Pagal benzino prieinamumą Europoje Lietuva yra tarp "autsaiderių"
(atnaujinta 09:54 2020.02.04)
Lietuva užima 27 vietą iš 32. Tarp Baltijos šalių blogiausia padėtis yra Latvijoje, o geriausia – EstijojeVILNIUS, vasario 4 — Sputnik. Lietuva atsidūrė tarp antilyderių pagal benzino prieinamumą Europoje, rodo RIA Novosti atliktų tyrimų duomenys.
©
Sputnik/ Владислав Адамовский.
Benzino tūris, kurį galima įsigyti už vidutinį atlyginimą Lietuvoje, siekia 578,1 litro. Taigi Lietuva pagal šios rūšies degalų prieinamumą užėmė 27 vietą.
Iš viso reitinge pateiktos 32 šalys.
Blogiau nei Lietuvoje padėtis yra tokiose šalyse kaip Slovakija, Baltarusija, Latvija, Bulgarija ir Ukraina.
Baltarusija atsidūrė 29 vietoje su rodikliu 550,2 litro, o Latvija — 30-oje (528,8). Ukraina užėmė paskutinę eilutę — už vidutinį atlyginimą šios šalies gyventojai gali įsigyti tik 311,7 litro benzino.
Estija užėmė 19 vietą, jos rodiklis siekė 811,8 litro, o Rusija — 17 vietą (884,4).
Degalų prieinamumo reitingo lyderiu tapo Liuksemburgas, kurio gyventojai už vidutinį atlyginimą gali įsigyti 2776,3 litro benzino. Antroje vietoje yra Norvegija (2251,8), o trečioje — Austrija (2122,7).
©
Sputnik /
Europos šalių reitingas pagal benzino prieinamumą gyventojams
Birželį valstybės biudžetas gavo beveik 16 % mažiau pajamų nei planuota
(atnaujinta 10:03 2020.07.02)
Kita vertus, ministerijos duomenimis, šių metų birželio mėnesio pajamų surinkimo rezultatas geresnis, nei buvo gegužės mėnesįVILNIUS, liepos 2 — Sputnik. Birželį valstybės biudžetas pajamų gavo apie 15,9 proc. (159,8 mln. eurų) mažiau nei planuota ir apie 10,5 proc. (99,4 mln. eurų) mažiau nei prieš metus, rašo Finansų ministerija.
Ministerijos duomenimis, šių metų birželio mėnesio pajamų surinkimo rezultatas geresnis, nei buvo gegužės mėnesį, per kurį gauta 29,2 proc. (253,4 mln. eurų) mažiau nei planuota ir 19,4 proc. (148 mln. eurų) mažiau pajamų nei praėjusių metų gegužę.
"Birželio mėnesio pajamų surinkimas atspindi gegužės mėnesio veiklos rezultatus, įvertinus COVID-19 paveiktų įmonių atidėtus mokesčių mokėjimus, kurie per mėnesį išaugo apie 135 mln. eurų ir birželio pabaigoje iš viso sudarė apie 570 mln. eurų", — rašoma pranešime.
Šių metų sausio–birželio mėnesiais pajamų į valstybės biudžetą gauta apie 15,3 proc. (719,1 mln. eurų) mažiau nei planuota ir apie 8,5 proc. (373 mln. eurų) mažiau nei praėjusiais metais tuo pačiu laikotarpiu.
Nuo birželio 17 dienos Lietuvos valdžia atšaukė karantiną, tačiau galioja nepaprastoji padėtis. Karantino režimas buvo įvestas nuo kovo 16 dienos. Šiuo metu Lietuvoje iš viso patvirtinta 1818 infekcijos atvejų, 1524 žmonės pasveiko, 78 žmonės mirė.
Klaipėdos uostas skiria dėmesį aplinkosaugai ir Lietuvai reikšmingų projektų vystymui
(atnaujinta 16:46 2020.07.01)
Kartu taryba aptars, kokiais būdais galima pagerinti valstybei reikšmingų projektų vystymo uoste sąlygas
VILNIUS, liepos 1 — Sputnik. Susisiekimo ministro Jaroslavo Narkevič iniciatyva liepos 7 dieną Klaipėdoje vyksiančiame Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtojimo tarybos posėdyje bus svarstomos galimybės stiprinti aplinkos apsaugos bei taršos prevencinių priemonių koordinavimą, praneša Susisiekimo ministerija.
Kartu taryba aptars, kokiais būdais pagerinti valstybei reikšmingų projektų vystymo uoste sąlygas.
Pabrėžiama, kad Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtojimo taryba svarstys galimybes išplėsti vykdomą Klaipėdos valstybinio jūrų uosto aplinkos monitoringą bei stiprinti jo koordinavimą tarp uoste veiklą vykdančių kompanijų.
Pasak susisiekimo ministro, šiandien aplinkosauga yra vienas jautriausių klausimų, todėl jam turi būti skiriamas ypatingas dėmesys.
"Siekdami konstruktyvaus bendradarbiavimo, sprendžiant itin jautrius ir aktualius aplinkos apsaugos klausimus, sieksime sutelkti valstybinę aplinkos apsaugos kontrolę vykdančių institucijų, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos ir uosto įmonių pajėgumus bendrai veiklai", — teigė susisiekimo ministras.
Be to, uosto plėtojimo taryboje numatoma apsvarstyti galimybes plėtoti uosto infrastruktūrą, svarbią aplinkosaugos ir atsinaujinančios energetikos veiklai bei veikloms uoste, generuojančioms reikšmingą socioekonominę grąžą valstybei bei Klaipėdos regionui.
Lietuvoje iš pataisos įstaigų bus lygtinai paleidžiami asmenys
(atnaujinta 11:49 2020.07.02)
Lygtinio paleidimo metu asmenims bus taikomos elgesio pataisos programos, jie privalės nustatytu laiku būti nustatytose vietose, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, įsidarbinti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnybojeVILNIUS, liepos 2 — Sputnik. Nuo liepos 1 dienos, įsigaliojus naujam teisiniam reglamentavimui, lygtinai iš pataisos įstaigų bus paleidžiami asmenys, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, praneša Kalėjimų departamento spaudos tarnyba.
Šiais pakeitimais tikimasi įgyvendinti didesnę baudžiamosios atsakomybės formų įvairovę, nesusijusią su laisvės atėmimu, kad asmenys, jau atlikę dalį bausmės ir linkę daugiau nenusikalsti, turėtų daugiau galimybių įsidarbinti ir atlyginti nukentėjusiesiems padarytą žalą, lengviau integruotųsi į visuomenę.
Kaip teigia Kalėjimų departamento direktorius Virginijus Kulikauskas, bausmių vykdymo sistema žengia į kokybiškai naują etapą, kuriame didesnis dėmesys bus skiriamas nusikalstamo elgesio rizikai mažinti, sėkmingai nuteistųjų socialinei reabilitacijai.
"Taikant įvairesnes baudžiamosios atsakomybės formas, nesusijusias su laisvės atėmimo bausme, tikimasi pasiekti teigiamų nuteistųjų elgesio pokyčių. Kuo greičiau ir sėkmingiau bausmę atliekantys asmenys integruosis į visuomenę ir darbo rinką, tuo visuomenė jausis saugesnė", — pažymėjo Kulikauskas.
Pasak Kalėjimų departamento direktoriaus, bausmės tikslas yra ne tik nubausti nusikaltimą padariusį asmenį, bet ir siekti, kad kuo daugiau nuteistųjų permąstytų savo vertybes, paveikti juos, kad ateityje gyventų laikydamiesi visuotinai priimtų teisės ir moralės normų, nebegrįžtų į laisvės atėmimo įstaigas.
Nuo liepos pirmosios iš pataiso įstaigų pradedama lygtinai paleisti asmenis, atlikusius tris ketvirtadalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės ir atitinkančius nustatytus kriterijus (išskyrus nuteistuosius, kurių nusikalstamo elgesio rizika aukšta ir kurie nedaro pažangos, kad sumažintų savo nusikalstamo elgesio riziką). Tačiau bausmių vykdymo sušvelninimo nesulauks asmenys, nuteisti už labai sunkius nusikaltimus.
Tolesnis lygtinai paleistų nuteistųjų bausmės atlikimas laisvėje vyks nuosekliai prižiūrint Lietuvos probacijos tarnybos pareigūnams. Parengiamasis darbas su šiais asmenimis buvo vykdomas dar jiems esant pataisos įstaigose. Lygtinio paleidimo metu šiems asmenims bus taikomos elgesio pataisos programos, jie privalės intensyvios priežiūros metu nustatytu laiku būti nustatytose vietose, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, jeigu nusikalstamą veiką, už kurią nuteistasis atlieka bausmę, padarė būdamas apsvaigęs nuo šių medžiagų, o darbingo amžiaus — per penkiolika dienų nuo paleidimo įsidarbinti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje. Įstatymų nustatytais atvejais asmenų elgesio kontrolei bus taikomos ir elektroninio stebėjimo priemonės.
Vien pirmąją įstatymų pakeitimų įsigaliojimo dieną Lietuvos probacijos tarnyba perima 162 lygtinai paleistų asmenų priežiūrą.
Lietuvos probacijos tarnybos direktoriaus Vytauto Lamausko teigimu, tarnyba pasirengusi priimti iššūkį ir įgyvendinti naujas įstatymų nuostatas bei dėti visas pastangas, kad nuteistųjų resocializacijos procesas laisvėje būtų kuo sėkmingesnis.
Kalėjimų departamentas kviečia visuomenę, nevyriausybines organizacijas aktyviai prisidėti prie sėkmingo nuteistųjų resocializacijos proceso, pabrėždamas, kad nuo visų bendrų pastangų, tolerantiškumo ir supratingumo priklausys, kiek žmonės bus pasirengę keisti požiūrį į kartą suklupusius žmones.