Klaipėdos SGD terminalas

Į Lietuvą atvyko ketvirtasis per mėnesį tanklaivis su Rusijos SGD

(atnaujinta 09:10 2020.01.28)
Dujovežis "Coral Favia" į Klaipėdos SGD terminalą pristatė nedidelę dešimties tūkstančių kubinių metrų kuro partiją

VILNIUS, sausio 28 — Sputnik. Į Lietuvą atvyko ketvirtasis per mėnesį tanklaivis su rusiškomis suskystintomis gamtinėmis dujomis (SGD) iš Vysocko.

Portalo Marinetraffic.com duomenimis, laivas-dujovežis "Coral Favia" įplaukė į Klaipėdos uostą pirmadienį, apie vidurnaktį. Šiuo metu tanklaivis stovi prie SGD terminalo perkrovimui.

Vysocke yra Rusijos dujų bendrovės "Novatek" gamykla. Lietuva pagal bendrovės operatorės "Klaipėdos nafta" grafiką gavo dešimt tūkstančių kubinių metrų SGD.

Sausio mėnesį tai jau ketvirtoji partija su rusišku kuru. Kam būtent skirtas krovinys — nežinoma.

Klaipėdos SGD terminalo paslaugomis daugiausia naudojasi Lietuvos energetikos operatorius "Ignitis", Jonavos cheminių trąšų gamykla "Achema" ir žaliavų prekybos įmonė "Imlitex". Taip pat buvo pranešimų, kad kuro partijos buvo atvežtos Estijos įmonėms.

Dažniausiai į Lietuvą atvyksta kroviniai iš Norvegijos ir Rusijos. Be to, tanklaiviai su rusiškomis dujomis reguliariai pradėjo atvykti nuo praėjusio pavasario.

2014 metais Lietuva pastatė savo suskystintų gamtinių dujų terminalą. Valdžia savo sprendimą pagrindė noru atsikratyti Rusijos bendrovės "Gazprom" dujų monopolio. Tačiau terminalas Lietuvai brangiai apsieina: kasmet "Klaipėdos nafta" Norvegijai moka 60 milijonų eurų už nuomą. 2018 metų vasarą buvo nuspręsta jį išpirkti.

Ekspertas Aleksandras Nosovičius pažymėjo, kad Lietuva ir kiti Vašingtono palydovai statė SGD terminalus amerikiečiams, tačiau vis tiek šios šalys perka rusiškas suskystintas dujas.

Tegai:
Lietuva, Rusija, SGD
Dar šia tema
Ekspertas: Lietuva "dreba nuo šalčio" dėl "energetinės nepriklausomybės" nuo Rusijos
Pristatytas pirmasis 2020 metais Rusijos SGD krovinys
Nustūmė Lenkiją: Lietuva turi progą tapti "Europos dujų centru"
Ačiū Rusijai: Lietuva gavo jau trečią SGD krovinį per mėnesį
Virginijus Sinkevičius ir Kęstutis Mažeika

Sinkevičius ir Mažeika aptarė inicijuojamą projektą "Klaipėdos uostas žalias uostas"

(atnaujinta 14:56 2020.07.02)
Pabrėžiama, kad būtina sąlyga, jog uosto direkcija, verslas ir aplinkosaugos institucijos nuolat bendrautų ir derintų veiksmus

VILNIUS, liepos 2 — Sputnik. Klaipėdoje aplinkos ministras Kęstutis Mažeika ir Europos Komisijos narys, atsakingas už aplinką, vandenynus ir žuvininkystę, Virginijus Sinkevičius susitiko su valstybinio jūrų uosto vadovais ir aptarė inicijuojamą projektą "Klaipėdos uostas — žalias uostas", praneša Aplinkos ministerija.

"Klaipėdos žaliojo jūrų uosto vizija paremta į aplinkosaugą nukreiptomis permainomis. Tokios permainos, kaip rodo pastarojo meto pasaulinės tendencijos, yra būtinos ir neišvengiamos. Visų pirma jos leistų sumažinti aplinkos taršą ir pagerinti gamtinę bei gyvenamąją aplinką Klaipėdos regione, Kuršių mariose ir Baltijos jūroje. Kita vertus, ne tik pagerėtų Baltijos būklė, bet ir padidėtų uosto patrauklumas Vakarų investuotojams, kurie vis dažniau atsižvelgia į aplinkosauginius aspektus", — sakė Mažeika.

Projekto "Klaipėdos uostas — žalias uostas" susitikimo metu koncepciją pristatė Aplinkos apsaugos agentūros (AAA) direktorius Rimgaudas Špokas.

Jo teigimu, veiksmingiausi yra tie projektai, kuriuose pavyksta suderinti aplinkosaugos tikslus bei verslo galimybes. Kartu dėmesio reikėtų skirti taršos matavimams, kontrolei bei prevencijai.

Pabrėžiama, kad būtina sąlyga, jog uosto direkcija, verslas ir aplinkosaugos institucijos nuolat bendrautų ir derintų veiksmus.

"Baltija yra viena labiausiai užterštų jūrų pasaulyje, todėl jos ekologinės būklės gerinimas — vienas svarbiausių mano darbo Europos Komisijoje prioritetų", — teigė EK narys Virginijus Sinkevičius.

Jo teigimu, reikia suvokti, kad jūros užterštumą lemia ne tik tiesioginis jos ir pakrančių šiukšlinimas, tačiau ir tai, kaip sekasi tvarkytis su taršos problemomis sausumoje.

Pabrėžiama, kad rugsėjo pabaigoje planuojama į Palangą sukviesti aplinkos ir žemės ūkio ministrus pasirašyti deklaraciją, kuria bus įsipareigota konkrečiais veiksmais mažinti jūros taršą. 

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, pasak generalinio direktoriaus Algio Latako, aplinkosaugai skiria didžiulį dėmesį bei siekia sutelkti įvairias institucijas ir verslą konstruktyviam bendradarbiavimui.

Pranešama, kad aptarus iniciatyvą "Klaipėdos uostas — žalias uostas" ir galimybes Baltijos jūros apsaugos problemoms spręsti, Virginijus Sinkevičius, Kęstutis Mažeika, uosto vadovas Algis Latakas, taip pat susitikime dalyvavę aplinkos viceministrai Justina Grigaravičienė ir Marius Narmontas, AAA direktorius Rimgaudas Špokas, Aplinkos apsaugos departamento vadovė Olga Vėbrienė ir kiti susitikimo dalyviai išplaukė AAA moksliniu laivu pavadinimu "Vėjūnas" uosto akvatorijos apžiūrėti.

Tegai:
Klaipėdos uostas, Kęstutis Mažeika, Virginijus Sinkevičius
Dar šia tema
"Litgrid" užbaigė linijos Pagėgiai–Bitėnai statybą
SEB bankas šiemet prognozuoja mažesnį ūkio nuosmukį
Vilnius

SEB bankas šiemet prognozuoja mažesnį ūkio nuosmukį

(atnaujinta 13:16 2020.07.02)
Pasak SEB banko ekonomisto, kol virusas Lietuvoje ir pasaulyje bus visiškai suvaldytas, ekonomika neveiks visu pajėgumu

VILNIUS, liepos 2 — Sputnik. Antrąjį šių metų ketvirtį šalies ekonomika traukėsi lėčiau nei tikėtasi, SEB bankas prognozuoja, kad šalies ūkis šiemet trauksis 6,7 proc., kitais metais didės 5,4 proc., tuo tarpu 2022 metais augs 3 proc., rašo banko spaudos tarnyba.

SEB bankas priminė, kad paskutinį kartą viešai prognozė buvo atnaujinta gegužės pradžioje, kai prognozuota, kad šalies BVP šiais metais smuks 8,7 proc.

Pristatydamas antrojo šių metų ketvirčio "Lietuvos makroekonomikos apžvalgą", SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas pabrėžė, kad prognozė tikslinama atsižvelgiant į naujausius pramonės, mažmeninės prekybos ir vidaus vartojimo duomenis. Jie liudija, kad Lietuvos visuomenė ir verslas pirmąjį COVID-19 smūgį atrėmė sėkmingiau, negu tikėtasi.

"Visi turėjome progą prisiminti pamoką: jei esi pasirengęs ekonominiam šokui, o jam ištikus — elgiesi ryžtingai, ištverti ir atsigauti yra kur kas lengviau. Iki prasidedant COVID-19 krizei Lietuvos ekonomikoje nebuvo ryškesnio disbalanso, tai padėjo neblogai atlaikyti pandemijos smūgį, o sąlygos verslui kopti iš duobės antrąją šių metų pusę yra palankios — žinoma, jei pavyks išvengti antro pandemijos protrūkio Lietuvoje", — pabrėžė Povilauskas.

Pasak jo, kol virusas Lietuvoje ir pasaulyje bus visiškai suvaldytas, ekonomika neveiks visu pajėgumu.

Vartojimas traukėsi mažiau, nei buvo baimintasi pavasarį

Pasak Povilausko, SEB bankas nuo pat koronaviruso protrūkio pradžios teigė, kad pandemijos įtaka šalies ekonomikai bus mažesnė nei daugeliui kitų euro zonos valstybių, ir ši prognozė kol kas pasitvirtina.

Dėl palyginti gero epidemiologinės krizės suvaldymo, mažesnės turizmo, automobilių gamybos sektoriaus įtakos ūkiui ir kitų veiksnių, šalies ekonomika smuks mažiau nei euro zonos. Ji, SEB grupės prognozėmis, trauksis 9 proc., o kitais metais augs 6,7 proc.

Lietuvos ūkiui didėti padeda atsigaunantis vidaus vartojimas, kuris balandžio ir gegužės mėnesiais traukėsi gerokai mažiau, nei buvo baiminamasi karantino pradžioje. Mažmeninės prekybos apyvarta gegužę lyginamosiomis kainomis buvo 0,6 proc. mažesnė nei prieš metus, o neįtraukiant degalų pardavimo, mažmeninė prekyba padidėjo 1,8 proc.

Tuo tarpu vartotojų lūkesčiai ir pasitikėjimo rodiklis grįžo į 2017 metų lygį, o tai geras ženklas prekes parduodančioms ir paslaugas teikiančioms įmonėms.

"Daugiausiai nerimo kelia vartojimo pokyčiai ketvirtą ketvirtį, kuris yra pats aktyviausias prekybininkams, nes žmonės, ypač nepalankiu epidemiologinės padėties atveju, gali vėl labai greitai apriboti išlaidas", — rašoma pranešime.

Povilauskas atkreipė dėmesį ir į darbo rinkos rodiklius, kurie taip pat rodo, kad pandemijos smūgį šalis sutiko neblogai — nedarbo šuolis buvo mažesnis nei baimintasi karantino pradžioje. Registruotas nedarbas Lietuvoje nuo vasario pabaigos išaugo 2,7 proc. punkto.

SEB bankas prognozuoja, kad šiemet vidutinis nedarbas piką pasieks metų pabaigoje, o vidutinis nedarbas bus 9,3 procento. Kitais metais jis sumažės iki 8,4 procentų.

"SEB bankas prognozuoja, kad 2020 metais vidutinis darbo užmokestis prieš mokesčius bus 2,5 proc. didesnis negu prieš metus, o 2021 metais augs 3,5 procentais. "Sodros" duomenys balandį ir gegužę aiškiai parodė, kad vidutinį darbo užmokestį nuo metinio smukimo gelbėjo išlikusios stabilios algos valstybės sektoriuje, priešingai negu privačiame sektoriuje. Kitų metų algų pokytis vėl priklausys ne tik nuo ekonomikos tendencijų, bet ir nuo sprendimų, kaip keisti minimalią mėnesio algą (MMA) bei valstybės sektoriaus darbuotojų darbo užmokesčio fondą. Labai tikėtina, kad, jeigu MMA kitąmet ir augs, tai minimaliu dydžiu, o valstybės sektoriaus darbuotojams teks pasitenkinti lėčiau augančiomis algomis", — rašoma pranešime.

Pabrėžiama, kad COVID-19 protrūkis didžiausią įtaką padarė energijos išteklių kainai, kuri per metus sumažėjo beveik penktadaliu. Atmetus šių išteklių pigimo įtaką, metinė infliacija liko įprastame 2,5–3 proc. intervale. SEB bankas nepakeitė ankstesnės prognozės, kad vidutinė metinė infliacija šiemet sieks 0,8 proc., o 2021 m. — 2,2 proc.

Pramonės nuosmukis taip pat silpnėja

Nors per pirmus penkis šių metų mėnesius pramonė smuko 5,1 proc., o apdirbamoji gamyba — 5,5 proc., atsigavimo ženklų matyti ir šioje srityje. Dalies pramonės įmonių gamybos apimtys gegužę jau buvo didesnės nei balandį, birželio pabaigoje sulėtėjo elektros vartojimo smukimas, o tai liudija, kad pramonės gamybos lėtėjimas tampa vis mažesnis. Atsitiesiant svarbiausių Lietuvos eksporto partnerių ekonomikai, artimiausiais mėnesiais tikėtinas mažesnis pramonės smukimas.

"Įdomiai pakito paskolų ir indėlių sumos nuo vasario pabaigos. Kredito įstaigų paskolų ne finansų bendrovėms portfelis gegužės pabaigoje buvo 480 mln. eurų mažesnis negu vasario pabaigoje, bet tuo pačiu bendrovių indėliai padidėjo 530 mln. eurų. Panašu, kad verslas mažino apyvartinį kapitalą, bet kartu ir išlaikė neblogą pinigų srautą iš pagrindinės veiklos. Padėjo ir valdžios skatinimo priemonės — įmonės, taupydamos lėšas, įsiskolino valdžiai laiku nesumokėdamos jau daugiau negu pusę milijardo eurų. Taip pat sparčiai augo ir gyventojų indėliai. Visa tai, sėkmingai susitvarkius su koronaviruso problemomis, gali turėti teigiamą įtaką vartojimui ir investicijoms kitais metais", — sakė SEB banko ekonomistas.

Nacionalinio biudžeto pajamos per penkis šių metų mėnesius buvo 12,7 proc. mažesnės nei planuota ir 6,8 proc. atsiliko nuo 2019 metų lygio.

Tegai:
Lietuva, karantinas, ekonomika, prognozė
Dar šia tema
Lietuvos finansų ministerija pateikė ekonomikos atsigavimo po COVID-19 scenarijų
Nuo liepos keičiasi kai kurios didžiausios ir mažiausios "Sodros" išmokos
"Litgrid" užbaigė linijos Pagėgiai–Bitėnai statybą
ES vėliava, archyvinė nuotrauka

EK įvertino vaistų nuo koronaviruso platinimo ES situaciją

(atnaujinta 17:56 2020.07.02)
Europos vaistų agentūros pranešime teigiama, kad Europos Komisija paspartins sprendimų dėl šio vaisto patekimo į rinką priėmimo procesą

VILNIUS, liepos 2 — Sputnik. Europos Komisija tikisi, kad leidimas platinti pirmąjį vaistą nuo COVID-19 ES bus išduotas iki šios savaitės pabaigos, spaudos konferencijoje sakė EK atstovas. Apie tai rašo RIA Novosti autorė Marija Kniazeva.

"Sveikatos apsauga — pagrindinis EK prioritetas. Todėl ypač paspartinome leidimo platinti (ES) "Remdesivir" išdavimo procesą, kad šis vaistas būtų prieinamas gyventojams. Tikimės, kad šis leidimas bus suteiktas iki šios savaitės pabaigos", — sakė jis.

Europos vaistų agentūra ("EMA") birželio pabaigoje rekomendavo leisti parduoti pirmąjį vaistą Europos Sąjungoje nuo COVID-19, kalbama apie "Remdesivir".

"EMA" pranešime teigiama, kad Europos Komisija paspartins sprendimų dėl šio vaisto patekimo į rinką priėmimo procesą.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje užfiksuota daugiau nei 10,5 mln. infekcijos atvejų, mirė daugiau nei 512 tūkst. žmonių.

Tegai:
vaistai, koronavirusas, Europos Komisija (EK), ES
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
PSO vadovas: pasaulyje kuriama 141 vakcina nuo COVID-19
Lukašenka paskelbė pergalę prieš koronavirusą