Degalinė

Pagal benzino prieinamumą Europoje Lietuva yra tarp "autsaiderių"

(atnaujinta 11:02 2020.07.12)
Lietuva užima 27 vietą iš 32. Tarp Baltijos šalių blogiausia padėtis yra Latvijoje, o geriausia – Estijoje

VILNIUS, vasario 4 — Sputnik. Lietuva atsidūrė tarp antilyderių pagal benzino prieinamumą Europoje, rodo RIA Novosti atliktų tyrimų duomenys.

Benzino tūris, kurį galima įsigyti už vidutinį atlyginimą Lietuvoje, siekia 578,1 litro. Taigi Lietuva pagal šios rūšies degalų prieinamumą užėmė 27 vietą.

Iš viso reitinge pateiktos 32 šalys.

Blogiau nei Lietuvoje padėtis yra tokiose šalyse kaip Slovakija, Baltarusija, Latvija, Bulgarija ir Ukraina.

Baltarusija atsidūrė 29 vietoje su rodikliu 550,2 litro, o Latvija — 30-oje (528,8). Ukraina užėmė paskutinę eilutę — už vidutinį atlyginimą šios šalies gyventojai gali įsigyti tik 311,7 litro benzino.

Estija užėmė 19 vietą, jos rodiklis siekė 811,8 litro, o Rusija — 17 vietą (884,4).

Degalų prieinamumo reitingo lyderiu tapo Liuksemburgas, kurio gyventojai už vidutinį atlyginimą gali įsigyti 2776,3 litro benzino. Antroje vietoje yra Norvegija (2251,8), o trečioje — Austrija (2122,7).

Europos šalių reitingas pagal benzino prieinamumą gyventojams
© Sputnik /
Europos šalių reitingas pagal benzino prieinamumą gyventojams
Tegai:
Lietuva, Europa, Baltijos šalys, degalai, benzinas
Dar šia tema
Ukraina padidino benzino importą iš Lietuvos beveik 80 procentų
Lietuva pateko į Europos trejetuką pagal benzino kainų augimą
Tyrimas: naujas dyzelinis automobilis mažiau teršia aplinką nei benzininis
UMLMA tanklaivis, archyvinė nuotrauka

Į Klaipėdą atplaukė antroji JAV naftos partija Baltarusijai

(atnaujinta 15:27 2020.08.09)
Tanklaivis atgabeno apie 80 tūkst. tonų naftos rūšies (dviejų Amerikos ir vienos Kanados) mišinys ir yra specialiai sukurtas Europos naftos perdirbimo įmonėms, orientuotoms į Rusijos "Urals"

VILNIUS, rugpjūčio 9 — Sputnik. Į Klaipėdą atplaukė antras JAV naftos krovinys Baltarusijai, rašo portalas "Marinetraffic.com".

UMLMA tanklaivis į Klaipėdą atplaukė 11:32. Ir šiuo metu yra iškraunama Klaipėdos uoste. Su Kataro vėliava plaukiantis tanklaivis iš Teksaso valstijoje esančio Port Nečes uosto atvyko po 22 dienų kelionės.

Anksčiau buvo pranešta, kad tanklaivyje laikoma 80 tūkst. tonų "White Eagle Blend" (WEB) naftos. Tai yra trijų rūšių naftos (dviejų Amerikos ir vienos Kanados) mišinys ir yra specialiai sukurtas Europos naftos perdirbimo įmonėms, orientuotoms į Rusijos "Urals".

Iš Klaipėdos uosto partija bus išsiųsta geležinkeliu į "Naftan" perdirbimo gamyklą.

Tai jau antrasis naftos tiekimas šiais metais kaip Baltarusijos ir Amerikos bendradarbiavimo, susijusio su naftos tiekėjų diversifikacija, dalis.

Pirmasis tanklaivis su amerikiečių nafta Baltarusijai atvyko į Klaipėdos uostą birželio pradžioje. Laivas atgabeno 77 tūkst. tonų "Bakken" naftos.

Baltarusija pradėjo diversifikuoti naftos tiekėjus dėl periodinių kainų skirtumų su pagrindine ir tradicine tiekėja — Rusija. Dabar Minskas ir toliau perka dujas iš Rusijos Federacijos per "Družba" naftotiekį ir geležinkeliu, tačiau bendradarbiauja ir su alternatyviais tiekėjais. Visų pirma nafta tiekiama jūra per Klaipėdos ir Odesos uostus.

Tegai:
Baltarusija, JAV, Klaipėda, nafta
Dar šia tema
JAV Kongresas ragina didinti dujų eksportą NATO sąjungininkėms Europoje
Tarptautinis bendradarbiavimas Tolimuosiuose Rytuose: kaip derinami SGD projektai
Lietuva gavo Rusijos SGD partiją
Nord Stream-2

Vokietijoje JAV grasinimus dėl "Nord Stream-2" išvadino nepriimtinais  

(atnaujinta 15:44 2020.08.07)
Anksčiau "RIA Novosti" susipažino su iš trijų JAV senatorių laišku, nusiųstu uosto operatoriui "Sassnitz GmbH", kuriame nurodomos JAV valdžios institucijų artėjančios sankcijos įmonėms, kurios remia dujotiekio statybą

VILNIUS, rugpjūčio 7 — Sputnik. Vokietijos Meklenburgo-Pomeranijos premjerė Manuela Schleswig pasipiktino JAV grasinimais dėl dujotiekio "Nord Stream-2" darbų.

"Šios grėsmės [Vokietijos miesto Zasnico uosto, esančio Meklenburge-Pomeranijoje — Sputnik], operatoriui yra absoliučiai nepriimtinos", — "dpa" pasakojo ji.

Anksčiau "RIA Novosti" susipažino su iš trijų JAV senatorių laišku, nusiųstu uosto operatoriui "Sassnitz GmbH", kuriame nurodomos JAV valdžios institucijų artėjančios sankcijos įmonėms, kurios remia dujotiekio statybą. Visų pirma, laiške teigiama, kad tęsdamas darbą Zasnico uostas susidurs su "finansiniu sunaikinimu".

Ji pridūrė, kad Vokietija "pati gali nuspręsti, kur ir kaip pasisemti energijos".

Anksčiau premjerė pabrėžė Berlyno laikraščiui "Tagesspiegel", kad Meklenburgas-Vorpommernas "tvirtai laikosi dujotiekio tiesimo", tikisi iš Vokietijos vyriausybės "ryžtingo atsakymo, susijusio su JAV šantažo bandymais".

Nord Stream-2" projektas apima dviejų dujotiekio linijų, kurių bendra talpa yra 55 milijardai kubinių metrų dujų, tiesimą per metus nuo Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą iki Vokietijos. Jis taip pat apims teritorines arba išskirtines Suomijos, Švedijos ir Danijos ekonomines zonas.

Projektą įgyvendina "Nord Stream 2 AG" su vieninteliu akcininku — "Gazprom". Europos partneriai — "Royal Dutch Shell", OMV, "Engie", "Uniper" ir "Wintershall" — finansuoja pusę projekto, tai yra, iki 950 mln.

Projektui aktyviai priešinasi JAV, kurios savo suskystintas gamtines dujas nori tiekti ES, taip pat Ukraina ir keletas Europos šalių. Vašingtonas gruodį įvedė sankcijas projektui, reikalaudamas klojime dalyvavusių bendrovių nedelsiant nutraukti statybas. "Swiss Allseas" beveik iškart pranešė apie dujotiekio statybų sustabdymą.

Nord Stream-2
© Sputnik /
"Nord Stream-2"
Tegai:
Nord Stream-2, JAV, Vokietija
Temos:
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba
Dar šia tema
Ekspertas: Vokietija nepasiduos JAV šantažui dėl "Nord Stream-2"
JAV grasina Vokietijos uostui sankcijomis dėl "Nord Stream-2"  
Palanga, archyvinė nuotrauka

Čaplinskas papasakojo ar reikia veido kaukių paplūdimyje

0
(atnaujinta 17:46 2020.08.09)
ULAC vadovo manymu, tikimybė užsikrėsti koronavirusu pliažo sąlygomis nors ir egzistuoja, bet nėra didelė

VILNIUS, rugpjūčio 10 — Sputnik. Lietuvos užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) vadovas, medicinos mokslų daktaras, profesorius Saulius Čaplinskas savo Facebook paskyroje papasakojo ar reikia veido kaukių pliaže.

"Ar reikia pliaže kaukių? Ir ne ir taip. Taip, nes koronaviruso plitimui svarbu atstumas, ekspozicijos laikas ir apsauga. Dėl apsaugos — t.y. dėl kaukių: jeigu artimam kontakte ilgesnį laiką (>15 min.) šalia būna dvi skirtingos kompanijos užsikrėtimo tikimybė išlieka, nes nežinia ar tose kompanijose yra besimptomių koronavirusų nešiotojų, kurie į aplinką išskiria virusus", — rašo jis.

Tačiau, ULAC vadovo manymu, tikimybė užsikrėsti pliažo sąlygomis nors ir egzistuoja, bet nėra didelė.

Jis paaiškino, jog tikėtina, kad nemažai žmonių šalyje yra susidūrę su virusu, bet to nežino, nes neturėjo ir neturi kur išsitirti laisvanoriškai, anonimiškai dėl COVID-19 ligos antikūnų.

"Todėl, norint sušvelninti antrą bangą, būtina nedelsiant keisti testavimo strategiją. Tai leistų greičiau diagnozuoti užsikrėtusius ir simptomų nejaučiančius žmones, bei išvengti persirgusių žmonių perteklinės izoliacijos", — pabrėžė Čaplinskas.

Patvirtintų COVID-19 atvejų skaičius konkretiems žmonėms siekia 2231, sergančių žmonių skaičius — 469, 2885 žmonių yra izoliacijoje. Nuo birželio 1 dienos nustatyta 123 įvežtinių atvejų.

0
Tegai:
koronavirusas, paplūdimys, kaukės
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Patvirtinti trisdešimt septyni COVID-19 atvejai: 29 iš jų registruoti Kauno apskrityje
Mokslininkai sužinojo apie galingą imuninį atsaką į koronavirusą
Šalyje per parą patvirtintas 21 koronaviruso atvejis