Rail Baltica, archyvinė nuotrauka

Lietuva Japonijoje įžvelgė naują "visiško atsiskyrimo" nuo Rusijos rėmėją

(atnaujinta 11:34 2020.01.28)
Dėl jau pradėto ir artėjančio dar didesnio ES finansavimo mažinimo, Baltijos šalys pradėjo ieškoti kitų rėmėjų, kurie būtų pasirengę nemokamai investuoti į jų nesibaigiantį "visišką atsiskyrimą" nuo Rusijos

VILNIUS, sausio 28 — Sputnik. Lietuvos prezidento administracija teigė, kad Japonija yra suinteresuota finansuoti didžiausią posovietinių Baltijos šalių geležinkelių infrastruktūros projektą — "Rail Baltica". Iš šio pareiškimo akivaizdu, kad Europos Sąjunga drastiškai mažina finansavimą Baltijos šalims, nėra pinigų "Rail Baltica" statybai, o Baltijos šalys desperatiškai ieško naujo rėmėjo, kuris sutiktų finansuoti jų ideologinius projektus, skirtus galutiniam infrastruktūros atskyrimui nuo "sovietų užpuolikų" paveldėtojos — Rusijos, rašo portalo "RuBaltic.ru" autorius Aleksandras Nosovičius.

Lietuvos prezidento patarėjas Simonas Krėpšta Lietuvos žiniasklaidai sakė, kad Japonija domisi "Rail Baltica" geležinkelio finansavimo galimybėmis. Pasaulio ekonomikos forume Davose Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda aptarė Japonijos investicijų į projektą galimybę su Japonijos tarptautinio bendradarbiavimo banko vadovu Tadašiu Maeda.

Pasak Nausėdos patarėjo, jie [japonai] atidžiai stebi "Rail Baltica" projektus ir jų sudarymo laiką, pasirengę juos finansuoti tinkamomis sąlygomis. Jo teigimu, laukiama, kol paaiškės, kiek Europos Sąjunga (ES) finansuos, kiek Baltijos šalys turės sumokėti pačios.

"Tuomet jie bus pasirengę konkuruoti dėl galimybės finansuoti likusią projekto dalį", — pranešė Nausėdos patarėjas.

"Rail Baltica" yra didžiausias ir ilgiausios trukmės infrastruktūros projektas Baltijos šalyse. Tai siauros europietiškos vėžės geležinkelis, kuris turėtų pereiti per visą Baltiją ir sujungti ją su Skandinavija ir Centrine Europa.

Pastaraisiais mėnesiais su projektu, kuris ilgą laiką buvo viešai ir oficialiai aptarinėjamas, viskas klostėsi prastai.

Suomija atsisakė dalyvauti "Rail Baltica" statybose, galimi nuostoliai iš geležinkelio vertinami 4 milijardais eurų, abejojama dėl Europos finansavimo tęsimo, bendros įmonės darbuotojai — projekto "Rail Baltic" operatorius rašo kolektyvinius laiškus apie tai, kad projektas išgyvena krizę.

"Ketvirtį amžiaus svarstomo projekto reputacija, galutinė statybų sąmata nuolat auga, o pabaigos data reguliariai perkeliama neapibrėžtam laikui, miglotu atstumu, už horizonto, ir nėra ką pasakyti", — rašo Nosovičius.

"Įsivaizduokime, kaip atrodė Lietuvos prezidento ir Japonijos investicijų banko direktoriaus pokalbis, apie kurį kalba Gitano Nausėdos patarėjas. Tadašis Maeda vaišių metu kreipiasi į Lietuvos vadovą, nusilenkia ir sako: brangusis Nausėda-san, mes girdėjome daug gerų dalykų apie jūsų geležinkelį, prašau, leiskite mums konkuruoti dėl galimybės dalyvauti šiame epochos projekte ir duoti daug pinigų, kad galėtumėte pastatyti šią puikią plieninę gyvatę", — ironizuoja straipsnio autorius.

Europos centrinis bankas, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Алексей Витвицкий

Straipsnyje Aleksandras Nosovičius klausia, ar neatėjo laikas Lietuvos prezidento administracijai nustoti laikyti žmones idiotais ir atvirai prisipažinti, kad Gitanas Nausėda Davose paprašė japonų paskolos "Rail Baltic" statybai?

Bet kokiu atveju, tokia naujiena bent jau neprieštarautų kitoms paskutinėms naujienoms apie "Rail Baltica". Ji logiška ir nuosekli. Žinia, kad "Baltijos šalių BAM'as" [dėl statybų trukmės daroma analogija su Baikalo-Amūro magistrale — Sputnik] dabartinėje situacijoje gali sudominti tik Europos prokuratūrą siekiant ištirti netinkamą Europos lėšų naudojimą, skamba labai abejotinai.

"Vargu, ar Lietuvos Respublikos prezidento paraiška dėl paskolos sukėlė entuziazmo bangą Japonijos investicijų bankui. Esmė ne tik tokiame nepatikimame investiciniame projekte kaip "Rail Baltica". Esmė yra pačioje Lietuvoje", — dalijasi įžvalgomis straipsnio autorius.

Pagrindinis prisiminimas apie šią tolimą šalį Japonijos versle susijęs su epine Visagino atominės elektrinės projekto nesėkme, kuriame, iškilus problemoms, sutiko dalyvauti japonų investuotojas "Hitachi". Tuomet japonai atsidūrė Lietuvos ir "Baltijos seserų" politinių ginčų epicentre. Korupcijos skandalai, slaptos intrigos, kaip paskirstyti išlaidas, o vėliau — pajamas, neišspręstas finansavimo iš ES biudžeto klausimas.

Galiausiai Visagino atominė elektrinė nebuvo pradėta statyti, o "Hitachi" turėjo palikti Lietuvą, garsiai apgailestaudamas, kad apskritai ėmėsi šio projekto.

Dabar japonams siūloma dalyvauti lygiai tokiame pačiame pražūtingame projekte kaip ir Visagino AE.

"Rail Baltica" taip pat yra trijų šalių projektas, kurį Lietuva, Latvija ir Estija kuria kartu. Lygiai taip jų "Baltijos vienybę" ardo nesutarimai: kas turėtų prisidėti prie statybų ir kuriai šaliai geležinkeliui skirti pinigai turėtų būti iš ES struktūrinių fondų", — rašo Nosovičius.

Pagrindinis panašumas yra bendroji ideologija, pateisinanti stambiausių infrastruktūros projektų statybą posovietinėje Baltijos vietoje.

Atominės elektrinės, geležinkeliai, energetikos jungtys ir suskystintų gamtinių dujų terminalai statomi ne siekiant vystyti ekonomiką ir įgyti dideles pelningas įmones jų teritorijoje, o siekiant galutinio infrastruktūros atskyrimo nuo "sovietų įsibrovėlių" paveldėtojos — Rusijos.

Ignalinos AE buvo labai pelninga įmonė, tačiau ji galėjo veikti tik su "Rosatom" branduoliniu kuru ir taip jungti Lietuvą su "okupantais". Todėl ji buvo uždaryta ir pradėta statyti Visagino AE už 5 milijardus eurų, kurių galiausiai nerasta.

BRELL elektros tinklas (Baltarusija-Rusija-Estija-Latvija-Lietuva) optimaliai patenkina Baltijos šalių energijos poreikius, tačiau tai yra "okupacijos palikimas". Todėl būtina iš jo išeiti ir naudoti nuolat gendantį elektrinį lanką palei Baltijos jūros dugną.

Tas pats ir su "Rail Baltica". Geležinkeliai Baltijos šalyse istoriškai ėjo iš rytų į vakarus — nuo jūros iki jūros.

"Tačiau jie mus sieja su "okupantais", o mes norime būti susiję su Europa ir vieni su kitais. Todėl pastatykime savo geležinkelį siauruku iš šiaurės į pietus", — toliau samprotauja politologas.

Kai Europos Sąjunga buvo savo ekonominės galios viršūnėje ir teikė pirmenybę naujosioms valstybėms narėms Rytų Europoje, Briuselis rėmė tokius projektus. Dabar, kai ES susiduria su finansinėmis problemomis, Briuselio pareigūnai pradėjo skaičiuoti pinigus ir užduoti nepatogius klausimus apie tai, kokia yra pasiūlymo ekonominė nauda? Kodėl numatoma finansavimo paraiška nerodo numatomo pelno iš geležinkelio?

Dėl jau pradėto ir artėjančio dar didesnio ES finansavimo mažinimo, Baltijos šalys pradėjo ieškoti kitų rėmėjų, kurie būtų pasirengę nemokamai investuoti į jų nesibaigiantį "visišką atskyrimą" nuo Rusijos.

"Dabar jos nusprendė prisigretinti prie Japonijos. Beliko įkelti skelbimą: "Trys linksmos Baltijos seserys ieško rėmėjų. Nuosavas gyvenamasis plotas. Apmokėjimas pagal susitarimą. Rusijos — nesiūlyti", — savo svarstymus šia tema užbaigia straipsnio autorius.

Tegai:
Rusija, Baltijos šalys, ES
Temos:
"Rail Baltica" statyba (49)
Dar šia tema
Lietuva pasiskelbė "Rail Baltica" projekto "lydere Baltijos šalyse"
Ekspertas: "Rail Baltica" projektas nebus pelningas artimiausius 50 metų
Lietuva tikisi, kad projektas "Rail Baltica" bus įgyvendintas laiku