Elektros perdavimo linijos

Ekspertas: Baltijos šalys BRELL atžvilgiu panašios į laumžirgį Krylovo pasakėčios

(atnaujinta 06:56 2020.02.19)
Baltijos šalys iš tikrųjų nesiėmė jokių realių žingsnių, kad sukurtų savo energetinio saugumo sistemą, tuo tarpu Rusija ieškojo naujų galimybių, mano ekspertas Aleksejus Anpilogovas

VILNIUS, vasario 16 — Sputnik. Baltijos šalys nori pasitraukti iš BRELL, tačiau nedaro jokių realių veiksmų, kad sukurtų savo energetinis saugumą, interviu Sputnik Lietuva pasakė branduolinės energetikos ekspertas, mokslinių tyrimų ir pilietinių iniciatyvų plėtros fondo "Osnovanije" prezidentas Aleksejus Anpilogovas.

Lietuva, Latvija ir Estija atidėjo savo energetikos sistemų bandomąjį atjungimą nuo BRELL žiedo.

Kaliningrado Šiluminės elektrinės-2 direktorius Olegas Gurylevas pažymėjo, kad galbūt kažkuri iš Baltijos šalių visiškai atsisakė ir Baltijos šalys pajuto svyravimą.

Tuo tarpu Kaliningrade autonominio darbo bandymai buvo sėkmingi. Jie buvo atlikti dar praėjusių metų gegužę, Rusijos objektai dirbo 72 valandas nepriklausomai nuo BRELL.

Branduolinės energijos ekspertas Aleksejus Anpilogovas pažymėjo, kad Baltijos šalių požiūris į energijos gavimą turi išlaikyti vartotojišką pobūdį.

"Baltijos šalys veikė pagal Krylovo pasakėčią apie laumžirgį ir skruzdėlyną, kai laumžirgis visą vasarą dainavo, o štai žiema artėja. Rusijos skruzdėlė dirbo, kūrė naujas galimybes savo energetikos sektoriui, o Baltijos šalys užsiėmė deklaravimu. Estija ketina pastatyti modulines elektrines, Lietuva — Visagino elektrinę vietoj Ignalinos, jie pastatys naujausią elektrinę arba su "Toshiba", arba su "Hitachi", arba su "Westinghouse Electric" (projektas uždarytas — Sputnik). Latvija taip pat bandė prastumti savo projektus. Be to, šios šalys svajojo apie atsinaujinančią energetiką — ar saulės, ar vėjo. Faktiškai jokių realių veiksmų, kad būtų sukurtas savas energetinis saugumas, nebuvo padaryta. Požiūris "pagaminkite mums energiją, o mes ją nupirksime" — turi išlaikyti vartotojišką pobūdį", — pasakė ekspertas.

Anot Anpilogovo, Baltijos šalių pavyzdys rodo, kuo baigiasi tuščia retorika, kuri neparemta veiksmais.

"Jos (Baltijos šalys — Sputnik) tikrai parodo, kuo baigiasi tuščia retorika, neparemta nei realiomis programomis, nei tuo labiau veiksmais. Manau, kad Baltijos šalys politiškai pasakys, kaip jos nutolsta nuo totalitarinės praeities, kažkokios energetikos, kuri dėl kažko yra neteisinga, tačiau tai nepakeis realybės. Kol Baltijos šalys sukurs savo tvarios elektros energijos gamybos projektą, visa tai bus tik politiniai pareiškimai", — pareiškė ekspertas.

Baltijos šalių pasitraukimas iš BRELL

Lietuva, Latvija ir Estija iki 2025 metų planuoja išeiti iš BRELL energijos žiedo. Šalys aiškina savo poziciją noru užtikrinti energetinę nepriklausomybę nuo Rusijos.

Planuojama, kad Baltijos šalys bus prijungtos prie Europos elektros sistemos per Lenkiją ― per jau sukurtą "LitPol" jungtį ir "Harmony link" jūrinį kabelį, kurį planuojama pastatyti.

Kai kurie ekspertai mano, kad Lietuvai pasitraukus iš BRELL, šalyje liks tik energijos tiekimas iš Lenkijos ir jungtis "NordBalt", kurios darbas nuolat sutrinka. Be to, gali padidėti tarifai galutiniams vartotojams.

Rusijos energetikos ir finansų instituto vyresnysis ekspertas Sergejus Kondratjevas interviu Sputnik Lietuva pažymėjo, kad techniškai Baltijos šalys per kelerius metus gali pasiruošti BRELL ir įgyvendinti pasitraukimą iš BRELL, tačiau jos praras kai kuriuos pranašumus. Visų pirma, nebegalės atlikti energijos tilto vaidmens.

Tegai:
energetinis saugumas, Rusija, BRELL, Baltijos šalys
Temos:
Lietuvos energetikos strategija ir pasitraukimas iš BRELL (88)
Vilnius, archyvinė nuotrauka

Dviejų greičių Europa: ekonomistas papasakojo, kaip COVID-19 paveikė prekybą

(atnaujinta 19:43 2020.06.06)
Pasak Luminor ekonomisto, mažiausią prekybos kritimą patyrė Skandinavijos šalys, tuo tarpu Lietuvoje jis siekė 17,9 proc, t.y. labai panašus į ES vidurkį

VILNIUS, birželio 6 - Sputnik. "Luminor" ekonomistas Žygimantas Mauricas papasakojo, kaip koronavirusas paveikė prekybos sektorių Europoje. 

"Dviejų "greičių" Europa: Šiaurės ir Rytų Europoje prekybos sektorius nukentėjo nepalyginamai mažiau nei Pietų ir Vakarų Europoje", - rašo ekonomistas savo paskyroje Facebook

Pasak jo, skirtumą lėmė ne tik karantino sąlygų griežtumas - pavizdžiui, Suomijoje ir Jungtinėje Karalystėje karantino griežtumas buvo panašaus lygio, tačiau Suomijoje mažmeninės prekyba krito vos 0,5%, o JK - net 22,5%. Anot ekonomisto, skirtumus taip pat lėmė vartotojų lūkesčiai (JK jie siekė -23, o Suomijoje -13) bei visuomenės pasitikėjimas kovos su koronavirusu ir ekonomine krize strategija.

Vilnius, archyvinė nuotrauka
© Sputnik/ Владислав Адамовский.

Mažiausią kritimą patyrė Skandinavijos šalys (Norvegijoje net buvo fiksuotas augimas), Olandija, Vokietija, Latvija ir Lenkija (visos mažiau nei 10%). 

"Lietuvoje kritimas siekė 17,9% t.y. labai panašus į ES vidurkį (tačiau gegužės mėn. kritimas bus žymiai mažesnis - turėtų siekti vos 5-10%), tad mes ir toliau liksime žalioje žemėlapio zonoje", - rašo Mauricas.

Karantinas Lietuvoje galioja iki birželio 16 dienos. Vyriausybė svarsto galimybę atšaukti šį režimą, tačiau įteisinti ekstremaliosios situacijos teisinę tvarką.

Šeštadienio ryto duomenimis, Lietuvoje nustatyta 1705 COVID-19 atvejai. Pasveikusiųjų skaičius išaugo iki 1321. Nuo koronaviruso mirė 71 asmuo.

Dar šia tema
Ekonomistas: Baltijos šalys galėtų uždirbti milijardus iš prekybos su Rusija
Šapoka pranešė apie ekonomikos atsigavimo ženklus
Ekonomistas papasakojo, kokios būklės Lietuva įžengė į krizę dėl COVID-19
Vilnius, archyvinė nuotrauka

Lietuvos verslui ir darbuotojams išmokėta daugiau nei 370 milijonų eurų

(atnaujinta 13:18 2020.06.06)
Anot vyriausybės vicekanclerio, bendras priemonių įgyvendinimas išlieka nuoseklus ir tolygiai didėjantis

VILNIUS, birželio 6 – Sputnik. Verslui ir darbuotojams išmokėta 12,5 proc. numatyto 3 mlrd. eurų vertės paramos paketo, spaudos konferencijoje  pranešė pirmasis vyriausybės vicekancleris Lukas Savickas.

"Lėšų panaudojimas siekia 12,5 proc. nuo numatytų realių išlaidų – 3 mlrd. eurų sumos. Bendras priemonių įgyvendinimas išlieka nuoseklus ir tolygiai didėjantis", – sakė Savickas.

Vicekancleris taip pat praneša, kad darbo vietų ir pajamų išsaugojimo priemonėms jau išmokėta 230 mln. eurų iš 500 mln. eurų, vien paskutinę savaitę išmokėta 28 mln. eurų. Verslo likvidumo pagalbos priemonėms išmokėta 125 mln. eurų.

Vilniaus panorama, archyvinė nuotrauka
© Sputnik/ Владислав Адамовский.

Pasak Savicko, taip pat pat pastebimai padidėjo atidėtų mokesčių suma – dabar ji siekia 477 mln. eurų.

Vicekancleris taip pat akcentavo, kad lėšas, numatytas ekonomikos gelbėjimo plane, žadama išdalinti iki šių metų pabaigos.

Karantinas Lietuvoje galioja iki birželio 16 dienos. Vyriausybė svarsto galimybę atšaukti šį režimą, tačiau įteisinti ekstremaliosios situacijos teisinę tvarką.

Šeštadienio ryto duomenimis, Lietuvoje nustatyta 1705 COVID-19 atvejai. Pasveikusiųjų skaičius išaugo iki 1321. Nuo koronaviruso mirė 71 asmuo.

Tegai:
vyriausybė, Lietuva
Dar šia tema
Ekonomistas: Baltijos šalys galėtų uždirbti milijardus iš prekybos su Rusija
Ekonomistas papasakojo, kokios būklės Lietuva įžengė į krizę dėl COVID-19
Šapoka pranešė apie ekonomikos atsigavimo ženklus
Gitanas Nausėda, archyvinė nuotrauka

Lietuvos visuomenė kreipėsi į prezidentą dėl Astravo AE

(atnaujinta 19:41 2020.06.06)
Visuomenės atstovai priminė valstybės vadovui apie apsaugos ES lygiu nuo grėsmių reikalavimą, kurį jis pats suformulavo

VILNIUS, birželio 6 - Sputnik. Lietuvos visuomenės atstovai atviru laišku kreipėsi į prezidentą Gitaną Nausėdą ir prašė imtis lyderystės prieš artėjantį ES Rytų partnetystės viršūnių susitikimą ir pirmojo Astravo AE reaktoriaus paleidimą. Apie tai savo puslapyje Facebook papasakojo konservatorius Žygimantas Pavilionis.

Laišką pasirašė Nepriklausomybės akto Signatarai, partijų lyderiai, Seimo vicepirmininkai, beveik šešios dešimtys įvairias partijas atstovaujančių Seimo narių, keturios dešimtys profesorių ir mokslo daktarų, universitetų rektoriai, kiti mokslo, kultūros, švietimo, visuomenės lyderiai, rašytojai, žurnalistai, tinklaraštininkai, verslininkai, merai ir savivaldos atstovai.

Atviro laiško autoriai ragina prezidentą pasiekti, kad visuose būsimuose ES susitarimuose ir sprendimuose dėl Baltarusijos, taip pat ir vyksiančiuose 2020 m. birželio mėn., ne tik Latvija ir Estija, bet ir visa Europos Sąjunga palaikytų Lietuvos principinę poziciją dėl elektros energijos iš Astravo atominės elektrinės nepatekimo į Europos Sąjungos valstybių narių rinkas.

"Laiško autoriai priminė, kad šį reikalavimą suformulavo pats prezidentas savo 2019 m. rugsėjo 30 d. pareiškime "siekti ES lygiu apsisaugoti nuo trečiųjų šalių nesaugių branduolinių elektrinių keliamų grėsmių, taip pat ir užtikrinant, kad nebūtų perkama jose pagaminta elektros energija. Tai reiškia, kad visuose būsimuose ES susitarimuose su Baltarusija turi atsispindėti Lietuvos pozicija dėl Astravo AE", - rašo Pavilionis.

Trečiadienį Vyriausybė nenusprendė dėl Baltijos šalių bendro susitarimo prekiaujant elektra su Baltarusija ir kitomis trečiosiomis šalimis. Kaip pažymėjo Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, Baltijos šalių susitarimas dėl atsisakymo pirkti elektrą iš Astravo AE — "balansavimas tarp geopolitikos ir kainų". 

Astravo AE statyba

Baltarusija, dalyvaujant "Rosatom", stato atominę elektrinę Gardino srityje, maždaug 50 kilometrų nuo Vilniaus. Gegužės pradžioje į objektą buvo pristatytas branduolinis kuras pirmajam jėgainės blokui.

Anksčiau Baltarusijos energetikos viceministras Michailas Michadiukas teigė, kad fizinį pirmojo atominės elektrinės bloko paleidimą planuojama pradėti šių metų liepą.

Lietuva aktyviai priešinasi projektui, BelAE vadindama "grėsme" nacionaliniam saugumui. Be to, Vilnius pasisako prieš energijos eksportą iš jėgainės ir visuotinai ragina kaimynines valstybes nepirkti elektros iš stoties.

Daugelis ekspertų pažymėjo, kad aštrus Vilniaus pasipriešinimas BelAE klausimui iš esmės kyla ne dėl techninės ar aplinkosaugos problemos, o dėl "nuoskaudos" už Ignalinos AE praradimą ir iš baimės prarasti savo jau ir taip silpnas pozicijas energetikos rinkoje.

Temos:
Astravo atominės elektrinės statybos
Dar šia tema
Ekspertas: Minskas iš Lietuvos atėmė visus kozirius Astravo AE klausimu
Ekspertas: pagaliau Linkevičius sąžiningai įvardijo kovos su Astravo AE priežastį