VILNIUS, spalio 20 — Sputnik. Praėjusią savaitę didmeninė elektros energijos kaina Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse padidėjo 11 procentų, praneša nepriklausomas energijos tiekėjas "Elektrum Lietuva".

© Depositphotos / jevanto

Lietuvoje dėl Ignalinos atominės elektrinės išmontavimo bus įrengta saulės jėgainė

Lietuvoje ir Latvijoje kaina siekė 38,68 euro už megavatvalandę, o Estijoje — 38,63 euro už megavatvalandę. "NordPool" biržoje elektros kaina pakilo nuo 13,76 iki 20,41 euro už megavatvalandę.

Elektros tiekimo bendrovės "Elektrum Lietuva" Verslo klientų skyriaus vadovas Artūras Zatulinas pažymėjo, jog kainų kilimui Baltijos šalyse įtakos turėjo padidėjęs elektros energijos srautas iš kaimyninių šalių. Tuo pačiu metu "NordPool" biržoje elektra pabrango dėl žemesnės oro temperatūros, dėl kurios išaugo elektros energijos vartojimas. Įtakos taip pat turėjo hidroenergijos gamybos apimtys bei mažiau vėjuoti orai savaitės pradžioje.

"Palyginti su praėjusia savaite elektros energijos suvartojimas Šiaurės regione padidėjo iki 7 845 gigavatvalandžių, o gamybos apimtys išaugo iki 8 086 gigavatvalandžių", — pasakė jis.

Nuo spalio 12 iki 18 dienos elektros energijos suvartojimas Baltijos šalyse pakilo penkiais procentais — iki 526 gigavatvalandžių. Estijoje šis rodiklis pakilo šešiais procentais — iki 153 gigavatvalandžių, Latvijoje — keturiais procentais (iki 140 gigavatvalandžių), Lietuvoje — penkiais procentais (iki 233 gigavatvalandėmis).

Energijos gamyba visose trijose Baltijos šalyse išaugo 45 procentais iki 272 gigavatvalandžių. Lietuvoje ir Latvijoje šis rodiklis kilo po 55 proc., iki atitinkamai 92 ir 74 gigavatvalandžių, Estijoje — 32 proc. (iki 105 gigavatvalandžių).

Visos trys Baltijos šalys kartu per savaitę pagamino 52 procentus joms reikalingos elektros energijos.

VILNIUS, spalio 19 — Sputnik. Šių metų sausio-rugsėjo mėnesiais per Lietuvą šalies ir Baltijos regiono vartotojams transportuota beveik 26 teravatvalandes (TWh) gamtinių dujų, neskaitant dujų perdavimo į Kaliningrado sritį, rašo Lietuvos dujų perdavimo sistemos operatorius "Amber Grid".

© Photo : AB „Amber Grid“

Atlikta jungtinio dujotiekio tarp Lietuvos ir Lenkijos kokybės patikra

Tai 17,6 proc. daugiau, lyginant su 2019 metų tuo pačiu laiku, kai į Lietuvą buvo transportuota 21,2 TWh gamtinių dujų. Taip pat didėjo dujų vartojimas Lietuvoje. 

"Amber Grid" suteiktų paslaugų apimties augimui didžiausios įtakos turėjo šiemet itin padidėjęs dujų srautas Šiaurės kryptimi į kitas Baltijos šalis ir Suomiją. Į šias šalis perduotas dujų kiekis sudarė apie 40 proc. viso Lietuvos dujų suvartojimo.

Į Baltijos šalis ir Suomiją "Amber Grid" transportavo dvigubai daugiau nei pernai — 7,8 TWh dujų. Manoma, kad šiam augimui įtakos turėjo šių metų sausį pradėjusi veikti Estijos-Suomijos dujų jungtis "Balticconector".  

7,6 TWh dujų šiemet perduotas į Baltijos šalis ir Suomiją, buvo transportuotas šiltuoju metų laiku. Rekordiškai daug dujų Baltijos šalims buvo perduota rugpjūtį, tuomet mėnesio srautas į Baltijos šalis siekė 2 TWh, tai yra beveik tiek pat, kiek šia kryptimi buvo perduota per visus 2018 metus. 

Per tris ketvirčius iš Klaipėdos SGD terminalo buvo patiekta 63,7 proc. viso į Lietuvą įleisto dujų kiekio, o vamzdynais iš Baltarusijos ir Latvijos — 36,3 proc. Per Klaipėdos SGD terminalą tiekiamų dujų kiekis buvo beveik 40 proc. didesnis, palyginus su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu. 

Per tris šių metų ketvirčius šalyje buvo suvartota 17,7 TWh dujų arba 5,7 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu.