Interviu Sputnik Lietuva ekonomistas, Naujosios visuomenės instituto Politinių ekonominių studijų centro vadovas Vasilijus Koltašovas pažymėjo, kad Vilnius iš pat pradžių buvo pasmerktas pražūtingiems rezultatams ES, o respublika pastaraisiais metais praktiškai nesukūrė nieko naujo ir prarado didelę dalį savo darbo jėgos.

Apklausą atliko "Baltijos tyrimai" gruodžio 10–21 dienomis. Joje dalyvavo daugiau nei tūkstantis 18 metų ir vyresnių Lietuvos piliečių.

Tegai:
ekonomika, Lietuva
Dar šia tema
Lietuva tapo antilydere ES pagal nedarbo lygio augimą
Lietuviai įvertino savo finansinę padėtį
Ekspertas: iš pat pradžių Lietuvos laukė liūdna lemtis ES
Klaipėdos SGD terminalas

Lietuvos įmonė nori išmokėti penkis milijonus eurų dividendų

(atnaujinta 10:50 2021.04.16)
Daugiau nei 72 procentus bendrovės akcijų valdo valstybė, o daugiau nei dešimt procentų — koncernas "Achemos grupė"

VILNIUS, balandžio 16 — Sputnik. Lietuvos įmonė, naftos ir suskystintų gamtinių dujų terminalų operatorė "Klaipėdos nafta" (KN) pasiūlė akcininkams dividendais išmokėti penkis milijonus eurų, tai yra 45 proc. nuo koreguotojo bendrovės grynojo pelno, praneša bendrovės spaudos tarnyba.

KN dividendų politika numato, kad bendrovės vadovybės siūlymu valdyba siūlomą dividendų dydį kasmet nustato atsižvelgdama į bendrovės finansinius rodiklius bei strategiją. 2020 m. bendrovė gavo 77,5 mln. eurų pajamų, EBITDA buvo 45 mln. eurų. Koreguotas 2020 m. bendrovės grynasis pelnas siekė 11 mln. eurų.

Sprendimą dėl dividendų mokėjimo priima bendrovės vadovybė, atsižvelgdama į gautą pakoreguotą grynąjį pelną per praėjusius metus.

KN vadovybės siūlymui turi pritarti bendrovės akcininkai visuotiniame susirinkime, kuris vyks 2021 metų balandžio 30 dieną.

Valstybei priklauso 72,32 proc. KN akcijų, o 10,41 proc. akcijų valdo UAB koncernas "Achemos grupė". Kitos akcijos priklauso smulkiesiems investuotojams.

Tegai:
Klaipėdos nafta, energetika, Lietuva
Dar šia tema
Ekspertas: SGD terminalas Lietuvoje gali tik "praryti" biudžeto pinigus
Ekspertas: SGD terminalas Lietuvoje yra toks pelningas, kad juo beveik nesinaudojama
Ekspertas: Lenkija planuoja tapti pagrindiniu SGD iš JAV centru Europoje
Lietuva gavo penktąjį per balandį tanklaivį su SGD iš Rusijos
Nord Stream-2

Senatas ragina Baideną įvesti sankcijas "Nord Stream-2"

(atnaujinta 10:41 2021.04.16)
Pasak Rusijos užsienio reikalų ministerijos, JAV sankcijų kursas neatitinka abiejų šalių tautų interesų

VILNIUS, balandžio 16 — Sputnik. Pensilvanijos respublikonų senatorius Pat'as Toomey'is paragino JAV įvesti sankcijas "Nord Stream-2" projektui.

"Šiandien Baltųjų rūmų paskelbtos sankcijos yra teigiamas žingsnis siekiant priversti Maskvą atsiskaityti už nuolatinę agresiją. Norėdamos visiškai nubausti Putiną už piktybišką elgesį, JAV turi įvesti sankcijas "Nord Stream-2" ir nutraukti Kremliaus pastangas naudoti dujų tiekimą Europai kaip ginklą", — Twitter rašė jis.

JAV ketvirtadienį įvedė naujas sankcijas Rusijai, palietusias 32 asmenis ir asociacijas. Sankcijos taip pat draudžia JAV finansų įstaigoms pirkti Rusijos vyriausybės obligacijas pradinio platinimo metu po birželio 14 dienos. Be to, Vašingtonas paskelbė, kad iš šalies išsiunčia 10 Rusijos diplomatinių darbuotojų.

Baltieji rūmai Vašingtone, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Наталья Селиверстова

Pasak Rusijos užsienio reikalų ministerijos, JAV sankcijų kursas neatitinka abiejų šalių tautų interesų. Atsakymas į JAV sankcijas bus parengtas, jie apie tai sužinos artimiausiu metu, pridūrė ministerija.

"Nord Stream-2" numato dviejų dujotiekio linijų, kurių bendras pajėgumas siekia 55 milijardus kubinių metrų dujų per metus, statybą nuo Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą iki Vokietijos.

Šiam projektui aktyviai priešinasi JAV, siekiančios tiekti savo suskystintas gamtines dujas į ES, taip pat Ukraina ir kelios Europos šalys, įskaitant Lietuvą. Jungtinės Valstijos 2019 metų gruodį įvedė sankcijas dujotiekiui. Vokietijos Federacinė Respublika remia dujotiekio užbaigimą ir pasisako prieš vienašališkas JAV ekstrateritorines sankcijas.

Rusijos Federacija ne kartą pareiškė, kad šis projektas yra komercinis ir naudingas Europai. Kremlius pareiškė, kad Rusijos "Nord Stream-2" projekto partneriai nuosekliai ketina jį užbaigti, o Rusijos užsienio reikalų ministerija pažymėjo, kad JAV sankcijos nesustabdys statybų.

2019 metų gruodžio pabaigoje Rusija ir Ukraina pasirašė susitarimų paketą dėl dujų tranzito per Ukrainą tęsimo, įskaitant penkerių metų tranzito sutartį, pagal kurią "Gazprom" garantuoja 65 milijardų kubinių metrų dujų perpumpavimą pirmaisiais metais ir po 40 mlrd. per ateinančius ketverius metus. Šie susitarimai užtikrino tranzito tęsimą nuo 2020 metų sausio 1 d., pasibaigus ankstesnei sutarčiai.

Šių metų kovo pabaigoje "Gazprom" direktorių tarybos vadovas Viktoras Zubkovas pareiškė, kad nebus peržiūrėta dujų tranzito sutartis su Ukraina. Jis priminė, kad teisiškai visi susitarimai tarp Rusijos ir Ukrainos galioja, o dabar svarbiausia įmonei yra užbaigti "Nord Stream-2", kuris jau yra paruoštas 90–92 proc., ir tiekti per Ukrainą sutartyje numatytus dujų kiekius.

Pagal protokolą dėl bendradarbiavimo dujų srityje "Gazprom" ir "Naftogaz" gali apsvarstyti tiesioginius dujų tiekimus į Ukrainą su nuolaida nuo Europos mazgo kainos, atsižvelgiant į apimtis. Tačiau kol kas apie tokias derybas nebuvo pranešta. 2015 metų lapkritį Ukraina nustojo pirkti dujas iš Rusijos ir po to nenaudojo rusiško kuro ruošdamasi šildymo sezonui, perpumpuodama į saugyklas Europoje reversu įsigytas dujas.

Tegai:
JAV, Rusija, Nord Stream-2
Temos:
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba

Valandos darbo sąnaudos ES šalyse

(atnaujinta 20:31 2021.04.15)
Valandos darbo sąnaudos ES šalyse. Eurostatas įvardijo didžiausius ir mažiausius valandinius atlygius ES šalyse.
Valandos darbo sąnaudos ES šalyse
© Sputnik

Remiantis statistiniais duomenimis, Lietuvoje fiksuojamas mažiausias valandinis darbo užmokestis tarp Baltijos šalių.

Tegai:
Lietuva, Europa, atlyginimas