VILNIUS, gegužės 30 — Sputnik. Lietuvoje per pirmuosius tris metų mėnesius buvo užregistruota 77,8 tūkst. darbo neturinčių žmonių, tai yra 20,3 proc. daugiau, palyginti su 2019 metų pirmuoju ketvirčiu, praneša Lietuvos Užimtumo tarnybos spaudos tarnyba.Tarp darbo ieškančių asmenų vyrai sudarė 55,5 proc. Tuo pačiu metu kas trečias bedarbis, kuris kreipėsi į Užimtumo tarnybą, gyveno kaimo vietovėse.

© CC0 / Freeimages

Per karantiną Lietuvoje pagausėjo nepasiturinčiųjų, kuriems trūksta pinigų maistui

Pažymima, kad kovo mėnesį, įvedus karantiną, Lietuvoje augo prekybos, apgyvendinimo ir maitinimo sektoriuose dirbusių asmenų dalis. Labiausiai (2,8 proc.) užimtųjų skaičius augo paslaugų sektoriuje. Panašus augimas stebimas pramonėje (2,5 proc.) ir statybų sektoriuje (2,4 proc.). Žemės ūkyje dirbančių gyventojų nuo 2015 m. nuosekliai mažėja, o 2020 metų I ketvirtį, palyginti su 2019 metų I ketvirčiu sumažėjo 22,1 proc.

Užmtumo tarnybos duomenimis, žemės ūkyje dirbančių gyventojų nuo 2015 metų nuosekliai mažėja, o 2020 metų I ketvirtį, palyginti su 2019 metų I ketvirčiu sumažėjo 22,1 proc.

Balandžio 1 dieną šalyje buvo daugiau kaip 169 tūkst. darbo neturinčių asmenų. Registruoto nedarbo rodiklis per metus išaugo 0,8 proc. punkto.

Kas trečias – ketvirtas (28,4 proc.) per šių metų I ketvirtį  įregistruotas darbo ieškantis buvo jaunimas iki 29  metų, 30,1 proc. — vyresni kaip 50 metų asmenys. Darbo jėgos pasiūlos struktūroje jaunimo dalis, palyginti su 2019 metų I ketvirčiu, mažėjo 1,2 proc. punkto, tuo tarpu vyresnio amžiaus 1,1 proc. punkto augo.

Kaime gyvenantys darbo neturintys asmenys šių metų I ketvirtį sudarė 33,1 proc. visų įregistruotų asmenų. Nedarbo problemos kaime didesnės nei mieste. Šios tendencijos priežastis — mažėjanti žemės ūkio dalis šalies ūkio struktūroje, žemas darbo ieškančiųjų mobilumas ir nepakankamai sparti ūkio plėtra regionuose, teigiama pranešime.

Užimtumo tarnybos duomenys rodo, kad Vyriausybės paskelbtas karantinas ir ekstremali situacija kaime gyvenantiems turėjo mažesnę įtaką. Darbo neturinčių asmenų skaičius tarp kaimo gyventojų augo 4,2 proc., kai bendras bedarbių skaičius augo net  23,5 proc. Tam įtakos turėjo prasidedantys sezoniniai darbai žemės ūkyje.

Vyrai sudaro didesnę dalį tarp visų darbo ieškančių asmenų. Palyginti su pernai metais, sumažėjo darbo ieškančių kaimo gyventojų ir neturinčių profesinio pasirengimo. Trečdaliu sumažėjo ilgalaikių bedarbių dalis.

© Sputnik/ Владислав Адамовский.

"Perskaičiuota sąžiningai" — ar tikrai? Kas laukia Lietuvos darbo rinkos

Užimtumo tarnybos duomenimis, I ketvirtį darbdaviai įregistravo 10 proc. daugiau laisvų darbo vietų —  53,7 tūkst. nei 2019 m. tuo pačiu laikotarpiu.

Pagal kvalifikaciją daugiausiai laisvų darbo vietų buvo registruota kvalifikuotiems darbininkams ir paslaugų sektoriaus darbuotojams bei nekvalifikuotiems darbininkams.

Dėl koronaviruso įvestas karantinas buvo pratęstas iki birželio 16 dienos. Valdžia pamažu panaikina apribojimus piliečiams ir daro nuolaidų verslui.

Tuo tarpu karantino laikotarpiu padaugėjo nepasiturinčių žmonių, kuriems trūksta lėšų maistui įsigyti. Lietuvių prašoma pasidalyti ilgą galiojimo laiką turinčiais produktais.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje užregistruota daugiau nei 5,7 milijono ligos atvejų, mirė daugiau nei 357 tūkstančiai žmonių.

© Sputnik /

Užimtumas ir nedarbas Lietuvoje 2020 metų gegužę

VILNIUS, gegužės 30 — Sputnik. Į Baltarusijos atominę elektrinę (BelAE) atgabentas branduolinis kuras skatina Lietuvą aktyviau siekti maksimalaus statomos jėgainės "saugumo" ir susitarimų su kaimynais, kad joje pagaminta elektra nebūtų perkama. Taip Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisijos ir laikinosios Veiksmų dėl Astravo atominės elektrinės koordinavimo grupės posėdyje teigė užsienio reikalų viceministras Albinas Zananavičius.

© Photo : Vk / РУП "Белорусская АЭС"

Kovo 11-osios akto signataras paskelbė apie "Lietuvos pralaimėjimą" BelAE klausime

"Atvežtas kuras į aikštelę. Ir šis faktas reiškia, kad mūsų veiksmai prieš Baltarusijos atominę elektrinę tik aktyvės", — šią savaitę sakė Zananavičius.

Anot viceministro, ES tikslas yra nuolat stebėti ir didinti spaudimą Minskui, kad būtų galima įgyvendinti streso testų rekomendacijas prieš pradedant objekto eksploataciją. Jis taip pat pridūrė, kad dvišalėmis derybomis su Baltarusija siekiama atidėti Baltarusijos AE paleidimą.

Be to, kaip pabrėžė Zananavičius, Lietuvai reikalinga Vašingtono parama.

"Siekiama, kad JAV ir Baltarusijos dvišalėje darbotvarkėje atsirastų tas klausimas. Prašome JAV didesnės paramos TATENA formatuose", —  teigė Zananavičius.

Anksčiau Baltarusija baigė branduolinio kuro priėmimą pirmajam atominės elektrinės blokui.

© Photo : Vk / РУП "Белорусская АЭС"

"Rosatom" papasakojo apie "karščiausią laiką" BelAE paleidimo veikloje

Baltarusija, dalyvaujant "Rosatom", stato atominę elektrinę Gardino srityje, maždaug 50 kilometrų nuo Vilniaus. Gegužės pradžioje į objektą buvo pristatytas pirmajam branduolinis kuras jėgainės blokui.

Lietuva priešinasi projektui, BelAE vadina "grėsme" nacionaliniam saugumui. Be to, Vilnius pasisako prieš energijos eksportą iš objekto ir visuotinai ragina kaimynines respublikas nepirkti elektros iš stoties.

Daugelis ekspertų pažymėjo, kad aštrus Vilniaus pasipriešinimas BelAE klausimui iš esmės kyla ne dėl techninės ar aplinkosaugos problemos, o dėl "nuoskaudos" dėl Ignalinos AE praradimo ir baimės prarasti savo jau ir taip silpnas pozicijas energetikos rinkoje.