Gazprom iškaba, archyvinė nuotrauka

"Gazprom Neft" pasirengusi aptarti naftos tiekimo į Baltarusiją schemas

(atnaujinta 09:13 2020.02.13)
Rusijos įmonė yra pasirengusi aptarti su Baltarusija žaliavų tiekimo perdirbimo įmonėms naftos tiekimo schemas

VILNIUS, vasario 13 — Sputnik.  Rusijos bendrovė "Gazprom Neft" yra pasirengusi aptarti naftos tiekimą Baltarusijai pagal įvairias mokėjimo schemas, trečiadienį žurnalistams sakė jos vadovas Aleksandras Diukovas, rašo Sputnik Baltarusija.

"Kai susitarsime, tada ir tieksime. Mes pasirengę aptarti įvairias schemas", — sakė jis.

Anksčiau koncernas "Belneftekhim" pranešė, kad Baltarusija Rusijos bendrovėms, kurioms priklauso degalinės respublikoje, pasiūlė rinkliavų schemą už naftos produktų tiekimą degalinėms. Jos esmė yra ta, kad įmonės išsiųs naftą rafinuoti dviem Baltarusijos naftos perdirbimo įmonėms, o gautas kuras vėliau pateks į dukterines degalines.

Baltarusija ir Rusija iki Naujųjų metų nesudarė sutarčių dėl Rusijos naftos tiekimo, todėl žaliavos nustojo tekėti į Mozyr ir Novopolotsk rafinavimo gamyklas. Vėliau verslininko Michailo Gucerijevo "Safmar" grupės įmonės pradėjo tiekti naftą naftos perdirbimo įmonėms: pirmąjį ketvirtį į naftos perdirbimo gamyklą bus pristatyta 750 tūkst. tonų.

Baltarusijos valdžia ne kartą pareiškė, kad respublika ieško alternatyvių naftos gavybos šaltinių, svarstomos įvairios galimybės — iš Kazachstano, Ukrainos, Lenkijos, Baltijos šalių ar Azerbaidžano. Minskas jau yra nupirkęs 86 tūkstančius tonų norvegiškos naftos, kuri geležinkeliu į Klaipėdos uostą pristatoma į respubliką.

Praėjusią savaitę Rusijos ir Baltarusijos prezidentai Vladimiras Putinas ir Aleksandras Lukašenka aptarė Rusijos naftos įsigijimą Sočyje. Pagal jo rezultatus buvo paskelbtas sprendimas: žaliavų tiekimas į respubliką bus vykdomas komerciniais pagrindais. Rusijos pusė taip pat pažadėjo padėti užmegzti dialogą tarp Baltarusijos ir Rusijos naftos gavybos įmonių.

Tegai:
nafta, Baltarusija, Rusija
Dar šia tema
Lukašenka pareiškė, kad Minskas pasirengęs pirkti naftą pasaulinėmis kainomis
Lukašenka nurodė priversti Rusiją vykdyti įsipareigojimus dėl naftos
"Klaipėdos nafta" pajamos sumažėjo dėl mažesnių Baltarusijos naftos apimčių
Lietuvos geležinkeliai, archyvinė nuotrauka

"Skandalas su daužomais indais": Baltijos šalys šantažuoja ES dėl "Rail Baltica"

(atnaujinta 09:16 2021.01.28)
Baltijos valstybės gali uždelsti nacionalinių ekonomikos atkūrimo planų ratifikavimą po pandemijos, jei ES joms neskirs pažadėtų 1,4 milijardo eurų projektui

VILNIUS, sausio 28 — Sputnik. Pirmą kartą Baltijos šalys leido sau veikti su ES taip pat, kaip ir Lenkija bei Vengrija, RuBaltic.ru rašo Aleksandras Nosovičius. 

Anksčiau tapo žinoma, kad Baltijos šalys gali atidėti nacionalinių ekonomikos atkūrimo planų ratifikavimą po pandemijos, jei Europos Sąjunga joms neduos žadėtų 1,4 milijardo eurų "Rail Baltica". Nepaisant to, Briuselis neketina pritarti Baltijos valstybėms. 

"Atitinkamai orioje Europos šeimoje kaista dar vienas garsus skandalas su indų daužymu. <...> Baltijos valstybės pirmą kartą elgėsi kaip du pagrindiniai Europos Sąjungos verslininkai, grasindami sukelti problemų sąjungininkams jautriausias momentas ir jiems jautriausioje srityje", — pažymi Nosovičius. 

Ekspertas prisiminė situaciją, kai Lenkija ir Vengrija sustabdė sutartą septynerių metų ES biudžetą. Tačiau, priešingai nei Varšuva ir Budapeštas, Baltijos šalių elgesys niekada nekėlė problemų Briuseliui, pažymi straipsnio autorius. 

"Įdomiausia, kodėl jie to siekia. Ne dėl įstatymo viršenybės sąlygos skirstant Briuselio subsidijas, kaip, pavyzdžiui, Lenkija ir Vengrija, kurios, gaudamos europinius pinigus, tikisi vykdyti suverenią vidaus politiką. 

Tylaus Baltijos šalių maišto priežastis buvo grėsmė atvirai korumpuotam ekonomiškai beprasmio geležinkelio projektui, kurio statyba Europai nėra investicija, bet tiesiogine ir perkeltine prasme pinigų užkasimas žemei", — rašo Nosovičius. 

Tuo tarpu daugelis ekspertų ne kartą teigė, kad projektas yra nemokus. Ekspertai pabrėžė, kad šiaurės – pietų kryptimi nuo Helsinkio iki Varšuvos per Baltijos šalis nėra krovinių ir keleivių srauto, reikalingo geležinkeliui pakrauti, o vienintelė jo prasmė, be biudžeto "apkarpymo", yra NATO karių perkėlimas. 

Pasak Nosovičiaus, jei projektas turėjo tik karinę paskirtį, tada kelias būtų buvęs nutiestas ir pradėtas eksploatuoti jau seniai. 

"Iš tikrųjų paaiškėja, kad Baltijos politikai, kad ir kaip jie beklykautų, netiki Rusijos karine agresija Baltijos šalyse, o NATO sąjungininkai, kad ir ką jie sakytų, netrokšta ginti šių Baltijos šalių. Todėl "Rail Baltica" virto korupcine subsidijuojama nuoma Lietuvai, Latvijai ir Estijai, kurios be galo išleidžia pinigus jo statybai, suprasdamos, kad siaurojo geležinkelio negalima užbaigti. Kai tik jis bus baigtas ir pradėtas naudoti, pinigų srautas iš Briuselio bus nutrauktas", — sakė ekspertas. 

Nosovičius pažymėjo, kad TSRS žlugimas galiausiai pasirodė naudingas Rusijai, nes jai nebereikia "maitinti" Baltijos valstybių, "klausytis šių šalių isterijos" ir pasiduoti jų šantažui. 

Rail Baltica

Projektas yra geležinkelis, sujungsiantis Baltijos valstybes su Vakarų Europa. Jis eis per Berlyną, Varšuvą, Vilnių, Kauną, Rygą ir Taliną. Suomija atsisakė dalyvauti. 

Tikimasi, kad geležinkelis pradės veikti 2026 metais. 

Manoma, kad projektas siekia 5,8 milijardo eurų. Retkarčiais pasirodo informacijos, kad kelio tiesimas kainuos daugiau, nei tikėtasi iš pradžių. Projekto auditas, kurio rezultatus 2020 metų vasarą paskelbė Europos Audito Rūmai, atskleidė rimtų trūkumų, ypač susijusių su trasos investicijų grąža. Visų pirma, ataskaitoje nurodoma, kad numatomas keleivių skaičius neatlaiko kritikos. 

Ekspertai ne kartą pabrėžė, kad projektas neturi ekonominės prasmės ir yra reikalingas karinėms reikmėms. 

Маршрут Rail Baltica
© Photo : Rail Baltica
Rail Baltica maršrutas
Tegai:
ES, Rail Baltica, Baltijos šalys
Temos:
"Rail Baltica" statyba
Slidinėjimas, archyvinė nuotrauka

Šimonytė įvertino galimybę sušvelninti karantino ribojimus verslui

(atnaujinta 21:12 2021.01.27)
Iš trijų anksčiau ministerijos pateiktų pasiūlymų Vyriausybė šiuo metu svarsto tik vieną — dėl ribojimų slidinėjimo centruose

VILNIUS, sausio 27 — Sputnik. Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė įvertino galimybę sušvelninti karantino ribojimus Lietuvos verslui.

"Kol kas tokių sprendimų priimta nėra, jokių konkrečių datų nėra fiksuota", — sakė ji.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija anksčiau pateikė Vyriausybei tris pasiūlymus palengvinti karantino sąlygas. Ministerijos nuomone, vasario 1 dieną jau būtų galima slidinėti lauko kalnų slidinėjimo centruose, kurių Lietuvoje yra šeši. Vasario 8 dieną galėtų atsidaryti parduotuvės, turinčios išėjimus į lauką, taip pat būtų atnaujintas grožio paslaugų teikimas, tačiau su dideliais apribojimais.

Atsakydama į ministerijos siūlymus, Šimonytė tik pažymėjo, kad šiuo metu tęsiasi derybos dėl slidinėjimo centrų.

"Ekonomikos ir inovacijos ministerijos pasiūlymai yra, turbūt, parengti atsižvelgiant į ministerijos mandatą. Žinoma, pakankamai atsakingai vertinant situaciją ir sudėliojant tam tikrus etapiškumus. Dėl slidinėjimo centrų ta diskusija vyksta ir, manau, kad dar vyks kelias artimiausias dienas", — pridūrė premjerė. 

Pasak premjerės, naujausi duomenys ir dinamika bus aptariami šį penktadienį vyksiančiame Vyriausybės pasitarime ir pirmadienio Valstybės ekstremalių situacijų komisijos posėdyje.

Karantinas Lietuvoje įvestas lapkričio 7 dieną, jo sąlygos sugriežtintos gruodžio mėnesio viduryje. Uždaryta daugelis parduotuvių, sporto ir laisvalaikio praleidimo vietų, apribotas žmonių judėjimas tarp savivaldybių ir susibūrimai namuose ir viešose vietose.

Trečiadienį Vyriausybė pratęsė karantiną dar mėnesiui, iki vasario 28 dienos.

Nuo pandemijos pradžios šalyje nustatyta 179 212 koronaviruso atvejų, mirčių skaičius pasiekė 2 716.

Tegai:
karantinas, Ingrida Šimonytė
Temos:
Saugokime save ir kitus: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje

COVID-19 statistika Lietuvoje: per parą atvejų mažiau, mirčių nemažėja

(atnaujinta 09:51 2021.01.28)
Per parą bendras mirčių skaičius padidėjo dar 30, pasveiko — 1370 asmenys, iš viso šalyje 12 032 žmonės vakcinuoti dviem skiepo dozėmis

VILNIUS, sausio 28 — Sputnik. Per pastarąją parą patvirtinti 953 nauji koronaviruso atvejai, rodo Statistikos departamento duomenys.

Palyginus su ankstesne diena naujų atvejų skaičius sumažėjo 25,4%.

Deja, vėl pranešama apie dar 24 mirusių žmonių, kaip ir dieną prieš tai. Be to, per praėjusią parą registruota dar 6 COVID-19 mirtys, kurių faktinė data yra ankstesnė. Tokiu būdu bendras mirusiųjų skaičius padidėjo 30 ir sudaro 2 743 žmones.

Taip pat Statistikos departamentas patikslina, kad iš naujų atvejų laboratorinės diagnostikos metodais patvirtinta 898 atvejai. Bendras nustatytų atvejų konkretiems žmonėms skaičius siekia jau 180 170 žmonių.

Iš viso Lietuvoje nuo COVID-19 pandemijos pradžios pasveiko 125 067 asmenys, šiuo metu tebeserga 50 251 žmonių.

Per praėjusią parą į stacionarą paguldyti 155 pacientai dėl COVID-19 ligos, deguonies terapija pradėta taikyti 110 pacientų, dirbtinė plaučių ventiliacija — šešiems. 

Laikinai nedarbingi dėl COVID-19 ligos yra 117 gydytojų (iš 8 424), 370 slaugytojų (iš 13 328).

Per praėjusią parą ištirti 7 784 ėminiai dėl įtariamo koronaviruso, iki šiol iš viso ištirti 1 879 898 ėminai dėl įtariamo koronaviruso.

Per praėjusią parą pirma skiepo doze vakcinuoti 36 žmonės, antra doze — nė vienas, iš viso vakcinuota pirma skiepo doze 58 599 žmonės, dviem skiepo dozėmis — 9 021 žmogus. Laukiančių antros skiepo dozės skaičius yra 49 578, iš viso panaudota 67 620 vakcinos dozių.

Tegai:
karantinas, Lietuva, COVID-19, koronavirusas
Temos:
Saugokime save ir kitus: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje