Скважина по добыче сланцевого газа, архивное фото

"Dujų Armagedonas": kas vyksta

(atnaujinta 14:05 2020.02.12)
To, kas šiandien vyksta pasaulinėje dujų rinkoje, dar nebuvo. Šioje situacijoje kalta vadinamoji ideali audra, visi veiksniai susiklostė prieš dujas: tai ir labai šilta žiema, ir SGD perteklius, ir perpildytos dėl pasiruošimo Ukrainos tranzito krizei dujų saugyklos

Azijoje dar niekada nebuvo tokių SGD kainų: kotiruotės pasiekė psichologiškai svarbią trijų dolerių už milijoną BTU (britų šiluminių vienetų) ribą, kuris apytiksliai atitinka 105 dolerius už tūkstantį kubinių metrų.  Savo ruožtu kainos Europoje yra dar žemesnės — 95 JAV dolerių. Plačiau apie tai RIA Novosti autoriaus Aleksandro Sobko medžiagoje.

Koronaviruso sąlygomis Kinijos SGD importuotojas CNOOC bandė paskelbti nenugalimos jėgos aplinkybes ir atsisakyti importuoti dujas, tačiau tiekėjai ("Total" ir "Shell") nepripažįsta situacijos kaip force majeure.

Taip, šioje situacijoje kalta vadinamoji "ideali audra", visi veiksniai susiklostė prieš dujas: tai ir labai šilta žiema beveik visuose Šiaurės pusrutulio regionuose, ir SGD perteklius, numatytas iš anksto dėl naujų gamybos įrenginių atidarymo, ir perpildytos dėl pasiruošimo Ukrainos tranzito krizei dujų saugyklos Europoje. Ir, be abejo, koronavirusas, dėl kurio KLR ekonominė veikla smarkiai sumažėjo, o tai jau daro įtaką ne tik dujų, bet ir prekių rinkai.

Nepaisant to, kainų vaizdas negali negąsdinti rinkos dalyvių. Mes ne kartą buvime aptarę, kad žemos suskystintų gamtinių dujų trumpalaikių sandorių (SPOT) kainos jau sukėlė situaciją, kai dauguma bendrovių negali padengti visų savo (tai yra, atsižvelgiant į kapitalines išlaidas) SGD gamybos sąnaudų.  

Tačiau dabartinės kainos priartėjo prie to ribos, kai daugelio gamintojų eksploatavimo išlaidos jau neatsiperka.

Teoriškai situacija, kai pardavimo kaina yra mažesnė už veiklos sąnaudas, turėtų sustabdyti šią eksporto dalį. Tačiau kol kas to nėra.

Čia geriausia stebėti suskystintų dujų eksportą užsienyje, kur visos kainos sudedamosios dalys yra skaidrios. Amerikietiškų suskystintų gamtinių dujų eksportas nesibaigia (nors jau yra arti to) vien tik todėl, kad kainos Amerikos rinkoje (ji iš esmės yra izoliuota, todėl kainų kritimas yra vidinė istorija, labai silpnai susijusi su pasauline) yra žema. Amerikiečių Henry Hub kotiruotės sumažėjo iki 1,8 dolerio už milijoną BTU, ir tai katastrofiškai veikia pagrindinių skalūnų dujų gamintojų finansinius rezultatus. Bet net tokiomis Amerikos vidaus kainomis — esant dabartinėms pasaulinėms kainoms — JAV eksportas yra pelningas, net ir eksploatavimo sąnaudomis. Pakanka pasakyti, kad tikroji kaina, už kurią JAV gamintojai gali gaminti dujas daugmaž pelningai, yra tie patys trys doleriai už milijoną BTU.

Mes kartojame: maždaug tiek pat SGD dabar kainuoja Azijoje, o Europoje — pigiau. Tačiau gamtines JAV dujas vis tiek reikia suskystinti ir transportuoti. Be to, yra dar pridėtinės išlaidos ir prekybininkų pelnas.

Ekonomikos teorija sako: tokiomis sąlygomis gamintojai turėtų susilaikyti nuo naujų investicijų, nes tai padės subalansuoti rinką. Praėjusiais metais stebėjome (po trejus metus trunkančios tylos su minimaliu pradėtų projektų skaičiumi) precedento neturintį naujų investicinių SGD jėgainių atžvilgiu sprendimų kiekį — apie 90 milijardų kubinių metrų per metus suskystinimo pajėgumų. Tačiau ar šiais metais bus masiškai priimami investiciniai sprendimai dėl rekordiškai žemų kainų? Arba įmonės vėl pristabdys?

Anksčiau dažnai buvo diskutuojama, kad esant ypač žemoms dujų kainoms, mes matysime papildomą paklausą dujas pakeisti anglimi, taip pat papildomą paklausą kai kuriuose pramonės sektoriuose. Kodėl taip neatsitiko — tai jau atskiros diskusijos tema, tačiau iš tikrųjų galima pastebėti, kad nedideliais laiko tarpais, per porą mėnesių, iš paklausos pusės nėra teikiama papildoma parama, kai tikimasi keturių dolerių už milijoną BTU lygio.

Visą tai pasakius, negalime praleisti labai svarbios išlygos. Visa tai, kas pasakyta, taikoma vadinamosioms SPOT (paprasčiau biržos) SGD kainoms. Suskystintųjų dujų kainos pagal sutartis, susijusias su naftos kainomis, yra daug aukštesnės.

Pavyzdžiui, sausio mėnesį, kai vidutinės SPOT SGD kainos Azijoje tebebuvo 4,7 doleriai, dujų tiekimai, susiję su naftos kanomis, sudarė devynis dolerius už milijoną BTU.  Tokia kaina visiškai padengia daugumos gamintojų visas išlaidas.

Tiesa, reikia suprasti, kad tai yra vidutiniškai dirbtinai paaukštintos kainos, įskaitant senas sutartis, turinčias aukštą prisirišimo prie naftos koeficientą. Naujų sutarčių atveju šis santykis yra mažesnis. Galima apskaičiuoti, kad net su 60 dolerių už naftos barelį suskystintos dujos Azijoje kainuos apie 7 dolerius už milijoną BTU. Ši kaina taip pat priimtina daugumai gamintojų ir yra dvigubai didesnė už dabartines SPOT kainas.

Todėl nenuostabu, jei SGD, kurių Kinijos bendrovė bandė atsisakyti, buvo ne tiekimas SPOT kainomis, o gana brangios "naftos" SGD.

Vienaip ar kitaip, per pastaruosius kelerius metus mes matėme kontrastą tarp situacijos naftos ir dujų rinkose. Naftos rinkoje susiformavo OPEC + koalicija, kuri apsaugo (kartais sėkmingai, kartais — mažiau) būtiną kainų lygį. Tačiau "dujų OPEC" sukūrimas dabartinėmis sąlygomis atrodo labai mažai tikėtinas (priešingai, kalbama apie kainų karus ir savo rinkos dalies apsaugą), todėl pertekliaus sąlygomis kainos krenta.

Papildoma problema yra tai, kad dujas, ypač suskystintas gamtines dujas, esant pertekliui yra daug sunkiau sandėliuoti ir kaupti, palyginus su nafta.

Lieka pagrindinis klausimas: koks yra suskystintų gamtinių dujų pardavimo pagal SPOT ir "naftos" kainas santykis? Tiesioginių vertinimų nėra. Be to, vaizdas suskystintų gamtinių dujų rinkoje yra labai įvairus: čia gausu prekybininkų, kurie vienu metu perka ir parduoda dujas, ir trečioji kainų rūšis, susieta su Amerikos vidaus kainomis. Nepaisant to, įvairiais skaičiavimais, "SPOT kainos" jau siekia daugiau nei ketvirtadalį, galbūt net trečdalį rinkos, tačiau dominuoja saitelis su nafta, ypač Azijos sektoriuje.

Tačiau čia svarbu, kas atsitiks su naujais projektais. Dar visai neseniai atrodė, kad "SPOT kainos" turėtų vaidinti vis svarbesnį vaidmenį nustatant prekių kainą. Dabar galime daryti prielaidą, kad dėl pastarojo meto įvykių kainos vėl taps susijusios su nafta (nors ir mažesnis koeficientas nei prieš keletą metų), o tai patikimiau apsaugos gamintojų investicijas į naujus projektus.

Geras pavyzdys yra "Arctic LNG 2", Rusijos "Novatek" projektas. Investicinis sprendimas buvo priimtas praėjusiais metais. 2019 metų vasario naujienos: "Novatek" 50% planuoja parduoti "SPOT kainomis", likusią dalį — pagal sutartis. Ir visiškai kitokios 2019 metų spalio naujienos (dar prieš kainų piką, kurį sukėlė koronavirusas, tačiau kai jau artėjo SGD perteklius): nėra konkrečių sprendimų dėl "SPOT" dalies, tačiau į tokius pardavimus bus atsižvelgta bendroje gamyboje.

Apibendrinant. Visų pirma. Žinoma, reikia atkreipti dėmesį į "SPOT" kainas. Tiesa, reikia atsiminti, kad sutarčių, susijusių su nafta, dalis taip pat yra gana didelė. Deja, ne visi gamintojai aiškiai atskleidžia tam tikrų sutarčių dalį savo portfelyje (tai taikoma tiek SGD, tiek dujotiekio dujų pardavėjams; pirmiausia tai yra "Gazprom"), todėl sunku įvertinti vidutinę gamtinių dujų ir SGD pardavimo kainas.

Antra, nepaisant visų žinomų SGD kainų nustatymo naftos sistemos trūkumų (visgi dujos jau seniai tapo savarankišku produktu, o naftos dalis energijos suvartojimo struktūroje krenta), ši konstrukcija dėl turimų OPEC + susitarimų ir daugiau ar mažiau stabilios naftos kainos leis stabilizuoti rinką. Ilgainiui tai turės naudos visiems rinkos dalyviams, nes niekam nereikia kainų svyravimo, kuris sukelia perteklių pakaitomis su deficitu.

Atsižvelgiant į visą tai, sutartys dėl planuojamų SGD projektų tebėra įdomi tema analizei. Belieka stebėti, ar pardavėjai sutinks padidinti "SPOT" dalį naujosiose sutartyse, ar pirkėjai sutinks išlaikyti naftos kursą.

Tegai:
SGD, dujų kaina, dujos
Dar šia tema
Dujas iš Rusijos matėte? O jos yra! Kaip Lietuva mėgino ylą maiše paslėpti
Rusijai gresia blogas triumfas: aplenkti JAV ir Europą dujų kainomis
Ekspertas: Lietuva siūlo fantastiškas idėjas dėl dujų tranzito į Baltarusiją
Nord Stream-2 statyba

Vokietija pranešė apie teisminių tyrimų grėsmę sustabdžius "Nord Stream-2"

(atnaujinta 13:01 2021.01.24)
Vokietijos aplinkos apsaugos ministrė pažymėjo, jog sprendimas statyti dujotiekį buvo priimtas "prieš daugelį metų" ir ši statyba yra "teisiškai patvirtinta"

VILNIUS, sausio 24 — Sputnik. Vokietijos aplinkos apsaugos ministrė Svenja Šulcė papasakojo, kokių teisinių pasekmių gali sulaukti Berlynas, jei Vokietija nuspręs sustabdyti "Nord Stream-2" projektą.

Interviu "RND" žiniasklaidos grupei ji priminė, kad sprendimas statyti dujotiekį buvo priimtas "prieš daugelį metų", jo statyba beveik užbaigta ir "teisiškai patvirtinta".

"Aš galėčiau įsivaizduoti ir kitus sprendimus. Bet jei mes dabar sustabdytume projektą, mums būtų iš dalies pakenkta, kalbant apie teisinių sprendimų patikimumą, ir tikriausiai, mes susidurtumėme su teisminiu tyrimu", — pridūrė Šulcė.

"Nord Stream-2" projektu numatoma iš Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą į Vokietiją nutiesti dvi dujotiekio, kurio bendra galia siekia 55 milijardus kubinių metrų dujų per metus, linijas. Šiam projektui aktyviai priešinasi JAV, kurios savo suskystintas gamtines dujas siekia tiekti ES, taip pat Ukraina ir daugybė Europos šalių. 2019 m. gruodžio mėn. Valstijos įvedė sankcijas dujotiekiui, dėl ko Šveicarijos bendrovė "Allseas" buvo priversta nutraukti savo darbus projekte.

2020 metų gruodžio mėnesį vamzdžių klojimo laivas "Fortuna" Vokietijos vandenyse paklojo 2,6 kilometro vamzdžių. Todėl, pasak "Nord Stream 2 AG" (projekto operatorius), iš viso dujotiekio ilgio (2 460 kilometrų) liko neužbaigta maždaug 148 kilometrai dujotiekio — 120 kilometrų liko Danijos vandenyse ir apie 28 kilometrus Vokietijos vandenyse. Danijos valdžios institucijos susitarė dėl galimybės naudoti "Fortuną" nuo sausio 15 d., Vokietijos leidimas šiam laivui galioja iki gegužės pabaigos.

Tuo tarpu sausio mėnesį JAV išplėtė sankcijas prieš "Nord Stream-2", įtraukdamos bandymų, tikrinimo ir sertifikavimo paslaugas, taip pat paslaugas ar įrenginius, skirtus laivų krovimui atnaujinti, teikiančias įmones. Netrukus po to Norvegijos bendrovė "DNV GL" paskelbė, kad nutrauks visą veiklą, susijusią su dujotiekio tikrinimu, ir negalės jo patvirtinti. Nuo sausio 19 dienos JAV įvedė sankcijas laivui "Fortuna" ir jo savininkei bendrovei "KBT-Rus".

Nord Stream-2
© Sputnik
"Nord Stream-2"
Tegai:
Vokietija, Nord Stream-2 statyba, Nord Stream-2
Temos:
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba
Dar šia tema
Merkel sukritikavo JAV sankcijas prieš "Nord Stream-2"
Ekspertas įvertino EP rezoliuciją dėl "Nord Stream-2"
Vokietijos ministrų kabinetas sureagavo į EP rezoliuciją dėl "Nord Stream-2"
Nord Stream-2

Galimas Merkel įpėdinis papasakojo apie situaciją su "Nord Stream-2"

(atnaujinta 17:31 2021.01.23)
Kaip pabrėžė Lašetas, dujų tiekimo į Vokietiją metodai jokiu būdu nepriklauso nuo to, kas vyksta su Navalnu

VILNIUS, sausio 23 — Sputnik. "Nord Stream-2" projekto įgyvendinimas neturėtų priklausyti nuo tinklaraštininko Aleksejaus Navalno arešto situacijos, sakė Krikščionių demokratų sąjungos (CDU) vadovas Arminas Lašetas, išrinktas į Angelos Merkel partijos būstinę. Spėjama, kad jis gali ją pakeisti Vokietijos kanclerio poste.

Ketvirtadienį Europos Parlamento nariai priėmė rezoliuciją dėl Navalno arešto, kurioje jie reikalavo, kad Europos Sąjunga "nedelsdama sutrukdytų užbaigti "Nord Stream-2" projektą", taip pat "protingai sustiprintų" ribojamąsias priemones prieš Rusijos Federaciją dėl jo sulaikymo.

"Išpuolis prieš Aleksejų Navalną turi būti pasmerktas kuo griežčiau. Dabar Rusija turi suimti nusikaltėlius, užuot suėmusi poną Navalną. Aš taip pat tikiuosi, kad jis tuoj pat bus paleistas", — sakė Lašetas interviu "Frankfurter Allgemeine Zeitung".

Jis taip pat pažymėjo, kad projekto kritikų užsienio politikos argumentai yra nepagrįsti, ypač atsižvelgiant į geostrateginius Ukrainos interesus, nes Vokietijos federalinė vyriausybė į sutartis įtraukė nuostatas dėl Ukrainos interesų apsaugos, praneša RIA Novosti.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel anksčiau spaudos konferencijoje sakė, kad jos pozicija dėl "Nord Stream-2" nepasikeitė. Ji taip pat dar kartą pavadino JAV sankcijas šiam projektui netinkamomis, tačiau išreiškė pasirengimą derėtis su naująja JAV administracija dujotiekio tema.

Sausio 16 dieną naujuoju Vokietijos valdančiosios partijos — CDU — vadovu buvo išrinktas Arminas Lašetas; jis gali pakeisti kanclerę Angelą Merkel.

Ieškomas Navalnas iš Vokietijos grįžo į Rusiją sausio 17 dieną. Jis buvo sulaikytas oro uoste, pranešė FSIN. Tolesnę Navalno suvaržymo priemonę nustatys teismas, iki teismo sprendimo jis bus suimtas.

Anksčiau Rusijos užsienio reikalų ministerija patarė užsienio politikams, komentuojantiems situaciją su Navalnu, gerbti tarptautinę teisę ir spręsti savo šalių problemas, o pirmadienį Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pažymėjo, kad Vakarų politikų pareiškimai šia tema vienodi. Savo ruožtu Rusijos Federacijos prezidento atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pažymėjo, kad Kremlius neketina klausytis užsienio pareiškimų apie Navalną.

"Nord Stream-2" projektu numatoma iš Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą į Vokietiją nutiesti dvi dujotiekio, kurio bendra galia siekia 55 milijardus kubinių metrų dujų per metus, linijas. Šiam projektui aktyviai priešinasi JAV, kurios savo suskystintas gamtines dujas siekia tiekti ES, taip pat Ukraina ir daugybė Europos šalių. 2019 m. gruodžio mėn. Valstijos įvedė sankcijas dujotiekiui, dėl ko Šveicarijos bendrovė "Allseas" buvo priversta nutraukti savo darbus projekte.

2020 metų gruodžio mėnesį vamzdžių klojimo laivas "Fortuna" Vokietijos vandenyse paklojo 2,6 kilometro vamzdžių. Todėl, pasak "Nord Stream 2 AG" (projekto operatorius), iš viso dujotiekio ilgio (2 460 kilometrų) liko neužbaigta maždaug 148 kilometrai dujotiekio — 120 kilometrų liko Danijos vandenyse ir apie 28 kilometrus Vokietijos vandenyse. Danijos valdžios institucijos susitarė dėl galimybės naudoti "Fortuną" nuo sausio 15 d., Vokietijos leidimas šiam laivui galioja iki gegužės pabaigos.

Tuo tarpu sausio mėnesį JAV išplėtė sankcijas prieš "Nord Stream-2", įtraukdamos bandymų, tikrinimo ir sertifikavimo paslaugas, taip pat paslaugas ar įrenginius, skirtus laivų krovimui atnaujinti, teikiančias įmones. Netrukus po to Norvegijos bendrovė "DNV GL" paskelbė, kad nutrauks visą veiklą, susijusią su dujotiekio tikrinimu, ir negalės jo patvirtinti. Nuo sausio 19 dienos JAV įvedė sankcijas laivui "Fortuna" ir jo savininkei bendrovei "KBT-Rus".

Tegai:
Rusija, ekonomika, Angela Merkel, Nord Stream-2
Temos:
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba
Vakcinacija nuo koronaviruso

Dešimtys žmonių Lietuvoje pasiskundė šalutiniu vakcinos nuo COVID-19 poveikiu

(atnaujinta 14:45 2021.01.24)
Pažymima, kad kai kuriems netgi prireikė medicininės pagalbos, tačiau ne hospitalizacijos. Mirties atvejų nebuvo

VILNIUS, sausio 24 — Sputnik. Lietuvoje kelios dešimtys žmonių pasiskundė savo sveikatos būkle po vakcinacijos nuo COVID-19, pareiškė Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos (VVKT) Farmakologinio budrumo ir apsinuodijimų informacijos skyriaus vyresnioji patarėja Rugilė Pilvinienė, praneša TASS su nuoroda į Lietuvos žiniasklaidos priemones.

Anot jos, žmonės skundėsi raumenų skausmu, pykinimu, vėmimu, galvos skausmais, buvo ir tokių, kuriems smarkiai pakilo temperatūra.

Be to, kai kuriems vakcinuotiems dėl šalutinio poveikio prireikė medicininės pagalbos. Mirties atvejų nebuvo užfiksuota.

"Tačiau mes neturime duomenų, kad jiems (vakcinuotiems — Sputnik) prisireikė stacionarizavimo, ilgalaikio gydymo", — pasakė Pilvinienė.

Lietuvoje vakcinacija prasidėjo gruodžio 27 d. Pirmiausia buvo pradėta skiepyti personalą, kovojantį su koronavirusu. Tada buvo pradėta skiepyti kitas gyventojų grupes.

Naujausiais duomenimis, beveik devyni tūkstančiai gyventojų buvo visiškai paskiepyti, o daugiau nei 58 tūkstančiai žmonių gavo pirmąją dozę.

Lietuvoje užregistruota daugiau nei 176 tūkstančiai COVID-19 atvejų, pasveiko virš 119 tūkstančių žmonių, o mirė — 2649.

Prezidentas Gitanas Nausėda anksčiau pareikalavo iki liepos pradžios užtikrinti masinę respublikos gyventojų vakcinaciją. Kad Lietuva įgytų kolektyvinį imunitetą koronavirusui, reikia paskiepyti 70 procentų gyventojų.

Tegai:
vakcinacija, koronavirusas, Lietuva
Temos:
Saugokime save ir kitus: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Koronaviruso pandemija palyginta su Černobylio katastrofa
Europa nustatė tikslus sukurti kolektyvinį imunitetą koronavirusui
PSO pranešė apie didžiulį koronaviruso vakcinų trūkumą pasaulyje