Atominė elektrinė

Sugalvota, kaip padidinti atominių elektrinių saugą

(atnaujinta 08:27 2020.02.19)
Rusijos mokslininkai rado būdą, kaip 75 procentais padidinti branduolinio reaktoriaus veikimo laiką be kuro pakeitimo

VILNIUS, vasario 15 — Sputnik. Tomsko politechnikos universiteto (TPU) mokslininkai rado būdą, kaip 75 % padidinti branduolinio reaktoriaus veikimo laiką be kuro pakeitimo. Anot jų, tai žymiai padidins saugumą ir sumažins atominių elektrinių eksploatavimo atokiose vietose išlaidas. Rezultatai skelbiami žurnale "Nuclear Engineering and Design".

Viena iš pagrindinių problemų sunkiai pasiekiamų teritorijų, pavyzdžiui, tolimojoje Šiaurėje, plėtroje, pasak TPU ekspertų, yra stabilaus energijos tiekimo užtikrinimas. Anot jų, dažnai vienintelis sprendimas yra naudoti mažos galios atomines elektrines.

Tačiau tuo pat metu, kaip pastebi specialistai, problemų sukelia perkrova, tai yra, branduolinio kuro pakeitimo procesas reaktoriuje, o tai yra viena iš pavojingiausių ir daugiausiai laiko užimančių procedūrų branduolinėje energetikoje.

"Sumažinus kuro perkrovas žymiai padidėja eksploatavimo sauga. Tuo pačiu metu sumažėja išlaidos šviežio branduolinio kuro tiekimui ar atominės elektrinės transportavimui į perkrovimo vietą", — paaiškino TPU branduolinio kuro ciklo skyriaus docentas Vladimiras Nesterovas.

Anot TPU mokslininkų, jie atliko teorinius skaičiavimus, įrodančius galimybę torio pagrindu sukurti branduolinio kuro ciklą, kurio atsargos planetoje, ekspertų teigimu, yra keturis kartus didesnės nei urano. Tuo pačiu metu torio kuras pasižymi žymiai didesne aktyviai besidalijančių izotopų, reikalingų energijai gaminti, reprodukcija.

"Pasiekti rezultatai leidžia vėl atkreipti mokslo bendruomenės dėmesį į torio branduolinio kuro ciklo potencialą. Mes parodėme, kad tokio ciklo įgyvendinimas mažos galios reaktoriuje gali 75 % padidinti branduolinio reaktoriaus veikimo laiką be degalų perkrovos", — teigė Nesterovas.

Ateityje tyrėjai ketina tęsti eksperimentus verifikuotose taikomųjų programų paketuose, taip pat atlikti torio-urano degalų cikle veikiančių mažos galios reaktorių termofizinius skaičiavimus, o vėliau įdiegti sukurtus skaičiavimo metodus.

Tegai:
mokslininkai, Rusija, atominė elektrinė
Dar šia tema
"Rosatom" paskelbė apie pasirengimą Saudo Arabijoje kartu su JAV statyti AE
Ekspertas: "mini AE" Estijoje gali sukelti dviprasmišką reakciją Lietuvoje
Rusija parduoda savo turtą, esantį Baltijos šalyse
Elektros lemputė

Elektra Lietuvoje pigo 13 %

(atnaujinta 12:25 2021.01.26)
Elektros kainų kritimą "NordPool" regione daugiausia lėmė šiltesni orai, kurie vartojimą sumažino 7 procentais. Be to, vėjo energijos gamyba padidėjo 19 proc., o tai taip pat prisidėjo prie mažesnių kainų

VILNIUS, sausio 26 — Sputnik. Praėjusią savaitę didmeninė elektros kaina Lietuvoje ir Baltijos šalyse sumažėjo 13 proc. praneša elektros tiekėjas "Elektrum Lietuva".

Pažymima, kad Lietuvoje elektra kainavo 52,26 Eur/MWh, Estijoje ir Latvijoje — po 52,21 Eur/MWh. "NordPool" biržoje elektros energijos kaina per savaitę sumažėjo 16 proc. iki 39,45 Eur/MWh.

Vilnius
© Sputnik / Александр Липовец

Elektros kainų kritimą "NordPool" regione daugiausia lėmė šiltesni orai, kurie vartojimą sumažino 7 procentais. Be to, vėjo energijos gamyba padidėjo 19 proc., o tai taip pat prisidėjo prie mažesnių kainų.

"Su kainų kritimu rinkoje buvo susiję ir mažesnis vartojimas Baltijos šalyse bei didesni energijos srautai iš Suomijos. Palyginti su praėjusia savaite elektros energijos suvartojimas Šiaurės regione sumažėjo iki 10 037 GWh, gamybos apimtys taip pat mažėjo iki 9 972 GWh", — teigia elektros tiekimo bendrovės "Elektrum Lietuva" Verslo klientų skyriaus vadovas Artūras Zatulinas.

Pažymima, kad sausio 18–24 dienomis elektros energijos suvartojimas Baltijos šalyse, palyginti su praėjusia savaite, sumažėjo 2 proc. iki 621 GWh.

Respublikoje elektros energijos suvartojimas sumažėjo 1 proc. iki 270 GWh, Latvijoje — taip pat 1 proc. iki 154 MWh. Estijoje šis rodiklis krito 3 proc. iki 197 GWh. Energijos gamybos apimtys Baltijos šalyse praėjusią savaitę sumažėjo 13 proc. iki 326 GWh.

Pabrėžiama, kad per savaitę visos trys Baltijos šalys kartu pagamino 53 proc. joms reikalingos elektros energijos. Lietuvoje pagaminta 30 proc., Estijoje — 58 proc., Latvijoje — 84 proc. šaliai reikalingos elektros.

Tegai:
Lietuva, Baltijos šalys, elektra
Vilnius

Ekspertas: Lietuva negalės remti pandemijos paveikto verslo be ES

(atnaujinta 11:46 2021.01.26)
Vilnius bando išlaikyti tam tikrą mokėjimų įmonėms minimumą, tačiau jis negalės lygintis su kitomis šalimis, mano ekspertas Michailas Beliajevas

VILNIUS, sausio 26 — Sputnik. Ekonomikos mokslų kandidatas, Rusijos strateginių tyrimų instituto ekspertas Michailas Beliajevas interviu Sputnik Lietuva padarė prielaidą, kad Vilnius paremia nuo koronaviruso pandemijos nukentėjusį verslą, kad ir toliau išliktų bent šioks toks ekonomikos panašumas.

"Kalbant apie dydį ir pačius mokėjimus, akivaizdu, kad Lietuva negali lygintis su kitomis tokiomis išsivysčiusiomis Vakarų Europos šalimis, vis dėlto ji stengiasi palaikyti bent tam tikrą minimumą. Dabar, kalbant apie tai, ar to pakaks, ar ne, akivaizdu, kad Lietuva savarankiškai negalės įvykdyti šių sąlygų, kad ir kokios jos būtų, šios sąlygos. Bet kokiu atveju, iš Europos Sąjungos pusės bus mokami papildomi pinigai. Lietuva juos kažkaip turės pagrįsti. Aišku, kad tokiu būdu ji taps dar labiau priklausoma nuo ES su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis, kaip nepriklausomai valstybei", — pasakė jis.

Lietuvoje darbuotojų prastova karantino metu pernai kainavo 820 milijonų eurų, iš jų 630 milijonų eurų bus išmokėta darbuotojams, grįžusiems iš prastovos, o dar 190 milijonų eurų skirti tiems, kas karantino metu buvo prastovoje.

Šiemet priemonė, padedanti įmonėms išsaugoti darbo vietas, nebuvo pratęsta. Iki sausio pabaigos planuojama užbaigti atlikti mokėjimus už praėjusius metus.

Tegai:
koronavirusas, pandemija, ES, verslas, Lietuva
Eimutis Misiūnas, archyvinė nuotrauka

"Valstiečiai" piktinasi, kad Prezidentūra draudžia Misiūnui grįžti į teisėjo pareigas

(atnaujinta 14:44 2021.01.26)
Karbauskis pabrėžia, kad priekabus neva labai aukštų standartų laikymasis vis dažniau virsta tiesiog dvigubais standartais ir yra taikomas tik su "valstiečiais" dirbusiems ministrams

VILNIUS, sausio 26 — Sputnik. Buvęs VRM viceministras Eimutis Misiūnas nebegalės grįžti dirbti teisėju, nors šią galimybę jam ir numato įstatymas, Facebook rašo Ramūnas Karbauskis.

Pasak LVŽS lyderio, teisėjui, kuris laikinai išeina į Seimo ar Prezidento skiriamo valstybės institucijos vadovo pareigas, įstatymas užtikrina teisę sugrįžti į teismų sistemą.

"Pasak Prezidento patarėjų, kaip dalyvavęs politikoje Misiūnas neatitinka "politinio neutralumo" principo. Prezidento patarėjai nepastebi tik viena — "politinio neutralumo" principas neegzistuoja nei Konstitucijoje, nei įstatymuose. Juo labiau, kad Misiūnas nebuvo ir nėra LVŽS narys. Taigi, kaip galima suprasti, jis netinka būti sugrąžintas į teisėjus vien dėl to, kad dirbo LVŽS Vyriausybėje. Toks teisės grupės patarėjų sprendimas nestebina, prisiminus kaip teisės grupės vadovė elgėsi rinkimų išvakarėse savo socialinio tinklo paskyroje publikuodama patyčias LVŽS atžvilgiu", — rašo Karbauskis.

Pasak jo, apmaudu tik viena — kad sąžiningai ir skaidriai valstybei tarnavęs žmogus, teisės mokslų daktaras, kurio buvimas ministro ar viceministro pareigose nekėlė jokių šešėlių, negali toliau tarnauti valstybei dirbdamas teisėjo darbą.

"Kokį ženklą Prezidento patarėjai siunčia teisėjų bendruomenei? Netapkite ministrais, jūsų patirtis ir jūsų išsilavinimas nėra reikalingi valstybei, jei tapsite, ir blogiausia — ne su ta partija, jūs paskui negalėsite dirbti. Akivaizdu, kad išsilavinę žmonės iš teismų sistemos yra pamokyti visiems laikams ir daugiau ką nors įtikinti prisiimti ministro atsakomybę bus neįmanoma", — sako politikas.

Jo teigimu, toks poelgis "nubaudžiant" Misiūną už jo darbą VRM ministru bei KAM viceministru labai aiškiai pasako: Prezidento teisės grupės patarėjų suvokimu, geriau teisingumo ministras be teisės magistro, nei vidaus reikalų ministras — teisės mokslų daktaras, buvęs teisėju.

Karbauskis pabrėžia, kad toks priekabus neva labai aukštų standartų laikymasis, panašu, vis dažniau virsta tiesiog dvigubais standartais ir yra taikomas tik su "valstiečiais" dirbusiems ministrams.

Jis primena, kad kažkodėl nebuvo girdėti Prezidento patarėjų komentarų apie tai, kaip dabartinėje Vyriausybėje įsidarbino "MG Baltic" byloje liudijęs Mantas Adomėnas (URM viceministras) bei kitas tos pačios skandalingos politinės korupcijos bylos liudininkas Vincas Jurgutis (ekonomikos ir inovacijų viceministras). Pastarajam dar buvo patikėtos kuruoti ir visos ekonomikos palaikymo lėšos, skirtos mažinti COVID-19 pandemijos padarytą žalą.

Be to, neužkliuvo ir Viliaus Semeškos tapimas KAM viceministru, nors pastarajam, paskirtam atsakingu už krašto apsaugos biudžetą, sunkiai sekasi įrodyti, kad jis turi vidurinį išsilavinimą. 

Tuo tarpu Seimo narė Agnė Širinskienė pabrėžia, kad tikrai stebina tai, kaip Prezidento patarėjų asmeninė neapykanta Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai virsta į tai, kad teisingumui ir teismų sistemai toliau negali tarnauti sąžiningi, išsilavinę ir skaidrūs žmonės.

"Toks patarėjų elgesys daro žalą ir Prezidento institucijai, ir teismų sistemai ir bendrai pasitikėjimui valstybe", — sako ji.

Jos manymu, vargu ar kas nors iš teisėjų bendruomenės dar kada nors sutiks tapti ministru ir pasitikės tas pareigas pasirinkdamas, kai žinos, kad juos Prezidentui paskyrus ministru paskui tas pats ar kitas Prezidentas nesugrąžins į anksčiau eitas pareigas, kaip tai numato įstatymas.

Eimutis Misiūnas 2008–2015 metais buvo Lietuvos specialiųjų tyrimų tarnybos Korupcijos prevencijos valdybos vyr. specialistas.

2015–2016 m. — Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas.

2016–2019 m. — vidaus reikalų ministras. Nuo 2019 metų — krašto apsaugos ministro patarėjas.

Tegai:
Prezidentūra, Eimutis Misiūnas