Kaliningrado šiluminė elektrinė-2

Kaliningradas pranešė apie neįvykusi bandomąjį Baltijos šalių atjungimą nuo BRELL

(atnaujinta 12:13 2020.02.14)
Kaliningrado šiluminės elektrinės-2 direktoriaus duomenimis, bandymai, kurie buvo suplanuoti praėjusiais metais, neįvyko, o informacijos apie šių metų bandymus nėra

VILNIUS, vasario 14 — Sputnik. Lietuva, Latvija ir Estija atidėjo savo energetikos sistemų bandomąjį atjungimą nuo BRELL žiedo, praneša portalas "Kaliningrad.ru", su nuoroda į Kaliningrado šiluminės elektrinės-2 direktoriaus Olego Gurylevo pareiškimą.

"Baltijos šalys turėjo planų [bandomuoju režimu atsijungti nuo BRELL], jos norėjo tai išbandyti savarankiškai. Tačiau jos norėjo tai padaryti praėjusių metų birželio — liepos mėnesiais, o apie šiuos metus neturime informacijos. Jos [išbandymų] taip ir neatliko. Kažkuri iš šalių visiškai to atsisakė. Jos pajuto nepasitikėjimą", — sakė Kaliningrado šiluminės elektrinės-2 direktorius.

Anot Gurylevo, Kaliningrade autonominio darbo bandymai buvo sėkmingi. Jie buvo atlikti praėjusių metų gegužę. Rusijos objektai dirbo 72 valandas nepriklausomu nuo BRELL režimu. Kol kas informacijos, ar Kaliningrado sritis atliks naujus bandymus, nėra.

Lietuva, Latvija ir Estija iki 2025 metų planuoja išeiti iš BRELL energijos žiedo. Šalys aiškina savo poziciją noru užtikrinti energetinę nepriklausomybę nuo Rusijos.

Planuojama, kad Baltijos šalys bus prijungtos prie Europos elektros sistemos per Lenkiją ― per jau sukurtą "LitPol" jungtį ir "Harmony link" jūrinį kabelį, kurį planuojama pastatyti.

Anksčiau Lietuvos energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas pareiškė, kad sinchronizacijos projektas kainuos beveik 1,5 milijardo eurų, nors iš pradžių buvo kalbama apie 1 milijardą.

Rusija taip pat aktyviai ruošiasi desinchronizacijai, nes siekia užtikrinti Kaliningrado srities energetinį saugumą. Ateityje energiją regionui gamins keturios naujos elektrinės, kurių bendras pajėgumas sieks apie vieną gigavatą.

Be to, Maskva tikisi, kad net ir po to, kai Baltijos šalys pasitrauks iš BRELL, elektros tiekimas į šias šalis tęsis.

Kai kurie ekspertai mano, kad Lietuvai pasitraukus iš BRELL, šalyje liks tik energijos tiekimas iš Lenkijos ir jungtis "NordBalt", kurios darbas nuolat sutrinka. Be to, gali padidėti tarifai galutiniams vartotojams.

Tegai:
Kaliningradas, Rusija, Baltijos šalys, BRELL, Lietuvos pasitraukimas iš BRELL
Temos:
Lietuvos energetikos strategija ir pasitraukimas iš BRELL (88)
Dar šia tema
Ekspertas: Lietuva patyrė nesėkmę norėdama nuteikti ES prieš Astravo AE
Linkevičius atskleidė, ką Lietuva veiks paleidus Astravo AE
Linkevičius apie Astravo AE: Lietuvos ir Baltarusijos santykių skaudulys
Nord Stream-2 statybos, archyvinė nuotrauka

"Nord Stream-2" likimas bus nuspręstas kitą savaitę

(atnaujinta 11:04 2020.06.03)
Didžiausia "Nord Stream-2" problema šiuo metu yra ES dujų direktyva, pagal kurią reikalaujama, kad  dujų tiekėja ir dujotiekio savininkė būtų skirtingos įmonės, o nepriklausomas tiekėjas turėtų aprūpinti 50% pumpuojamo kuro

VILNIUS, birželio 3 — Sputnik. "Gazprom" direktorių valdyba aptars priemones, skirtas reaguoti į Vakarų sankcijas prieš bendrovės projektus, pirmiausia "Nord Stream-2". "Nord Stream-2" jau pateikė ieškinį dėl aštuonių milijardų eurų Europos Sąjungai, kuri neteisėtai atsisakė pašalinti "Nord Stream-2" iš Dujų direktyvos taikymo srities. Kokias dar problemas dar turi išspręsti aukščiausi dujų valdybos vadovai — RIA Novosti medžiagoje.

Be variantų

Nuotolinis direktorių valdybos posėdis numatytas birželio 11 dieną. Darbotvarkėje numatytas klausimas "Vakarų sankcijų įtaka "Gazprom" grupei 2019–2020 metais ir reagavimo priemonės". Kadangi pagrindinis šios politikos rezultatas yra gerai žinomas  — "Nord Stream-2" paleidimo atidėjimas bent metams, daugiausia bus aptartos dujotiekio užbaigimo galimybės.

Siekdama įvykdyti projektą per Rusijos prezidento nustatytą terminą (vėliausiai 2021 metų pirmąjį ketvirtį), bendrovė "Gazprom"  turi kuo greičiau pateikti Danijos energetikos agentūrai (DEA) atnaujintą statybos planą. Direktorių valdyba ketina patvirtinti šį planą.

Akivaizdu, kad nebus užsienio rangovų. Vamzdžiai bus tiesiami "Akademik Čerskij" ir "Fortuna" laivų, kurie dabar yra Vokietijos Mukrano uoste, pagalba.

Praėjusią savaitę Rusijos vamzdžių klojėjai pasikeitė vietomis: "Akademik Čerskij" švartavosi prie trečiosios prieplaukos, kur anksčiau stovėjo "Fortūna". Čia yra sandėliai su vamzdžiais ir kitomis medžiagomis "Nord Stream -2". "Fortūna" savo ruožtu, užėmė "Akademik Čerskij" vietą.

Laivas Akademik Čerskij, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Михаил Голенков

Taigi, "Akademik Čerskij" yra pasirengęs bet kada pradėti krauti vamzdžius. Tačiau vargu ar tai įvyks birželį. Net jei "Gazprom" jau kitą savaitę pateiks atnaujintą darbo planą Danijos energetikos agentūrai, akivaizdu, kad danai neskubės jo svarstyti.

Prisiminkite, kad būtent DEA  iki paskutiniųjų vilkino leidimo tiesti dujotiekį.  Greičiausiai danai vėl atidės svarstymą iki liepos mėnesio, kai Danijos Bornholmo salos rajone prasidės menkių nerštas ir bet kokie jūriniai darbai bus uždrausti dviem mėnesiams.

Panašu, kad "Gazprom" gali tikėtis aiškumo tik rugsėjį. Iki to laiko du tiekimo laivai — "Ivana Sidorenko" ir "Ostap Šeremet" turėtų priartėti prie statybų vietos iš Tolimųjų Rytų. Jie pristatys vamzdžius ir medžiagas.

Šie laivai  gegužės 15 dieną išplaukė iš Vladivostoko ir dabar artėja prie Indijos Kochi uosto, iš kur jie greičiausiai keliaus į Sueco kanalą. Tokiu atveju galima tikėtis, kad jie atplauks į Baltijos jūrą rugpjūčio pradžioje.

Grąžinkit aštuonis milijardus

Didžiausia "Nord Stream-2" problema šiuo metu yra ES dujų direktyva, pagal kurią reikalaujama, kad  dujų tiekėja ir dujotiekio savininkė būtų skirtingos įmonės, o nepriklausomas tiekėjas turėtų aprūpinti 50% pumpuojamo kuro.

T. y., "Gazprom" galės panaudoti tik pusę dujotiekio pajėgumų, o tai bent du kartus padidins projekto atsipirkimo laiką.

Gegužės 15 dieną Vokietijos federalinė tinklų agentūra atsisakė patenkinti "Nord Stream 2 AG" prašymą atleisti dujotiekį nuo šių apribojimų, o gegužės 20 dieną ES Aukščiausiasis teismas Liuksemburge atmetė bendrovės apeliaciją.

Vis dėlto buvo žengtas svarus žingsnis prieš Europos biurokratus. Pasak "Gazprom Export" generalinio direktoriaus patarėjo Andrejaus Konoplianiko, "Nord Stream-2" pateikė ieškinį ES tarptautiniame arbitraže.
Teismo ieškinyje pagrįstai teigiama, kad praėjusių metų ES trečiosios dujų direktyvos pakeitimai pažeidžia Energetikos chartiją dėl investicijų apsaugos, nes atgaline data nuvertina investicijas į projektą. Iš tiesų, priėmus galutinį sprendimą dėl dujotiekio tiesimo, buvo nustatyti nauji apribojimai, specialiai skirti "Nord Stream-2".

Ieškinio suma yra aštuoni milijardai eurų. Tai yra, kiek jie išleido projektui. Kitaip tariant, jei ES neperžiūrės savo pozicijos dėl "Nord Stream-2" ir Dujų direktyvos, Briuselis turės atlyginti "Gazprom" ir jos partneriams visas išlaidas.

Žinoma, tam reikia laimėti bylą. Tačiau "Nord Stream-2" tokia tikimybė yra labai didelė, nes procesas vyks ne Europoje, o tarptautiniame Toronto teisme.

"Toronto pasirinkimas silpnina neigiamos nuomonės dėl "Nord Stream-2" ir Rusijos dujų poveikį arbitražo teismui ir leidžia teisėjams tikėtis būtino neutralumo, kuris skiria tarptautinius teismus nuo nacionalinės jurisdikcijos teismų", — pažymi Andrejus Konoplianik straipsnyje, paskelbtame laikraštyje "Vedomosti".

Žinoma, "Nord Stream-2" bus baigtas bet kokiu atveju. "Teisinė statybų leidimų išdavimo sistema skiriasi nuo ES dujotiekių eksploatavimo taisyklių", — RIA Novosti sakė "Nord Stream 2 AG" spaudos tarnyba. T. y., Laukdama Toronte esančių teisėjų verdikto, "Gazprom" gali saugiai nutiesti vamzdžius.

Naujos grėsmės

Po to, kai Šveicarijos "Allseas" pasitraukė iš projekto dėl amerikiečių sankcijų, JAV ir jų draugai iš Europos ne kartą pareiškė, kad "Nord Stream-2" sustojo amžiams.

Tačiau kai "Akademik Čerskij" atplaukė į Mukraną, "Nord Stream-2" priešininkai pradėjo kalbėti apie naujų sankcijų poreikį. JAV senatoriai Ted Cruz ir Djinn Shahin rengiasi pristatyti dar vieną įstatymo projektą Kongresui, kad galutinai palaidotų projektą, praėjusią savaitę pranešė "Reuters". Krusas gegužę perspėjo, kad bet kokie statybose dalyvaujantys laivai bus baudžiami.

Be to, pasak vokiečių laikraščio "Handelsblatt", Vašingtonas ketina įvesti sankcijas už bendradarbiavimą su "Gazprom" įmonėms, užsiimančioms giliavandenių vamzdynų priežiūra, taip pat rusiškų dujų pirkėjams.

Šias grėsmes ir galimybes jas apeiti kitą savaitę taip pat svarstys "Gazprom" direktorių valdyba. Vienas iš žingsnių siekiant sumažinti riziką jau žinomas — "Akademik Čerskij" buvo perduotas iš "Gazpromflot" mažai žinomam Samaros šiluminės energijos turto fondui (STIF), kuriam amerikiečiai negali daryti jokios įtakos.

Sankcijos "Nord Stream-2" investuotojams — "Engie", OMV, "Shell", "Uniper", "Wintershall" — yra mažai tikėtinos ir beprasmės. Viena vertus, projektas buvo beveik visiškai finansuotas: iki gegužės pradžios "Uniper" iš 950 pervedė 700 milijonų eurų, mėnesio pabaigoje "Wintershall" įvykdė visus savo įsipareigojimus.

Kita vertus, sankcijos didelėms Europos bendrovėms smarkiai pablogins ir be to įtemptus Vašingtono santykius su Senuoju pasauliu. Donaldas Trampas greičiausiai neišdrįs.

Tiesą sakant, vieninteliai Kruzo ir Shakhino šansai įgyvendinti naujas sankcijas yra jų įtraukimas į gynybos biudžeto įstatymą, kaip ir pernai. Todėl "Gazprom" gyvybiškai svarbu pabaigti statybas iki sausio mėnesio.

Nord Stream-2
© Sputnik /
"Nord Stream-2"
Tegai:
Gazprom, Nord Stream-2
Temos:
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba
Dar šia tema
Vokietijoje iškritikavo naujas sankcijas prieš "Nord Stream-2"
Ukraina su JAV aptaria priemones prieš "Nord Stream-2"
Trampas priskyrė sau sankcijų "Nord Stream-2" idėją
Gazprom

"Gazprom" apskundė arbitražo sprendimą dėl dujų kainų Lenkijai

(atnaujinta 11:07 2020.06.03)
Kovo pabaigoje Lenkijos koncernas pareiškė, kad laimėjo prieš rusišką įmonę bylą dėl mėlynojo kuro kainos pagal dabartinę sutartį ir turi teisę susigrąžinti daugiau nei milijardo dolerių

VILNIUS, birželio 3 — Sputnik. Gegužės 29 dieną "Gazprom" ir jos antrinė įmonė "Gazprom export" pagal nustatytą tvarką "Svea" apeliaciniame teisme apskundė Stokholmo arbitražo sprendimą, ginče su Lenkijos naftos ir dujų koncernu "PGNiG" dėl dujų kainų, žurnalistams pranešė "Gazprom" spaudos tarnyba.

"Gegužės 29 dieną "Gazprom" ir antrinė jos įmonė "Gazprom export" pagal nustatytą tvarką apskundė galutinį arbitražo teismo sprendimą ginče su Lenkijos "PGNiG", — sakė Rusijos įmonėje.

"Anksčiau 2018 metais bendrovės taip pat apskundė laikinąjį sprendimą dėl šio teismo nagrinėjimo", — pareiškė "Gazprom" įmonėje.

"PGNiG" pranešė, kad "Gazprom" antradienį pateikė apeliaciją, priduriant, kad nežino skundo turinio. Lenkijos pusė taip pat pažymėjo, kad, jos vertinimu "Gazprom" nebuvo pagrindo reikalauti panaikinti galutinį arbitražo sprendimą, priimtą 2020 metų kovo 30 dieną.

Kovo pabaigoje Lenkijos koncernas pareiškė, kad laimėjo prieš rusišką įmonę bylą dėl mėlynojo kuro kainos pagal dabartinę sutartį ir turi teisę susigrąžinti 1,5 milijardo dolerių. Anot PGNiG, teismas sutarties rėmuose pakeitė kainos formulę, pagrinde dėl jos betarpiško ryšio su gamtinių dujų kotiruotėmis Europos rinkoje. Arbitražo sprendimas susijęs su dujų tiekimu nuo 2014 metų sausio 1 dienos.

Tegai:
JAV, Lenkija, Gazprom
Dar šia tema
Sakmė apie prarastą pelną. Lenkija nekantrauja pažvelgti į "Gazprom" kišenę
"Gazprom" atnaujino dujų tranzitą per Lenkiją
"Transneft" padidino pristatymus Baltarusijai per "Družbą"