Elektros perdavimo linijos

Ekspertas: Baltijos šalys BRELL atžvilgiu panašios į laumžirgį Krylovo pasakėčios

(atnaujinta 06:56 2020.02.19)
Baltijos šalys iš tikrųjų nesiėmė jokių realių žingsnių, kad sukurtų savo energetinio saugumo sistemą, tuo tarpu Rusija ieškojo naujų galimybių, mano ekspertas Aleksejus Anpilogovas

VILNIUS, vasario 16 — Sputnik. Baltijos šalys nori pasitraukti iš BRELL, tačiau nedaro jokių realių veiksmų, kad sukurtų savo energetinis saugumą, interviu Sputnik Lietuva pasakė branduolinės energetikos ekspertas, mokslinių tyrimų ir pilietinių iniciatyvų plėtros fondo "Osnovanije" prezidentas Aleksejus Anpilogovas.

Lietuva, Latvija ir Estija atidėjo savo energetikos sistemų bandomąjį atjungimą nuo BRELL žiedo.

Kaliningrado Šiluminės elektrinės-2 direktorius Olegas Gurylevas pažymėjo, kad galbūt kažkuri iš Baltijos šalių visiškai atsisakė ir Baltijos šalys pajuto svyravimą.

Tuo tarpu Kaliningrade autonominio darbo bandymai buvo sėkmingi. Jie buvo atlikti dar praėjusių metų gegužę, Rusijos objektai dirbo 72 valandas nepriklausomai nuo BRELL.

Branduolinės energijos ekspertas Aleksejus Anpilogovas pažymėjo, kad Baltijos šalių požiūris į energijos gavimą turi išlaikyti vartotojišką pobūdį.

"Baltijos šalys veikė pagal Krylovo pasakėčią apie laumžirgį ir skruzdėlyną, kai laumžirgis visą vasarą dainavo, o štai žiema artėja. Rusijos skruzdėlė dirbo, kūrė naujas galimybes savo energetikos sektoriui, o Baltijos šalys užsiėmė deklaravimu. Estija ketina pastatyti modulines elektrines, Lietuva — Visagino elektrinę vietoj Ignalinos, jie pastatys naujausią elektrinę arba su "Toshiba", arba su "Hitachi", arba su "Westinghouse Electric" (projektas uždarytas — Sputnik). Latvija taip pat bandė prastumti savo projektus. Be to, šios šalys svajojo apie atsinaujinančią energetiką — ar saulės, ar vėjo. Faktiškai jokių realių veiksmų, kad būtų sukurtas savas energetinis saugumas, nebuvo padaryta. Požiūris "pagaminkite mums energiją, o mes ją nupirksime" — turi išlaikyti vartotojišką pobūdį", — pasakė ekspertas.

Anot Anpilogovo, Baltijos šalių pavyzdys rodo, kuo baigiasi tuščia retorika, kuri neparemta veiksmais.

"Jos (Baltijos šalys — Sputnik) tikrai parodo, kuo baigiasi tuščia retorika, neparemta nei realiomis programomis, nei tuo labiau veiksmais. Manau, kad Baltijos šalys politiškai pasakys, kaip jos nutolsta nuo totalitarinės praeities, kažkokios energetikos, kuri dėl kažko yra neteisinga, tačiau tai nepakeis realybės. Kol Baltijos šalys sukurs savo tvarios elektros energijos gamybos projektą, visa tai bus tik politiniai pareiškimai", — pareiškė ekspertas.

Baltijos šalių pasitraukimas iš BRELL

Lietuva, Latvija ir Estija iki 2025 metų planuoja išeiti iš BRELL energijos žiedo. Šalys aiškina savo poziciją noru užtikrinti energetinę nepriklausomybę nuo Rusijos.

Planuojama, kad Baltijos šalys bus prijungtos prie Europos elektros sistemos per Lenkiją ― per jau sukurtą "LitPol" jungtį ir "Harmony link" jūrinį kabelį, kurį planuojama pastatyti.

Kai kurie ekspertai mano, kad Lietuvai pasitraukus iš BRELL, šalyje liks tik energijos tiekimas iš Lenkijos ir jungtis "NordBalt", kurios darbas nuolat sutrinka. Be to, gali padidėti tarifai galutiniams vartotojams.

Rusijos energetikos ir finansų instituto vyresnysis ekspertas Sergejus Kondratjevas interviu Sputnik Lietuva pažymėjo, kad techniškai Baltijos šalys per kelerius metus gali pasiruošti BRELL ir įgyvendinti pasitraukimą iš BRELL, tačiau jos praras kai kuriuos pranašumus. Visų pirma, nebegalės atlikti energijos tilto vaidmens.

Tegai:
energetinis saugumas, Rusija, BRELL, Baltijos šalys
Temos:
Lietuvos energetikos strategija ir pasitraukimas iš BRELL (96)
VIlniaus oro uostas, archyvinė nuotrauka

Nuledinimo projektui Vilniaus oro uoste skirta apie 3,5 mln. eurų ES fondo lėšų

(atnaujinta 12:35 2020.12.03)
Įgyvendinus projektą, sostinės oro uoste bus pasirūpinta mažesne aplinkos tarša bei saugesniu orlaivių manevravimu, bendra nuledinimo projekto vertė siekia 8,5 mln. eurų

VILNIUS, gruodžio 3 — Sputnik. Skirtas finansavimas orlaivių nuledinimo projektui Vilniaus oro uoste, praneša Susisiekimo ministerija.

Kitais metais Vilniaus oro uoste planuojama sumontuoti naujus dirvožemio ir gruntinių vandenų taršos prevencijai skirtus valymo įrenginius, pagerinti ledo tirpdymo medžiagų tvarkymą bei įrengti nuotekų surinkimo stebėjimo sistemas. Šiam projektui Susisiekimo ministerija skiria ES fondo lėšas.

Pranešama, kad įgyvendinus projektą sostinės oro uoste bus pasirūpinta ne tik mažesne aplinkos tarša, bet ir saugesniu orlaivių manevravimu: nuledinimo aikštelės bus arčiau pakilimo tako, todėl sutrumpės laikas nuo procedūros atlikimo pabaigos iki lėktuvo pakilimo, bus sunaudojama mažiau nuledinimo procese naudojamų medžiagų ir efektyviau užtikrinamos geresnės orlaivio aerodinaminės savybės. Taip pat lėktuvams rečiau kils poreikis pakartotinai atlikti nuledinimo procedūrą.

Nuledinimo procedūrų metu susidariusios nuotekos bus išvalomos prieš išleidžiant į miesto nuotekų surinkimo sistemas.

Bendra projekto vertė 8,56 mln. eurų, ES Sanglaudos fondo lėšos 3,49 mln. eurų.

Rugsėjo mėnesį Susisiekimo ministerija skyrė per 12 milijonų ES fondo lėšų Vilniaus oro uosto rekonstrukcijos darbams.

Šiomis lėšomis numatoma rekonstruoti "A" ir "B" riedėjimo takus, įrengiant naujus signalinius žiburius, patobulinti gruntinių vandenų ir nuotekų surinkimo sistemas. Be to, už skirtas lėšas bus išplėstas šiaurinis peronas, kuriame šalia kilimo tūpimo tako atsiras naujos 8 orlaivių stovėjimo aikštelės. Taip pat numatoma pailginti ir išplatinti orlaivių riedėjimo F taką, pratęsiant jį kartu įrengti paviršinių nuotekų tinklus, drenažą, LED žiburių sistemas. Numatoma įrengti dar vieną, naują orlaivių riedėjimo Z taką.

Tegai:
ES finansavimas, Vilniaus oro uostas
Dar šia tema
Ispanijos oro uoste užsidegė "British Airways" keleivinis lėktuvas — video
Nufilmuotas Tu-22M3 skrydis nepalankiomis oro sąlygomis
Viename iš Rusijos oro uostų rastas krepšys su padidėjusia fonine radiacija
Lietuvos oro uostai prisijungia prie tarptautinės COVID-19 saugumo chartijos
Nord Stream-2 dujotiekio statyba, Riugeno sala, Vokietija, archyvinė nuotrauka

Ar pasiteisins Vokietijos "Nord Stream-2" išsaugojimo gudrybė?

(atnaujinta 12:33 2020.12.03)
Berlynas vis ieško būdų, kaip apeiti JAV sankcijas "Nord Stream-2" statybose dalyvaujančioms įmonėms, šį kartą nuspręsta kurti aplinkosaugos fondą

VILNIUS, gruodžio 3 — Sputnik. Berlynas vėl svarsto, kaip išvengti sankcijų "Nord Stream-2" projektui: šį kartą kalbama apie specialaus aplinkosaugos fondo sukūrimą. Tikimasi, kad tai padės apeiti Amerikos apribojimus ir saugiai užbaigti dujotiekio statybą. Ar tai pasiteisins, aiškinosi RIA Novosti autorė Sofija Melničuk. 

Fondas padės

"Taip Manuela Švezig nori pergudrauti JAV vyriausybę", — rašoma Vokietijos laikraščio "Bild" antraštėje. Apie sudėtingą regiono vadovybės planą žurnalistai sužinojo iš neįvardytų šaltinių.

Anot jų, organizacija "Klimato apsaugos fondas MV" ("StiftungKlimaschutz MV") pasirodys artimiausiomis dienomis. Įmonė spręs tik su dujotiekiu susiejusius klausimus, o pats "Putino vamzdis" (taip dujotiekis vadinamas laikraštyje) bus pristatytas kaip Meklenburgo-Vakarų Pomeranijos "svarbus aplinkos apsaugos objektas".

Vokietijos įmonės, kurioms gresia sankcijos, perduos savo paslaugas fondo valdymui, o jis jas nukreips į dujotiekio statybą. Taigi, nė viena įmonė nedirbs tiesiogiai su Rusijos projektu ir joms nebus taikomos ribojamosios priemonės.

Federalinės žemės Energetikos, infrastruktūros ir skaitmeninimo ministerija kol kas nekomentavo publikacijos.

Atsisakymas atsisakyti

Tai nėra pirmoji vokiečių iniciatyva padėti "Nord Stream". Rugsėjo mėnesį Vokietijos vyriausybė pasiūlė JAV pastatyti amerikiečių suskystintų gamtinių dujų (SGD) saugyklas Brunsbiutelio ir Vilhelmshaveno uostuose. Vokietijos valdžia tam skyrė apie milijardą dolerių, pranešė laikraštis "Die Zeit". Mainais Vašingtonas pritartų dujotiekio atidavimui eksploatuoti.

Neilgai trukus JAV Senatas pareikalavo papildomų sankcijų įmonėms Zasnico mieste, Riugeno saloje. Ten Rusijos projekto logistikos bazė — Mukrano uostas, kurį aptarnauja "Fährhafen Sassnitz". Burmistras Frankas Kraftas piktinosi: tai pažeidė tarptautinę teisę ir grasino darbo vietų praradimais. Jis tvirtino, kad Europa neturėtų leisti kištis į savo reikalus.

Niekas nebaudė miesto už užsispyrimą, tačiau nebuvo įgyvendintas ir terminalų, skirtų Amerikos SGD, projektas. Už juos Vilhelmshavene atsakinga bendrovė "Uniper" persigalvojo, pranešė AP. Rinkos žaidėjai tiesiog nenorėjo pirkti suskystintų dujų.

Tačiau jie visiškai neatsisako SGD saugyklų Vokietijoje. Vokietijos ekonomikos ministerijos atstovė Annika Einhorn sakė, kad apskritai vyriausybė palankiai vertina iniciatyvas, kurios "dar labiau paįvairins dujų infrastruktūrą".

Sankcijos ar nuolankumas

Tuo tarpu JAV sankcijos verčia įmones pasitraukti iš projekto. Lapkričio pabaigoje apie tai pranešė norvegų "Det Norske Veritas — GermanischerLloyd" (DNV GL), kuri dalyvavo tikrinant, ar darbai ir dokumentai atitinka standartus. Pasibaigus statyboms ji turėjo išduoti pažymėjimą.

"Mes manome, kad DNV GL veiklai dėl laivų, aptarnaujančių "Nord Stream-2" projektą, įrangos tikrinimo yra taikomos sankcijos. Todėl DNV GL nustojo teikti paslaugas, kurioms taikoma PEESA", — paaiškino bendrovės atstovas.

PEESA yra Valstybės departamento paskelbtas Europos energetinio saugumo apsaugos aktas.

Vis dėlto tokios iniciatyvos kaip regioninio aplinkos fondo sukūrimas vargu ar suteiks įmonėms pasitikėjimo. "Jūs galite padaryti viską, išlieka efektyvumo klausimas", — sakė Rusijos tarptautinių reikalų tarybos programos direktorius Ivanas Timofejevas.

Tiek Vokietijos vyriausybė, tiek ES toliau diskutuoja apie antrinių sankcijų pavojų. Platesnę darbotvarkę, išskyrus "Nord Stream-2", diskutuoja, pavyzdžiui, Iranas. Tačiau kol kas nėra aišku, kaip tiksliai "Klimato apsaugos fondas MV" padės Rusijos dujotiekiui.

"Amerikiečiai sugeba blokuoti šį fondą, įtraukti jį į juodąjį sąrašą, taikydami sankcijas", — sako ekspertas. Jo nuomone, pirmiausia reikia suprasti, pagal kokią schemą veiks organizacija, ir pamatyti įstatyminius dokumentus.

"Be to, baudžiamoji byla Jungtinėse Valstijose gali būti iškelta prieš fondą, jei Teisingumo departamentas įtaria, kad pasitelkę jį jie nori išvengti ribojamųjų priemonių, — aiškina Timofejevas. — Pagal įstatymą, sąmoningas priešinimasis sankcijų režimui gresia iki 20 metų kalėjimo. Taigi, yra rizika. Bet kokiu atveju, ši idėja yra šakėmis ant vandens parašyta".

Dvi kėdės Vokietijai

Politikai pasirengę apgaudinėti, kad apeitų sankcijas ir diversifikuotų tiekimą, tačiau įmonės nenori rizikuoti. "Vokietija sėdi ant dviejų kėdžių. Viena vertus, yra ekonominio bendradarbiavimo su Rytais nauda. Kita vertus, yra "didysis brolis" iš Vašingtono, turintis didelę lobistinę įtaką", — pokalbyje su RIA Novosti sakė Rusijos mokslų akademijos Europos instituto Germanistikos centro pagrindinis mokslininkas Aleksandras Kamkinas.

Verslui naudingas stabilus pigių dujų tiekimas per "Nord Stream-2". "Dujos, kaip sakoma, yra ne tik vertingas kailis, bet ir svarbi žaliava chemijos pramonei. Ir tai, savo ruožtu, yra reikšminga pramonė Vokietijai, — aiškina jis. — Tačiau politinė klasė, CDU ir SPD partijos daugiau dėmesio skiria transatlantiniams santykiams ir Vašingtono nuomonė politiniam elitui yra lemiama".

Europa laukia Džo Baideno prisijungimo prie Baltųjų rūmų. Demokratas pasiryžęs atkurti ryšius — yra vilties, kad jis bus jautresnis partnerių siekiams.

Baideno valdomas globalizacijos vektorius tikrai sustiprės, mano Aleksandras Kamkinas. "Tačiau pirmenybė bus teikiama viršvalstybinėms struktūroms, — priduria jis. — Nors "Nord Stream-2" yra orientuotas į Europos, o ne transatlantinius interesus, tai prieštarauja Amerikos tiekėjų interesams. Todėl konkurencija bent jau sustiprės, o JAV sankcijų spaudimas toliau veiks".

Ekspertai sutaria, kad nereikia laukti ribojamųjų priemonių sušvelninimo. Vokietijos valdžios institucijoms teks laviruoti: čia tikslingos iniciatyvos įvairinti tiekimą, siekiant patenkinti importuotojus, ir fondų "visų labui" kūrimas. Tačiau kliūtys Rusijos dujotiekiui kol kas neišnyks.

Tegai:
JAV, Vokietija, Rusija, Nord Stream-2
Temos:
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba
Vilnius

Ekspertas: jei ne Rusija, Vakarai būtų pamiršę Baltijos šalis

(atnaujinta 15:07 2020.12.03)
Baltijos šalys, susidūrusios su neigiamu savo ekonomikos vystymusi, gali atkreipti Vakarų valstybių dėmesį tik pareiškimais apie mitinę Maskvos grėsmę, mano ekspertas Pavelas Feldmanas

VILNIUS, gruodžio 3 — Sputnik. Baltijos šalys NATO viduje bando būti "pagrindinės rangovės" santykius su Rusija sunkinančių klausimų srityje, interviu Sputnik Lietuva sakė Rusijos tautų draugystės universiteto Strateginių tyrimų ir prognozių instituto direktoriaus pavaduotojas, politikos mokslų kandidatas Pavelas Feldmanas.

"Neigiamos savo ekonomikos plėtros — gyventojų nuskurdimo, pramonės sunaikinimo — sąlygomis joms nelieka nieko kito, kaip tik pritraukti didesnių Vakarų partnerių, visų pirma Jungtinių Amerikos Valstijų, dėmesį į klausimus, susijusius su tariamu karinio saugumo užtikrinimu Rytų Europoje, Baltijos šalyse, pietuose. Nors iš tikrųjų šioms šalims negresia jokia Rusijos "grėsmė". Jiems šis nuolatinis įtampos eskalavimas yra tiesiog jų pačių ekonomikos išgyvenimo gilioje depresijoje garantas", — pareiškė jis.

Feldmanas pažymėjo, kad Lietuva, Latvija ir Estija neturi ką pasiūlyti Vakarų Europai ir JAV.

"Jei Baltijos šalys šios "siaubingai pavojingos Rusijos akivaizdoje" nebūtų pozicionavusios savęs kaip Vakarų forposto, tada, tikriausiai, jos apskritai nebūtų įdomios Vakarams, nes neturi ką pasiūlyti nei Vakarų Europai, nei Jungtinėms Amerikos Valstijoms. <...> Jei ne Rusija, jos vargu ar sulauktų tiek dėmesio", — apibendrino jis.

Anksčiau Lietuva kartu su Čekija, Latvija ir Slovakija paskelbė "būtinybę NATO glaudžiau bendradarbiauti su partneriais Juodosios jūros regione — Ukraina ir Sakartvelu".

Laikinai einantis užsienio reikalų ministro pareigas Linas Linkevičius atkreipė dėmesį į glaudesnio bendradarbiavimo su Ukraina ir Gruzija poreikį.

Tegai:
NATO, Rusija, JAV, Baltijos šalys
Dar šia tema
NATO pareiškė apie Rusijos "agresyvios politikos" tęsimą
Ukraina papasakojo apie stojimo į NATO sąlygas