Degalinė

Pagal benzino prieinamumą Europoje Lietuva yra tarp "autsaiderių"

(atnaujinta 11:02 2020.07.12)
Lietuva užima 27 vietą iš 32. Tarp Baltijos šalių blogiausia padėtis yra Latvijoje, o geriausia – Estijoje

VILNIUS, vasario 4 — Sputnik. Lietuva atsidūrė tarp antilyderių pagal benzino prieinamumą Europoje, rodo RIA Novosti atliktų tyrimų duomenys.

Benzino tūris, kurį galima įsigyti už vidutinį atlyginimą Lietuvoje, siekia 578,1 litro. Taigi Lietuva pagal šios rūšies degalų prieinamumą užėmė 27 vietą.

Iš viso reitinge pateiktos 32 šalys.

Blogiau nei Lietuvoje padėtis yra tokiose šalyse kaip Slovakija, Baltarusija, Latvija, Bulgarija ir Ukraina.

Baltarusija atsidūrė 29 vietoje su rodikliu 550,2 litro, o Latvija — 30-oje (528,8). Ukraina užėmė paskutinę eilutę — už vidutinį atlyginimą šios šalies gyventojai gali įsigyti tik 311,7 litro benzino.

Estija užėmė 19 vietą, jos rodiklis siekė 811,8 litro, o Rusija — 17 vietą (884,4).

Degalų prieinamumo reitingo lyderiu tapo Liuksemburgas, kurio gyventojai už vidutinį atlyginimą gali įsigyti 2776,3 litro benzino. Antroje vietoje yra Norvegija (2251,8), o trečioje — Austrija (2122,7).

Europos šalių reitingas pagal benzino prieinamumą gyventojams
© Sputnik
Europos šalių reitingas pagal benzino prieinamumą gyventojams
Tegai:
Lietuva, Europa, Baltijos šalys, degalai, benzinas
Dar šia tema
Ukraina padidino benzino importą iš Lietuvos beveik 80 procentų
Lietuva pateko į Europos trejetuką pagal benzino kainų augimą
Tyrimas: naujas dyzelinis automobilis mažiau teršia aplinką nei benzininis
Elektros perdavimo linijos

Elektros energijos sąnaudos Lietuvoje buvo didžiausios Baltijos šalyse

(atnaujinta 07:55 2020.10.20)
Tuo tarpu energijos gamyba visose trijose Baltijos šalyse padidėjo 45 procentais, praneša "Elektrum Lietuva"

VILNIUS, spalio 20 — Sputnik. Praėjusią savaitę didmeninė elektros energijos kaina Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse padidėjo 11 procentų, praneša nepriklausomas energijos tiekėjas "Elektrum Lietuva".

Lietuvoje ir Latvijoje kaina siekė 38,68 euro už megavatvalandę, o Estijoje — 38,63 euro už megavatvalandę. "NordPool" biržoje elektros kaina pakilo nuo 13,76 iki 20,41 euro už megavatvalandę.

Elektros tiekimo bendrovės "Elektrum Lietuva" Verslo klientų skyriaus vadovas Artūras Zatulinas pažymėjo, jog kainų kilimui Baltijos šalyse įtakos turėjo padidėjęs elektros energijos srautas iš kaimyninių šalių. Tuo pačiu metu "NordPool" biržoje elektra pabrango dėl žemesnės oro temperatūros, dėl kurios išaugo elektros energijos vartojimas. Įtakos taip pat turėjo hidroenergijos gamybos apimtys bei mažiau vėjuoti orai savaitės pradžioje.

"Palyginti su praėjusia savaite elektros energijos suvartojimas Šiaurės regione padidėjo iki 7 845 gigavatvalandžių, o gamybos apimtys išaugo iki 8 086 gigavatvalandžių", — pasakė jis.

Nuo spalio 12 iki 18 dienos elektros energijos suvartojimas Baltijos šalyse pakilo penkiais procentais — iki 526 gigavatvalandžių. Estijoje šis rodiklis pakilo šešiais procentais — iki 153 gigavatvalandžių, Latvijoje — keturiais procentais (iki 140 gigavatvalandžių), Lietuvoje — penkiais procentais (iki 233 gigavatvalandėmis).

Energijos gamyba visose trijose Baltijos šalyse išaugo 45 procentais iki 272 gigavatvalandžių. Lietuvoje ir Latvijoje šis rodiklis kilo po 55 proc., iki atitinkamai 92 ir 74 gigavatvalandžių, Estijoje — 32 proc. (iki 105 gigavatvalandžių).

Visos trys Baltijos šalys kartu per savaitę pagamino 52 procentus joms reikalingos elektros energijos.

Tegai:
elektra, Lietuva
Dar šia tema
Rugsėjį elektros kainos labiausiai krito Lietuvoje
Kaip per savaitę pasikeitė benzino kainos Baltijos šalyse
Dujotiekis, archyvinė nuotra

"Amber Grid" pristatytų dujų ES apimtis augo beveik penktadaliu

(atnaujinta 14:58 2020.10.19)
Įmonės suteiktų paslaugų apimties augimui didžiausios įtakos turėjo šiemet itin padidėjęs dujų srautas Šiaurės kryptimi į kitas Baltijos šalis ir Suomiją

VILNIUS, spalio 19 — Sputnik. Šių metų sausio-rugsėjo mėnesiais per Lietuvą šalies ir Baltijos regiono vartotojams transportuota beveik 26 teravatvalandes (TWh) gamtinių dujų, neskaitant dujų perdavimo į Kaliningrado sritį, rašo Lietuvos dujų perdavimo sistemos operatorius "Amber Grid".

Tai 17,6 proc. daugiau, lyginant su 2019 metų tuo pačiu laiku, kai į Lietuvą buvo transportuota 21,2 TWh gamtinių dujų. Taip pat didėjo dujų vartojimas Lietuvoje. 

"Amber Grid" suteiktų paslaugų apimties augimui didžiausios įtakos turėjo šiemet itin padidėjęs dujų srautas Šiaurės kryptimi į kitas Baltijos šalis ir Suomiją. Į šias šalis perduotas dujų kiekis sudarė apie 40 proc. viso Lietuvos dujų suvartojimo.

Į Baltijos šalis ir Suomiją "Amber Grid" transportavo dvigubai daugiau nei pernai — 7,8 TWh dujų. Manoma, kad šiam augimui įtakos turėjo šių metų sausį pradėjusi veikti Estijos-Suomijos dujų jungtis "Balticconector".  

7,6 TWh dujų šiemet perduotas į Baltijos šalis ir Suomiją, buvo transportuotas šiltuoju metų laiku. Rekordiškai daug dujų Baltijos šalims buvo perduota rugpjūtį, tuomet mėnesio srautas į Baltijos šalis siekė 2 TWh, tai yra beveik tiek pat, kiek šia kryptimi buvo perduota per visus 2018 metus. 

Per tris ketvirčius iš Klaipėdos SGD terminalo buvo patiekta 63,7 proc. viso į Lietuvą įleisto dujų kiekio, o vamzdynais iš Baltarusijos ir Latvijos — 36,3 proc. Per Klaipėdos SGD terminalą tiekiamų dujų kiekis buvo beveik 40 proc. didesnis, palyginus su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu. 

Per tris šių metų ketvirčius šalyje buvo suvartota 17,7 TWh dujų arba 5,7 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu.

Tegai:
Lietuva, ES, dujos, Amber Grid
Dar šia tema
Ekspertas: SGD terminalas yra našta visai Lietuvos ekonomikai
Lietuva būtų gerai gyvenusi, jei nelotų ant Rusijos, mano buvęs Kauno meras
"Amber Grid" modernizuos dujų paskirstymo stotis prie Vilniaus ir Kėdainių už 6 mln
Vaclovas Daunoras

Mirė garsus operos solistas Vaclovas Daunoras

(atnaujinta 11:27 2020.10.20)
Kaip pasakė Lietuvos prezidentas, šalis neteko neeilinio Lietuvos balso, užbūrusio daugelio gerbėjų širdis visame pasaulyje

VILNIUS, spalio 20 — Sputnik. Spalio 19-ąją, eidamas 84-uosius gyvenimo metus, mirė įžymusis operos solistas Vaclovas Daunoras.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda išreiškė užuojautą dėl žymaus operos solisto mirties.

"Netekome neeilinio Lietuvos balso, užbūrusio daugelio gerbėjų širdis visame pasaulyje", — sakė šalies vadovas.

Pasak prezidento, Lietuva Daunorą prisimins ne tik kaip įvairialypio talento kūrėją, išbandžiusį save ir tapyboje, bet ir visuomeniškai aktyvų žmogų.

Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis taip pat išreiškia nuoširdžią užuojautą dėl vieno žymiausių Lietuvos operos solistų mirties.

"Lietuva neteko didžio talento ir neeilinės asmenybės. Scenos legenda nuėjo nelengvą, tačiau įsimintiną karjeros kelią, įkvėpusį kartas. Šviesus V. Daunoro atminimas išliks jo gerbėjų Lietuvoje ir užsienyje širdyse. Reiškiu nuoširdžią užuojautą velionio artimiesiems”, – sakoma premjero užuojautoje.

Dėl Lietuvos operos solisto Vaclovo Daunoro netekties reiškia užuojautą Seimo Kultūros komitetas.

"Vaclovas Daunoras – legenda Lietuvos ir pasaulio operos scenose, savo talentu ir charizma užbūręs klausytojų širdis ir įkvėpęs ne vieną jaunesnį kolegą", — rašoma komiteto pranešime.

Vaclovas Daunoras – vienas ryškiausių artistų Lietuvos operos istorijoje ir labiausiai pasaulyje išgarsėjusių lietuvių dainininkų, charizmatiškasis bosas.  1960 metais jaunas solistas debiutavo operoje "Karmen" Eskamiljo vaidmeniu. 1962 metais iškovojo trečią vietą M. Glinkos konkurse Maskvoje. 1966 metais tarptautiniame P. Čaikovskio konkurse Maskvoje pelnė ketvirtą vietą.  1967 metais "Rigoleto" spektaklyje dainavo su Lučianu Pavaročiu. Nuo 1968 metais dėstė LSSR konservatorijoje.

1988 metais jis dalyvavo Sąjūdžio veikloje, tačiau po pirmojo Sąjūdžio suvažiavimo vykusioje spaudos konferencijoje pareiškė, jog pasitraukia iš jo veiklos dėl kraštutinių siekių apraiškų. Už nuopelnus atkuriant ir įtvirtinant Lietuvos valstybę jam 2000 metais įteiktas Nepriklausomybės medalis.

1993 metais solistas išvyko į JAV ir po treijų metų pradėjo dainuoti Niujorko "Metropolitan Opera" teatre. 2005 metais Daunoras  baigė savo karjerą.

Tegai:
mirtis
Temos:
Metų netektys — 2020