Degalinė

Pagal benzino prieinamumą Europoje Lietuva yra tarp "autsaiderių"

(atnaujinta 11:02 2020.07.12)
Lietuva užima 27 vietą iš 32. Tarp Baltijos šalių blogiausia padėtis yra Latvijoje, o geriausia – Estijoje

VILNIUS, vasario 4 — Sputnik. Lietuva atsidūrė tarp antilyderių pagal benzino prieinamumą Europoje, rodo RIA Novosti atliktų tyrimų duomenys.

Benzino tūris, kurį galima įsigyti už vidutinį atlyginimą Lietuvoje, siekia 578,1 litro. Taigi Lietuva pagal šios rūšies degalų prieinamumą užėmė 27 vietą.

Iš viso reitinge pateiktos 32 šalys.

Blogiau nei Lietuvoje padėtis yra tokiose šalyse kaip Slovakija, Baltarusija, Latvija, Bulgarija ir Ukraina.

Baltarusija atsidūrė 29 vietoje su rodikliu 550,2 litro, o Latvija — 30-oje (528,8). Ukraina užėmė paskutinę eilutę — už vidutinį atlyginimą šios šalies gyventojai gali įsigyti tik 311,7 litro benzino.

Estija užėmė 19 vietą, jos rodiklis siekė 811,8 litro, o Rusija — 17 vietą (884,4).

Degalų prieinamumo reitingo lyderiu tapo Liuksemburgas, kurio gyventojai už vidutinį atlyginimą gali įsigyti 2776,3 litro benzino. Antroje vietoje yra Norvegija (2251,8), o trečioje — Austrija (2122,7).

Europos šalių reitingas pagal benzino prieinamumą gyventojams
© Sputnik
Europos šalių reitingas pagal benzino prieinamumą gyventojams
Tegai:
Lietuva, Europa, Baltijos šalys, degalai, benzinas
Dar šia tema
Ukraina padidino benzino importą iš Lietuvos beveik 80 procentų
Lietuva pateko į Europos trejetuką pagal benzino kainų augimą
Tyrimas: naujas dyzelinis automobilis mažiau teršia aplinką nei benzininis
Nord Stream-2

Senatorius pasakojo, kam naudingos sankcijos prieš "Nord Stream-2"

(atnaujinta 14:16 2020.11.30)
Anksčiau "Wall Street Journal" pranešė, kad Ukrainos lobistai dalyvavo kuriant sankcijas dujotiekiui "Nord Stream-2"

VILNIUS, lapkričio 30 — Sputnik.Sankcijomis "Nord Stream-2" dujotiekio atžvilgiu, Kijevas bando išsaugoti Rusijos dujų tranzitą per savo teritoriją ir apginti savo interesus, sakė Federacijos tarybos Tarptautinių reikalų komiteto narys, senatorius iš Krymo Sergejus Cekovas, praneša RIA Novosti.

"Ukrainai šios sankcijos yra naudingos, net jei tai prieštarauja nacionaliniams Europos šalių interesams. Kijevo valdžia mano, kad tokiu būdu jie išsaugos Rusijos dujų tranzitą per savo teritoriją. Jie jau paragavo išspręsti daugelį savo ekonominių klausimų, bandydami šantažuoti Rusiją dujų tranzitu", — pridūrė jis.

Pasak jo, dalyvaujant sankcijose prieš "Nord Stream-2" yra ne Ukrainos valstybiniai interesai, o visų pirma atskiri oligarchiniai klanai, kurie uždirba padorius pinigus už dujų tranzitą per Ukrainos teritoriją.

Anksčiau "Wall Street Journal" pranešė, kad Ukrainos lobistai dalyvavo kuriant sankcijas dujotiekiui "Nord Stream-2".

Kalbame apie Ukrainos "Naftogaz" valdybos pirmininko patarėją Vadimą Glamazdiną ir Energetikos tyrimų centro direktorių Aleksandrą Charčenką. Ukrainiečiai ketverius metus dirbo užkulisiuose Vašingtone, bandydami trukdyti "Nord Stream-2" statyboms, rašo laikraštis.

Projektas "Nord Stream-2" numato dviejų dujų linijų, kurių bendras pajėgumas — 55 mlrd. kubinių metrų per metus, iš Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą į Vokietiją. Jis taip pat eis per Suomijos, Švedijos ir Danijos teritorines arba išskirtines ekonomines zonas. Projektą įgyvendina "Nord Stream 2 AG". "Gazprom" skirs pusę lėšų, o likusią dalį investuos Europos partneriai: "Uniper", "Wintershall", "OMV", "Shell" ir "Engie".

Vokietija remia statybą, pabrėždama, kad projektas yra komercinis. Pasak ekonomikos ministro Peterio Altmejerio, "Nord Stream-2" prisidės prie dujų tiekimo į Europą stabilizavimo.
Projektą taip pat palaiko Austrija, kuri suinteresuota patikimu gamtinių dujų tiekimu. Viena pabrėžė, kad JAV ketinimai taikyti sankcijas projekte dalyvaujančioms įmonėms "kelia klausimų tarptautinės teisės požiūriu".

Pasak Austrijos koncerno "OMV" vadovo Rainerio Zelės, Maskva jau seniai įsitvirtino kaip patikima energijos išteklių tiekėja.

Projektą taip pat remia Norvegija, kurios vyriausybei priklauso 30 proc. bendrovės "Kvaerner", vieno iš dujotiekio rangovų, akcijų.

Prieš dujotiekio tiesimą yra JAV, Ukraina, Lenkija ir kai kurias kitos valstybės. Pasak kritikų, "Nord Stream-2" yra politinis projektas. Tuo tarpu Rusijos valdžios institucijos ne kartą pareiškė, kad projektas yra komercinis, o jo tikslas — padidinti Europos energetinį saugumą.

Nord Stream-2
© Sputnik
"Nord Stream-2"
Tegai:
sankcijos, Nord Stream-2
Temos:
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba
Dar šia tema
WSJ: Ukrainos lobynas yra susijęs su sankcijomis prieš "Nord Stream-2"
Mokslininkė patarė JAV susitaikyti su "Nord Stream-2" nutiesimu
BelAE

Lietuva nori susitarti su Latvija ir Estija dėl energijos BelAE boikoto

(atnaujinta 14:29 2020.11.30)
Anksčiau Lietuvos prezidento vyriausiasis patarėjas Jaroslavas Neverovičius pareiškė, kad tol, kol Lietuva yra BRELL energetikos žiedo dalis, negalima vienareikšmiškai atsakyti, kaip užkirsti kelią iš BelAE gaunamos energijos patekimui į Lietuvos rinką

VILNIUS, lapkričio 30 — Sputnik. Lietuvos operatorė "Litgrid" Latvijos ir Estijos operatorėms pakoreguotą prekybos elektra su Rusija metodikos projektą. Apie tai pranešė RIA Novosti su nuoroda į įmonės atstovą.

Manoma, kad naujoji metodika neužkerta kelio prekiauti baltarusiška elektra, be to, ji padidina elektros importą iš Rusijos.

Bendrovė įsitikinusi, kad ankstesnėje metodikoje nustatytas koeficientas neatspindi nei faktinių fizinių srautų iš Rusijos ir Baltarusijos, nei galimų fizinių ir komercinių srautų įjungus BelAE.

Anksčiau Lietuvos prezidento vyriausiasis patarėjas Jaroslavas Neverovičius pareiškė, kad tol, kol Lietuva yra BRELL energetikos žiedo dalis, negalima vienareikšmiškai atsakyti, kaip užkirsti kelią iš BelAE gaunamos energijos patekimui į Lietuvos rinką.

Lietuva nuo pat atominės elektrinės statybų prie Astravo pradžios priešinosi projektui. Anot valdžios, elektrinės vieta, esanti vos už 50 kilometrų nuo Vilniaus, pasirinkta "nepagrįstai", o atominė elektrinė kelia "grėsmę šalies nacionaliniam saugumui".

Tuo tarpu branduolinis objektas praėjo visus būtinus ir net papildomus TATENA ir kitų specializuotų institucijų patikrinimus. Daugelis ekspertų patvirtino elektrinės saugumą.

Lietuva gana ilgai negalėjo įtikinti kaimyninių Baltijos šalių atsisakyti elektros energijos iš BelAE. Rugpjūčio pabaigoje Latvijos vyriausybės vadovas Krišjanis Karinšas pareiškė, kad Ryga nutrauks prekybą elektra su Minsku, jei bus paleista BelAE, tačiauLatvija gali ir toliau prekiauti elektra su trečiosiomis šalimis naudodamasi ryšiu tarp Latvijos ir Rusijos.

Lapkričio pradžioje pirmasis BelAE energetinis blokas buvo įtrauktas į vieningą Baltarusijos energetikos sistemą. Po to Lietuvos operatorius "Litgrid" nutraukė elektros energijos perdavimą iš kaimyninės šalies, sumažinęs komercinio srauto pajėgumą iki nulio megavatų.

Tegai:
boikotas, Astravo AE, Latvija, Estija, Lietuva
Temos:
Astravo atominės elektrinės statybos
Dar šia tema
Pirmasis BelAE energijos blokas atnaujino elektros energijos gamybą
Lietuva nori pinigų avarijos Baltarusijos AE atveju
Apie naudą negalvoja: kaip Lenkija pasipelnys iš Lietuvos žlugus BRELL

Parodė, kaip buvo statoma Kalėdų eglė video

(atnaujinta 18:07 2020.11.30)
Modernios 24 metrų aukščio Kalėdų eglės montavimas Vilniaus Katedros aikštėje užtruko apie 2 savaites

Pagrindinė šalies Kalėdų eglė sostinės Katedros aikštėje įsižiebė praejusio šeštadienio vakare. 

Šių metų Kalėdų eglė — moderni 26 m pločio ir 24 m aukščio spalvinga kompozicija. Metalo konstrukcijų instaliaciją gaubia net 6 tūkst. natūralių kvepiančių eglišakių, kurias puošia beveik 4 km dinamiškai spalvas keičiančių RGB girliandų, 800 vnt. sidabro spalvos žaisliukų bei 150 kvadratinių metrų spindinčių veidrodžių.

Eglės kompozicijos montavimas, kuriuo rūpinosi 10 žmonių, užtruko apie 2 savaites.

Internete pasirodė "timelapsas", kuriame parodytas, kaip miesto centre buvo pastatyta eglutė. Vaizdo įrašas paskelbtas Andriaus Repšio puslapyje Youtube.

Tegai:
Kalėdų eglė, Kalėdos, Vilnius
Temos:
Linksmų Kalėdų!
Dar šia tema
Eglutės įžiebimas ir šventinės dekoracijos: Vilnius papuoštas Kalėdoms
Čaplinskas įvertino COVID-19 infekcijos riziką perkant eglutę
Kai kurios Europos šalys Kalėdų proga žada palengvinti COVID-19 apribojimus