Pagal benzino prieinamumą Europoje Lietuva yra tarp "autsaiderių"
(atnaujinta 11:02 2020.07.12)
Lietuva užima 27 vietą iš 32. Tarp Baltijos šalių blogiausia padėtis yra Latvijoje, o geriausia – EstijojeVILNIUS, vasario 4 — Sputnik. Lietuva atsidūrė tarp antilyderių pagal benzino prieinamumą Europoje, rodo RIA Novosti atliktų tyrimų duomenys.
©
Sputnik / Владислав Адамовский
Benzino tūris, kurį galima įsigyti už vidutinį atlyginimą Lietuvoje, siekia 578,1 litro. Taigi Lietuva pagal šios rūšies degalų prieinamumą užėmė 27 vietą.
Iš viso reitinge pateiktos 32 šalys.
Blogiau nei Lietuvoje padėtis yra tokiose šalyse kaip Slovakija, Baltarusija, Latvija, Bulgarija ir Ukraina.
Baltarusija atsidūrė 29 vietoje su rodikliu 550,2 litro, o Latvija — 30-oje (528,8). Ukraina užėmė paskutinę eilutę — už vidutinį atlyginimą šios šalies gyventojai gali įsigyti tik 311,7 litro benzino.
Estija užėmė 19 vietą, jos rodiklis siekė 811,8 litro, o Rusija — 17 vietą (884,4).
Degalų prieinamumo reitingo lyderiu tapo Liuksemburgas, kurio gyventojai už vidutinį atlyginimą gali įsigyti 2776,3 litro benzino. Antroje vietoje yra Norvegija (2251,8), o trečioje — Austrija (2122,7).
©
Sputnik
Europos šalių reitingas pagal benzino prieinamumą gyventojams
Įmones pirmą kartą įtrauktas į nukentėjusių nuo COVID-19 sąrašą VMI informuos asmeniškai
(atnaujinta 10:12 2021.01.23)
Į šį sąrašą patekę verslininkai iki balandžio pabaigos ir du mėnesius po to yra atleisti nuo delspinigių, jiems nebus pradėti išieškojimo veiksmai, be to, jie galės kreiptis dėl mokestinės paskolos sutarties (MPS) be palūkanų VILNIUS, sausio 23 — Sputnik. Valstybinė mokesčių inspekcija informuoja, jog 34 tūkst. naujų įmonių, įtrauktų į nukentėjusių nuo COVID-19 sąrašą, artimiausiu metu sulauks asmeninio mokesčių administratoriaus laiško apie joms taikomas mokestines pagalbos priemones mokesčių nepriemokoms, rašoma VMI pranešime.
Nepriemokos bus taikomos nuo 2021 metų sausio 1 iki balandžio 30 dienos. Į šį sąrašą patekę verslininkai iki balandžio 30 d. ir du mėnesius po to yra atleisti nuo delspinigių, jiems nebus pradėti išieškojimo veiksmai, o kreiptis dėl mokestinės paskolos sutarties (MPS) be palūkanų jie galės iki balandžio 30 dienos.
"Priminimus apie galimybę sudaryti MPS be palūkanų iki vasario 28 dienos išsiuntėme ir 9,9 tūkst. įmonių, turinčioms mokestinę nepriemoką, kurios pavasarį buvo laikomos nukentėjusiomis, tačiau rudens karantino metu jų veikla nebuvo apribota, todėl į naująjį sąrašą nebuvo įtrauktos", - teigia VMI Nepriemokų administravimo departamento direktorė Irina Gavrilova.
Ji primena, jog tokių įmonių mokesčių nepriemokai, susidariusiai iki 2020 metų pabaigos, mokestinės pagalbos priemonės galioja iki vasario 28 dienos, o mokesčiams nuo sausio 1 diemos yra taikoma įprasta mokėjimo tvarka.
Naujausias pandemijos paveiktų įmonių sąrašas skelbiamas VMI internetinėje svetainėje, skiltyje Nukentėjusiems nuo COVID-19 > Informacija verslui.
©
Sputnik
Pirmieji «koronakrizės» smūgiai: kiek europiečių tapo skurdesni
Ekonomistai papasakojo, kaip antroji pandemijos banga paveikė Lietuvos ekonomiką
(atnaujinta 22:38 2021.01.22)
Pasak "Swedbank" ekonomisto Nerijaus Mačiulio, COVID-19 pandemija smarkiai paveikė apgyvendinimo, maitinimo, laisvalaikio ir pramogų sektorius; spartesnis jų atsigavimas tikėtinas tik antrąjį šių metų pusmetį
VILNIUS, sausio 23 — Sputnik. "Swedbank" ekonomistai šių metų Lietuvos BVP augimo prognozę mažina iki 2,7 procento, o kitiems metams prognozuoja augimo paspartėjimą iki 4,2 procento, praneša banko spaudos tarnyba.
Ekonomistai sumažino šių metų Lietuvos ekonomikos augimo prognozę daugiau nei procentiniu punktu — iki 2,7 procento. Pagrindinė to priežastis — keli įšaldyti šių metų pradžios mėnesiai, kuriuos vėliau turėtų pakeisti spartus atsigavimas, besitęsiantis ir 2022-aisiais metais.
"Dėl laiku nesuvaldytos antrosios pandemijos bangos Lietuvos ekonomikos atsigavimas šiek tiek vėluos, tačiau perspektyvos išlieka teigiamos. Priešingai nei 2020-ųjų pavasarį, gyventojų lūkesčiai beveik nesuprastėjo, ir daugelis gyventojų metų sandūroje matė šviesesnes šalies ekonomikos bei savo asmenines finansines perspektyvas", — komentuoja vyriausiasis "Swedbank" ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Teigiamas vartojimo tendencijas patvirtina ir atsiskaitymų "Swedbank" kortelėmis duomenys. Nors po šventinio apsipirkimo vartojimas kiek atslūgo, tačiau į duobę nekrito ir buvo tik keliais procentais mažesnis nei prieš metus.
Ekonomistas atkreipia dėmesį, kad į eksportą orientuotų sektorių perspektyvos atrodo daug geriau nei paslaugų sektoriuose. Lapkričio mėnesį Lietuvos prekių eksportas be naftos produktų buvo net dešimtadaliu didesnis nei prieš metus, o didėjantys eksporto užsakymai rodo, kad augimas turėtų tęstis ir šiemet.
"Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų ES šalių, matėme panašias tendencijas — negalėdami išleisti pinigų keliaudami ar lankydamiesi restoranuose, koncertuose ar kitose paslaugų teikimo vietose, gyventojai daugiau išlaidavo pirkdami daiktus ir gerindami savo buitį. Dėl to tiek vidaus rinkai, tiek eksportui gaminanti pramonė atsigavo itin sparčiai", — sako Mačiulis.
Tiesa, jis pastebi, kad kol kas liūdniausiai atrodo apgyvendinimo, maitinimo, laisvalaikio ir pramogų sektoriai — spartesnis jų atsigavimas tikėtinas tik antrąjį šių metų pusmetį.
Augo finansinis rezervas
Ekonomistai atkreipia dėmesį, kad praėjusiais metais gyventojų indėliai išaugo 18 proc., o įmonių — net 37 procentais. Nemažą dalį įmonių indėlių augimo lėmė valstybės parama, tai yra, mokesčių mokėjimo atostogos, kurioms pasibaigus perteklinis likvidumas išnyks.
Vis tik ekonomistų vertinimu, indėlių šuolis rodo sukauptą rezervą, kuris atsitraukiant virusui ir gerėjant lūkesčiams turėtų pavirsti į spartesnį vartojimo ir investicijų augimą.
"2020-ųjų krizė buvo neįprasta daugeliu aspektų — įmonių ir gyventojų indėliai augo rekordiniais tempais, beveik dešimtadaliu padidėjo butų kainos ir atlyginimai, naujus rekordus mušė ir mažmeninė prekyba, ir eksportas. Tačiau tuo pat metu buvo nemažas nedarbo lygio šuolis, nemažai įmonių buvo priverstos stabdyti veiklą", — sako Mačiulis.
Ekonomistai rėmėsi prielaida, kad viruso plitimas reikšmingai sulėtės antrąjį šių metų ketvirtį — dėl to bus galima atsisakyti daugelio ekonominės veiklos ir mobilumo apribojimų.
Tikimasi, kad viruso plitimą sustabdys visuomenės įgytas imunitetas, tiek persirgusiųjų COVID-19, tiek pasiskiepijusių, bei sezoniniai veiksniai. Kaip rodo praėjusių metų patirtis, vėlyvą pavasarį ir vasarą virusas plinta lėčiau.
Tegai:
Penktadienį nenustatyta nė vieno nuteistųjų užsikrėtimo koronavirusu atvejo
(atnaujinta 10:37 2021.01.23)
Per visą pandemijos laikotarpį kalinimo įstaigose atlikti 18 866 testai, paskiepyti 156 Laisvės atėmimo vietų ligoninės medikai ir darbuotojaiVILNIUS, sausio 23 — Sputnik. Penktadienį skaičiuojant duomenis nebuvo nustatyta nė vieno nuteistųjų naujo susirgimo COVID-19 atvejo, praneša Kalėjimų departamentas.
"Pagaliau galime įrašyti nulį užsikrėtusių nuteistųjų eilutėje. Kai yra keli tūkstančiai žmonių uždarose vietose, kur neįmanoma visų žmonių izoliuoti po vieną ar net po kelis, laisvės atėmimo įstaigose tenka imtis išskirtinių priemonių saugantis viruso protrūkių. Kaip rodo tyrimų statistika — jos pasiteisina", — sakė Kalėjimų departamento Sveikatos priežiūros skyriaus vedėja Birutė Semėnaitė.
Kai kuriuose pataisos namuose jau ne pirmą parą nefiksuojama naujų užsikrėtimo atvejų. Sergamumas kalinimo įstaigose, pasak Kalėjimų departamento atstovų, mažėja. Tiesa, vis dar nustatoma naujų atvejų dirbantiems bausmių vykdymo sistemoje. Per ketvirtadienį nustatyti 3 užsikrėtę COVID-19 darbuotojai.
Kalėjimo departamento atstovės minimos išskirtinės priemonės — sumažinti nuteistųjų kontaktai, teismo ir kiti teisiniai procesai keičiami į nuotolinius, pasimatymai su artimaisiais — į telefoninius pokalbius, nuteistųjų patalpos dezinfekuojamos, vėdinamos, užsikrėtusieji arba su jais turėjusieji kontaktus izoliuojami atskirai.
Pažymima, kad darbuotojų darbo grafikai pataisos namuose per pandemiją sudarinėjami taip, jog būtų užtikrintas kuo mažesnis darbuotojų tarpusavio kontaktas, organizuojamas darbas pamainomis. Darbuotojams, grįžtantiems po atostogų, atliekami COVID-19 testai. Nuolat pagal indikacijas testuojami ir darbuotojai, ir nuteistieji — per visą pandemijos laikotarpį kalinimo įstaigose atlikti 18 866 testai. Taip pat buvo paskiepyti 156 Laisvės atėmimo vietų ligoninės medikai ir darbuotojai.