VILNIUS, lapkričio 30 — Sputnik.Sankcijomis "Nord Stream-2" dujotiekio atžvilgiu, Kijevas bando išsaugoti Rusijos dujų tranzitą per savo teritoriją ir apginti savo interesus, sakė Federacijos tarybos Tarptautinių reikalų komiteto narys, senatorius iš Krymo Sergejus Cekovas, praneša RIA Novosti.

"Ukrainai šios sankcijos yra naudingos, net jei tai prieštarauja nacionaliniams Europos šalių interesams. Kijevo valdžia mano, kad tokiu būdu jie išsaugos Rusijos dujų tranzitą per savo teritoriją. Jie jau paragavo išspręsti daugelį savo ekonominių klausimų, bandydami šantažuoti Rusiją dujų tranzitu", — pridūrė jis.

Pasak jo, dalyvaujant sankcijose prieš "Nord Stream-2" yra ne Ukrainos valstybiniai interesai, o visų pirma atskiri oligarchiniai klanai, kurie uždirba padorius pinigus už dujų tranzitą per Ukrainos teritoriją.

Anksčiau "Wall Street Journal" pranešė, kad Ukrainos lobistai dalyvavo kuriant sankcijas dujotiekiui "Nord Stream-2".

© AP Photo / Andrew Harnik

Lemiama kova dėl "Nord Stream – 2". Kokią grėsmę kelia projektui Baidenas 

Kalbame apie Ukrainos "Naftogaz" valdybos pirmininko patarėją Vadimą Glamazdiną ir Energetikos tyrimų centro direktorių Aleksandrą Charčenką. Ukrainiečiai ketverius metus dirbo užkulisiuose Vašingtone, bandydami trukdyti "Nord Stream-2" statyboms, rašo laikraštis.

Projektas "Nord Stream-2" numato dviejų dujų linijų, kurių bendras pajėgumas — 55 mlrd. kubinių metrų per metus, iš Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą į Vokietiją. Jis taip pat eis per Suomijos, Švedijos ir Danijos teritorines arba išskirtines ekonomines zonas. Projektą įgyvendina "Nord Stream 2 AG". "Gazprom" skirs pusę lėšų, o likusią dalį investuos Europos partneriai: "Uniper", "Wintershall", "OMV", "Shell" ir "Engie".

Vokietija remia statybą, pabrėždama, kad projektas yra komercinis. Pasak ekonomikos ministro Peterio Altmejerio, "Nord Stream-2" prisidės prie dujų tiekimo į Europą stabilizavimo.
Projektą taip pat palaiko Austrija, kuri suinteresuota patikimu gamtinių dujų tiekimu. Viena pabrėžė, kad JAV ketinimai taikyti sankcijas projekte dalyvaujančioms įmonėms "kelia klausimų tarptautinės teisės požiūriu".

Pasak Austrijos koncerno "OMV" vadovo Rainerio Zelės, Maskva jau seniai įsitvirtino kaip patikima energijos išteklių tiekėja.

Projektą taip pat remia Norvegija, kurios vyriausybei priklauso 30 proc. bendrovės "Kvaerner", vieno iš dujotiekio rangovų, akcijų.

Prieš dujotiekio tiesimą yra JAV, Ukraina, Lenkija ir kai kurias kitos valstybės. Pasak kritikų, "Nord Stream-2" yra politinis projektas. Tuo tarpu Rusijos valdžios institucijos ne kartą pareiškė, kad projektas yra komercinis, o jo tikslas — padidinti Europos energetinį saugumą.

© Sputnik

"Nord Stream-2"

VILNIUS, lapkričio 30 — Sputnik. Lietuvos operatorė "Litgrid" Latvijos ir Estijos operatorėms pakoreguotą prekybos elektra su Rusija metodikos projektą. Apie tai pranešė RIA Novosti su nuoroda į įmonės atstovą.

© AFP 2020 / SERGEI GAPON

Ekspertas: Lietuva ne tiek bijo BelAE, kiek nori apie tai pašnekėti

Manoma, kad naujoji metodika neužkerta kelio prekiauti baltarusiška elektra, be to, ji padidina elektros importą iš Rusijos.

Bendrovė įsitikinusi, kad ankstesnėje metodikoje nustatytas koeficientas neatspindi nei faktinių fizinių srautų iš Rusijos ir Baltarusijos, nei galimų fizinių ir komercinių srautų įjungus BelAE.

Anksčiau Lietuvos prezidento vyriausiasis patarėjas Jaroslavas Neverovičius pareiškė, kad tol, kol Lietuva yra BRELL energetikos žiedo dalis, negalima vienareikšmiškai atsakyti, kaip užkirsti kelią iš BelAE gaunamos energijos patekimui į Lietuvos rinką.

Lietuva nuo pat atominės elektrinės statybų prie Astravo pradžios priešinosi projektui. Anot valdžios, elektrinės vieta, esanti vos už 50 kilometrų nuo Vilniaus, pasirinkta "nepagrįstai", o atominė elektrinė kelia "grėsmę šalies nacionaliniam saugumui".

© Photo : Vk / РУП "Белорусская АЭС"

Įvardyta sąlyga, dėl kurios BelAE energija tikrai nepasieks Lietuvos

Tuo tarpu branduolinis objektas praėjo visus būtinus ir net papildomus TATENA ir kitų specializuotų institucijų patikrinimus. Daugelis ekspertų patvirtino elektrinės saugumą.

Lietuva gana ilgai negalėjo įtikinti kaimyninių Baltijos šalių atsisakyti elektros energijos iš BelAE. Rugpjūčio pabaigoje Latvijos vyriausybės vadovas Krišjanis Karinšas pareiškė, kad Ryga nutrauks prekybą elektra su Minsku, jei bus paleista BelAE, tačiauLatvija gali ir toliau prekiauti elektra su trečiosiomis šalimis naudodamasi ryšiu tarp Latvijos ir Rusijos.

Lapkričio pradžioje pirmasis BelAE energetinis blokas buvo įtrauktas į vieningą Baltarusijos energetikos sistemą. Po to Lietuvos operatorius "Litgrid" nutraukė elektros energijos perdavimą iš kaimyninės šalies, sumažinęs komercinio srauto pajėgumą iki nulio megavatų.