Pinigai

Minimalus darbo užmokestis Lietuvoje yra didesnis nei Latvijoje ir Estijoje

(atnaujinta 09:52 2020.02.05)
Didžiausias minimalus darbo užmokestis ES per pirmąjį metų mėnesį užfiksuotas Liuksemburge — 2142 eurai

VILNIUS, vasario 5 — Sputnik. Lietuvoje minimalus darbo užmokestis 2020 metų sausio 1 dienos duomenimis buvo 607 eurai, tai rodo statistikos agentūros "Eurostatas" duomenys.

Europos Sąjungos šalyse minimalus darbo užmokestis svyravo nuo mažiau nei 600 eurų sumos iki 1,5 tūkstančio eurų. Tuo tarpu Danija, Italija, Kipras, Austrija, Suomija ir Švedija neturi šio nacionalinio rodiklio.

Mažiausias minimalus darbo užmokestis užfiksuotas Bulgarijoje — 312 eurų. Dar devyniose ES šalyse, kurios daugiausia yra rytuose, jis svyravo nuo 400 iki šiek tiek daugiau nei 600 eurų. Tarp jų visos trys Baltijos šalys — Latvijoje ir Estijoje minimalus darbo užmokestis buvo 430 ir 584 eurai atitinkamai. Lenkijoje — 611 eurų.

Penkiose ES šalyse, esančiose pietinėje dalyje, minimalus darbo užmokestis svyravo nuo 700 iki šiek tiek daugiau nei tūkstantis eurų. O likusiose septyniose šalyse — per 1,5 tūkstančio eurų. Didžiausias atlyginimas sausį užfiksuotas Liuksemburge (2142 eurai).

Palyginimui "Eurostatas" pateikė duomenis apie JAV, kur minimalus atlyginimas siekė 1119 eurų per mėnesį.

Tegai:
ES, Estija, Latvija, Lietuva, minimalus darbo užmokestis
Dar šia tema
Analitikas: 2020-ieji bus ypač nepalankūs Baltijos šalių ekonomikai
Lietuva atrodo kaip Vakarų užkampis net ekonomikoje, tvirtina analitikas
Ekspertė: didžioji dalis Latvijos ekonomikos buvo susijusi su Rusijos tranzitu
LB prognozuoja šalies ekonomikos augimo sulėtėjimą
Paskelbta, kaip per metus pasikeitė atlyginimai Lietuvoje
Atlyginimai Lietuvoje auga, o žmonės kažkuo nepatenkinti
Nord Stream-2

"Gazprom" sureagavo į baudą, kurią skyrė Lenkija prieš "Nord Stream-2"

(atnaujinta 19:15 2020.08.03)
Anksčiau pranešta, kad Lenkijos antimonopolinis reguliuotojas UOKiK pirmadienį paskelbė 50 mln. eurų baudą "Gazprom" dėl nebendradarbiavimo "Nord Stream-2" byloje

VILNIUS, rugpjūčio 3 — Sputnik. Lenkijos antimonopolinių įstatymų leidėjo reikalaujama informacija iš "Gazprom" neturėjo nieko bendra su antimonopolinio tyrimo "Nord Stream-2" tema, bendrovė sakė žurnalistams, praneša RIA Novosti.

"Gazprom" šiandien iš UOKiK gavo oficialų pranešimą apie baudos paskyrimą, jis šiuo metu tiriamas", — teigė bendrovė.

"Svarbu pažymėti, kad Lenkijos antimonopolinių tarnybų reikalaujama informacija neturėjo jokio ryšio su antimonopolinio tyrimo objektu. Anksčiau "Gazprom" savo atsakyme paprašė "UOKiK" pateikti pagrįstą prašymo suteikti atitinkamą informaciją teisėtumą, tačiau tokio pagrindimo ji negavo", — teigė "Gazprom".

Laivas Akademik Čerskij
© Sputnik / Алексей Витвицкий

Lenkijos antimonopolinis reguliuotojas UOKiK pirmadienį paskelbė 50 mln. eurų baudą "Gazprom" dėl nebendradarbiavimo "Nord Stream-2" byloje. Tai yra maksimali sankcija, numatyta šalies teisės aktuose už informacijos nepateikimą. Proceso metu UOKiK kreipėsi į "Gazprom" dėl su byla susijusių dokumentų, tačiau įmonė atsisakė pateikti duomenis.

Praėjusių metų gegužę UOKiK apkaltino "Gazprom" ir penkis "Nord Stream-2" partnerius — OMV, Wintershall, Shell, Uniper ir Engie — už Lenkijos antimonopolinių įstatymų pažeidimą finansuojant dujotiekio statybą. Lapkričio mėn. Reguliatorius skyrė baudą prancūzų Engie 172 mln. zlotų (apie 45 mln. doelrių) už nepateikimą informacijos apie šį atvejį. Anksčiau šiais metais "UOKiK" taip pat susisiekė su "Gazprom" su prašymu pateikti naujos informacijos atliekant "Nord Stream-2" tyrimą, o Rusijos įmonė, reaguodama į tai, paprašė pagrįsti tokį prašymą.

Nord Stream-2 statybos

"Nord Stream-2" numato dviejų dujotiekio linijų, kurių bendra galia yra 55 milijardai kubinių metrų dujų per metus, tiesimą nuo Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą iki Vokietijos. JAV aktyviai priešinasi projektui, nes siekia prastumti Europai savo suskystintas gamtines dujas. Be to priešinasi ir Ukraina, kuri bijo prarasti dujų tranzitą bei dar eilė kitų Europos šalių, tarp jų ir Lietuva.

Jį įgyvendina "Nord Stream 2 AG" su vieninteliu akcininku — "Gazprom". Europos partneriai — "Royal Dutch Shell", OMV, "Engie", "Uniper" ir "Wintershall" — bendrai finansuoja projektą 50 proc., tai yra iki 950 milijonų eurų kiekviena įmonė.

Vašingtonas gruodį įvedė sankcijas "Nord Stream-2" ir pareikalavo, kad dujotiekio tiesimo įmonės nedelsdamos nutrauktų statybas. "Swiss Allseas" beveik iškart paskelbė apie darbo sustabdymą.

Kaip pažymėjo Vladimiras Putinas, Rusija gali įgyvendinti projektą nepritraukdama užsienio partnerių. Anot jo, "Nord Stream-2" pradės veikti iki šių metų pabaigos arba kitų metų pirmąjį ketvirtį. "Gazprom" vadovas Aleksejus Mileris taip pat pareiškė, kad įmonė turi visas lėšas savarankiškai baigti statybas, tačiau tam prireiks daugiau laiko, nei tikėtasi.

Nord Stream-2
© Sputnik /
"Nord Stream-2"
Tegai:
Lenkija, bauda, Gazprom, Nord Stream-2
Temos:
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba
Dar šia tema
Numatyta, kam bus skiriamos Klimato kaitos programos lėšos
Bus sutelkiamos pavaldžių įmonių pastangos gerinti kelių kokybę
Kelias

Bus sutelkiamos pavaldžių įmonių pastangos gerinti kelių kokybę

(atnaujinta 16:19 2020.08.03)
Tuo pačiu, susisiekimo ministras Jaroslav Narkevič pabrėžė, kad į kelių dangos pažeidimus reaguojama per daug lėtai

VILNIUS, rugpjūčio 3 — Sputnik. Susisiekimo ministras Jaroslav Narkevič su Lietuvos automobilių kelių direkcija, Transporto kompetencijų agentūros, AB "Kelių priežiūra" ir AB "Problematika" vadovais aptarė kelių priežiūrą bei reagavimą į saugumo pažeidimus, praneša Susisiekimo ministerija.

Pranešama, kad pasitarimo metu dėmesys buvo skirtas kelio dangos, atitvarų, ženklų ir ženklinimo, tiltų ir kitų kelio statinių, kelių saugumo priemonių keliuose pažeidimams.

Tuo pačiu buvo kalbama apie būtinybė sutvarkyti apleistas ir eismui pavojingas pėsčiųjų perėjas, autobusų sustojimų aikšteles. Aptartas savivaldybių kelių ir žvyrkelių nuolatinės priežiūros finansavimas, darbų kontrolė.

Susisiekimo ministras Narkevič pabrėžė, kad į kelių dangos pažeidimus reaguojama per daug lėtai.

"Yra sukurta bendradarbiavimo, tikrinimo ir priežiūros sistema, tačiau reiktų operatyviau reaguoti į tuos kelių ruožus, kurie kelia pavojų eismo saugai", — sakė jis pabrėždamas, kad valstybės valdomos įmonės taip pat turėtų prisidėti prie kelių priežiūros savivaldybėse.

Pabrėžiama, kad laikinai einantis Kelių direkcijos direktoriaus pareigas Remigijus Lipkevičius teigė, jog šiais metais savivaldybėms kelių priežiūrai skirta apie 140 mln. iš Kelių priežiūros ir plėtros programos bei dar 113 mln. eurų iš Ekonomikos skatinimo ir koronaviruso plano lėšų paskirstymo bei panaudojimo programos, todėl būtina siekti, kad šios lėšos būtų tinkamai investuotos, o darbai atlikti kokybiškai.

Tuo pačiu, per pasitarimą AB "Kelių priežiūra" vadovas Rolandas Rutėnas teigė, kad kai kuriais atvejais į kelių priežiūros problemas būtų galima reaguoti greičiau. Jis taip pat pabrėžė, jog būtina išlaikyti balansą tarp geresnio finansavimo ir geresnės kelių būklės.

AB "Problematika" direktorius Artūras Palekas pažymėjo, kad šalies kelių kokybė yra gana gera,tačiau būtina tiek atliktų darbų, tiek prevencinė kontrolė. "Tokią kontrolę vykdo mūsų įmonė, vis dėlto ieškome būdų glaudžiau bendradarbiauti su kitomis įmonėmis", — pridūrė jis.

Tegai:
Jaroslavas Narkevičius, Susisiekimo ministerija, kokybė, asfaltas
Dar šia tema
Iš Baltarusijos į Lietuvą negali patekti beveik 1000 sunkvežimių 
Per praėjusią parą Lietuvoje patvirtinta dešimt naujų COVID-19 atvejų
Koronaviruso testas

Ekspertas: koronavirusas pakeitė biologinio ginklo sąvoką

(atnaujinta 18:48 2020.08.03)
Be to, jis teigia, kad šiai dienai Rusija yra pasirengusi kovoti su šia koronavirusu geriau nei dauguma šalių

VILNIUS, rugpjūčio 4 — Sputnik. COVID-19 gali tapti naujos rūšies biologinio ginklo prototipu, būtina pasiruošti jo pasirodymui, RIA Novosti sakė pulkininkas medicinos tarnybos pulkininkas Borisas Gergokovas, komentuodamas Rusijos Nacionalinių medicinos rūmų vadovo Leonido Rošalio žodžius apie biologinio karo repeticiją.

Anksčiau Rošalis "Forbes" sakė, kad koronaviruso pandemijos situaciją vertina kaip biologinio karo repeticiją. Jis netvirtina, kad COVID-19 sukūrė žmogus, tačiau pažymi, kad "turėtų būti vienas scenarijus — valstybių pasirengimo galimam bakteriologiniam karui ir panašioms epidemijoms peržiūra".

"Anksčiau buvo manoma, kad biologiniai ginklai yra tik ypač mirtinos infekcijos, kurios iškart užmuša, tačiau po COVID-19 pandemijos požiūrį į ją galima pakeisti. Tikriausiai pasirodys virusas, panašus į koronavirusinę infekciją, kurio mirtingumas nėra toks didelis, tačiau jis garantuoja, kad labai greitai ir dideliu mastu smogs tam tikram daliniui ir išves jį iš rikiuotės", — teigė Gergokovas.

Jis pažymėjo, kad reikia būti pasiruošusiems tokio tipo virusams atsirasti.

"Juk mes ruošiamės branduoliniam karui, turime apsaugos priemonių, kariškiai mokosi, praktikuoja veiksmus, masinio naikinimo ginklų naudojimo sąlygomis, kurios, beje, apima ir biologinius ginklus", — aiškino pašnekovas.

"Šiai dienai Rusija yra pasirengusi kovoti su šia infekcija geriau nei dauguma šalių. Mes sugebėjome greitai mobilizuotis, pastatėme įstaigas, kur galima gydyti tokius pacientus. Yra gydymo taktikos, tam tikri vaistai. Greitai kuriama vakcina", — pridūrė karo gydytojas.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje užfiksuota daugiau nei 17,8 mln. infekcijos atvejų, mirė daugiau nei 686 tūkst. žmonių.

Tegai:
karas, biologinė ataka, Rusija, koronavirusas
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Visi viešojo transporto darbuotojai ir keleiviai privalo dėvėti apsaugines kaukes
Įvardytas koronavirusinės infekcijos atvejų skaičius pasaulyje