Lietuvos ir kitų ES šalių ūkininkai Briuselyje surengė protestą

Lietuvos ir kitų ES šalių ūkininkai Briuselyje surengė protestą

(atnaujinta 15:28 2020.02.21)
Remiantis paskutiniu Europos Vadovų Tarybos pirmininko Šarlio Mišelio pasiūlymu, septynerių metų biudžete žemės ūkio rėmimui bus skirta 50 mlrd. mažiau

VILNIUS, vasario 21 — Sputnik. Šimtai ūkininkų iš Baltijos šalių, Belgijos, Airijos, Ispanijos ir Italijos, protestuodami užblokavo gatves Briuselyje ir reikalavo didesnių ES išmokų žemės ūkiui, skelbia "Politico".

Akcija vyko Europos Vadovų Tarybos derybų dėl naujojo daugiamečio Europos Sąjungos biudžeto 2021–2027 metams fone.

Протест фермеров в Брюсселе, 20 февраля 2020 года
© AFP 2020 / ARIS OIKONOMOU
Ūkininkų protestas Briuselyje, 2020 metų vasario 20 dieną

Ūkininkai į gatves išvažiavo su šimtu traktorių ir paleido fejerverkus. Jie priešinosi būsimam biudžeto sumažinimui pagal ES bendrosios žemės ūkio politikos programą ir taip pat teigė, kad ES turėtų suvienodinti išmokas visų šalių ūkininkams.

Remiantis paskutiniu Europos Vadovų Tarybos pirmininko Šarlio Mišelio pasiūlymu, septynerių metų biudžete žemės ūkio paramai bus skirta 50 milijardų eurų mažiau.

Протест фермеров в Брюсселе, 20 февраля 2020 года
© AFP 2020 / ARIS OIKONOMOU
Ūkininkai į gatves išvažiavo su šimtu traktorių ir paleido fejerverkus

Centrinės ir Rytų Europos šalių, tokių kaip Lenkija, Lietuva ir Latvija, žemės ūkio pramonės atstovai už hektarą žemės gauna mažiau nei Vakarų Europos ūkininkai, nes skaičiuojant atsižvelgiama į mažesnes žemės ir darbo jėgos sąnaudas.

Lietuvos ūkininkai susitiko su prezidentu Gitanu Nausėda, kuris atvyko į derybas Briuselyje. Jie pasilabino su juo ir įteikė butelius su sultimis.

Nausėda pasakė jiems, kad Vakarų ir Rytų Europos šalyse išlaidų lygis yra vienodas, tačiau tiesioginės išmokos yra visiškai skirtingos, taigi, tai nėra normalu sąžiningai konkurencijai.

Savo ruožtu Latvijos ministras pirmininkas Krišjanis Karinšas pareiškė, kad sistemoje "seniai egzistuoja neteisybė".

Протест фермеров в Брюсселе, литовские фермеры, 20 февраля 2020 года
© AFP 2020 / ARIS OIKONOMOU
Protestuotojai pasilabino su Lietuvos prezidentu Gitanu Nausėda ir įteikė jam butelius su sultimis

Europos Vadovų Taryba šiuo metu rengia posėdį, skirtą aptarti Europos Sąjungos daugiametį biudžetą. Dabartiniame 2021–2027 metų ES biudžeto projekte numatyta sumažinti Sanglaudos fondą. Lietuva gali prarasti iki 27 procentų išmokų.

Sumažintos subsidijos Baltijos šalims

Nuo 2021 metų Briuselis ketina sumažinti subsidijas Baltijos šalims, o tai pirmiausia palies ūkininkavimą. Lietuva mano, kad pasiūlymai dėl naujojo ES biudžeto yra nepriimtini, visų pirma, sumažinant išmokas sanglaudos politikai ir žemės ūkiui, apie tai ne kartą pareiškė politikai.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda pasiskundė, kad finansavimo stoka turės įtakos tokiems svarbiems infrastruktūros projektams kaip "Rail Baltica" ir Baltijos šalių energetikos sistemų sinchronizacijai su žemyninės Europos tinklais.

Протест фермеров в Брюсселе, литовские фермеры, 20 февраля 2020 года
© AFP 2020 / ARIS OIKONOMOU
Savo ruožtu Latvijos ministras pirmininkas Krišjanis Karinšas pareiškė, kad sistemoje "seniai egzistuoja neteisybė"

Šią vasarą Lietuvą ištiko sausra. Kai kurie ekspertai pažymėjo, kad nuostoliai žemės ūkio ir kituose sektoriuose šiais metais bus dideli net palyginti su praėjusiais metais, kai sausra buvo stipresnė ir apėmė 24 savivaldybes.

Ekspertas Aleksejus Iljaševičius pažymėjo, kad nei Lietuvos vyriausybė, nei Briuselis neskuba kompensuoti Lietuvos ūkininkų nuostolių. Kai kurie ekspertai mano, kad subsidijų sumažinimas pirmiausia paveiks žemės ūkį, tačiau, kadangi Lietuvos valdžios sprendimai taip pat neskatina pramonės plėtros, padėtis yra apgailėtina.

Tegai:
subsidijos, ES biudžetas, protestas, ES, Lietuva, Briuselis, ūkininkai
Dar šia tema
Nausėda: Lietuva kels klausimus, susijusius su sanglaudos politikos finansavimu
Lietuva pagrasino ES sunkumais rusams, jiems keliaujant į Kaliningradą
Nausėda dėl lietuvių emigracijos planuoja ES reikalauti didesnės kompensacijos
Klaipėdos SGD terminalas

Ekspertas: Lietuva norėjo atsisakyti "Gazprom" dujų, tačiau gavo SGD "Novatek"

(atnaujinta 16:45 2020.11.24)
Iš esmės, respublika nepasiekė jokio diversifikavimo, nes vis tiek perka rusišką kurą, mano ekspertas Aleksandras Pasečnikas

VILNIUS, lapkričio 24 — Sputnik. Lietuva nepasiekė jokio diversifikavimo, ji ir toliau perka rusiškas dujas tik SGD formatu, o ne per vamzdžius, interviu Sputnik Lietuva pasakė Nacionalinio energetinio saugumo fondo analitinio skyriaus vadovas Aleksandras Pasečnikas.

Europos Komisija teigiamai įvertino Lietuvos siekimą užtikrinti ilgalaikį konkurencingą suskystintų gamtinių dujų (SGD) tiekimą po 2024 metų įsigyjant dujų saugyklą.

Dabar įmonė  — SGD terminalo operatorė "Klaipėdos nafta" operatyviai priims reikiamus sprendimus, kad iki 2022 metų būtų išrinktas pats naudingiausias degalų tiekimo pasiūlymas. Šiuo tikslu Lietuva gali pasinaudoti esama galimybe ir išpirkti iš Norvegijos nuomojamą laivą saugyklą "Independence" arba įsigyti bet kokią kitą įrangą tarptautinėje rinkoje.

Analitikas Aleksandras Pasečnikas pažymėjo, kad Vilnius norėjo diversifikuoti dujų tiekimą, tačiau dabar perka Rusijos SGD.

"Šio terminalo paskirtis visiems žinoma — paįvairinti, atsisakyti "Gazprom" dujų. Bet žiūrėkite, kas vyksta galų gale. Tegul subsidijuoja, jokių problemų. Dabar, lapkričio duomenimis, apie penkis tanklaivius jau priimta su "Novatek" dujomis, tai reiškia, Lietuva perka mūsų dujas tik SGD formatu, o ne per vamzdžius. Iš esmės, jokia diversifikacija nevyksta. Kiti tiekėjai. Paimkime Amerikos SGD — tai vyko bandomąja tvarka, tiekimo iš JAV ekonomika taip pat nerado komercinės sėkmės", — pasakė jis.

Pasak Pasečniko, per visą SGD terminalo gyvavimo laiką Klaipėdoje padėtis nepasikeitė, pradedant tuo, kad Lietuva ir toliau moka Norvegijai už dujų saugojimo laivo nuomą, o tai padvigubina dujų kainą galutiniam vartotojui.

Klaipėdos SGD terminalas

Lietuva savo SGD terminalą pastatė 2014 metais. Valdžia savo sprendimą pateisino noru atsikratyti Rusijos "Gazprom" dujų monopolio. Tačiau terminalas Lietuvai atsieina per brangiai: "Klaipėdos nafta" už nuomą Norvegijai kasmet moka 60 milijonų eurų.

Dažniausiai Lietuva SGD gauna iš Norvegijos ir Rusijos. Rusijos degalų tiekimai tapo reguliarūs nuo praėjusio pavasario. Kalbant apie Amerikos SGD, kurių pirkimą dažnai mini Lietuvos valdžia, egzistuojant Klaipėdos terminalui, buvo tik keletas siuntų.

Anksčiau buvo pranešta, kad pajamos iš Klaipėdos SGD terminalo per metus sumažėjo beveik 40 proc.

Lietuvos energetikos ministerija parengė įstatymo projektą, skirtą sumažinti SGD tiekimo į Klaipėdos terminalą kainą. Ministerijos vadovas Žygimantas Vaičiūnas teigė, kad terminalui reikalingo SGD kiekio tiekimo išlaidos, reikalingos sklandžiam terminalo veikimui ir technologiniams procesams užtikrinti, kainuoja tiek pat ar net daugiau nei kasmetinė terminalo infrastruktūros priežiūra.

Tegai:
Gazprom, Lietuva, Rusija, suskystintos gamtinės dujos (SGD), SGD
Dar šia tema
Ekspertas: neaišku, kodėl Lietuva tik dabar pradėjo skųstis SGD terminalu
Lietuva sumokės už ekspertų konsultacijas per SGD laivo-saugyklos pirkimą 
Ketvirta per mėnesį: Lietuva gavo naują SGD partiją iš Rusijos 
Lietuva per savaitę gavo antrą SGD krovinį iš Rusijos
Nord Stream-2

Vokietija vadina JAV sankcijas prieš "Nord Stream-2" nepriimtinomis

(atnaujinta 13:43 2020.11.24)
Vokietijos vyriausybė taip pat nurodė, kad ji derins tolesnius veiksmus su Europos partneriais, Europos Komisija ir įmonėmis, dalyvaujančiomis projekte

VILNIUS, lapkričio 24 — Sputnik. Vokietijos vyriausybė pakartojo savo poziciją JAV, kad ekstrateritorinės sankcijos prieš "Nord Stream-2" yra nepriimtinos, pirmadienį pranešė "Bloomberg", remdamasi lapkričio 17 dienos vyriausybės ataskaita, išsiųsta Bundestagui.

"Niekas nepasikeitė principinėje federalinės vyriausybės pozicijoje, kuri atmeta ekstrateritorines sankcijas ir mano, kad jos prieštarauja tarptautinei teisei. Mes atidžiai stebėsime tolesnių diskusijų eigą JAV Kongrese ir, kiek tai įmanoma, lydėsime jas derybose su Amerikos puse", — teigiama pranešime.

Vokietijos vyriausybė taip pat nurodė, kad ji derins tolesnius veiksmus su Europos partneriais, Europos Komisija ir įmonėmis, dalyvaujančiomis projekte.

"2020 metų lapkričio 6 dieną Vokietijos ir Europos įmonių susitikime su JAV Valstybės departamento, Teisingumo departamento ir JAV ambasados ​​atstovais, kuriame taip pat dalyvavo Vokietijos vyriausybės atstovai, Vokietijos vyriausybės pozicija vėl buvo pristatyta JAV vyriausybės atstovams", — rašoma dokumente.

Anksčiau DPA agentūra, remdamasi JAV vyriausybės atstovu, pranešė, kad JAV valdžios institucijos susisiekia su Europos įmonėmis, dalyvaujančiomis "Nord Stream-2" statybose, ir įspėja jas apie sankcijų grėsmę.

"Handelsblatt" lapkričio 22 dieną pranešė, kad Rytų Vokietijos ekonomikos komitetas kreipėsi į JAV Atstovų rūmų pirmininkę Nensi Pelosi su pasiūlymu atsisakyti "Nord Stream-2" sankcijų. Lapkričio 17 dienos laiške pažymėta, kad Vokietijos verslas susirūpino sužinojęs, kad "Amerikos demokratai nori "Nord Stream-2" projektui taikyti naujas, ekstrateritorines sankcijas Europos įmonių sąskaita". Rytų komitetas paragino JAV "susilaikyti nuo ekonominių baudų".

Projektas "Nord Stream-2" numato dviejų dujų linijų, kurių bendras pajėgumas — 55 mlrd. kubinių metrų per metus, iš Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą į Vokietiją. Jis taip pat eis per Suomijos, Švedijos ir Danijos teritorines arba išskirtines ekonomines zonas. Projektą įgyvendina "Nord Stream 2 AG". "Gazprom" skirs pusę lėšų, o likusią dalį investuos Europos partneriai: "Uniper", "Wintershall", "OMV", "Shell" ir "Engie".

Vokietija remia statybą, pabrėždama, kad projektas yra komercinis. Pasak ekonomikos ministro Peterio Altmejerio, "Nord Stream-2" prisidės prie dujų tiekimo į Europą stabilizavimo.

Nord Stream-2
© Photo : Nord Stream / Axel Schmidt

Projektą taip pat palaiko Austrija, kuri suinteresuota patikimu gamtinių dujų tiekimu. Viena pabrėžė, kad JAV ketinimai taikyti sankcijas projekte dalyvaujančioms įmonėms "kelia klausimų tarptautinės teisės požiūriu".

Pasak Austrijos koncerno "OMV" vadovo Rainerio Zelės, Maskva jau seniai įsitvirtino kaip patikima energijos išteklių tiekėja.

Projektą taip pat remia Norvegija, kurios vyriausybei priklauso 30 proc. bendrovės "Kvaerner", vieno iš dujotiekio rangovų, akcijų.

Prieš dujotiekio tiesimą yra JAV, Ukraina, Lenkija ir kai kurias kitos valstybės. Pasak kritikų, "Nord Stream-2" yra politinis projektas. Tuo tarpu Rusijos valdžios institucijos ne kartą pareiškė, kad projektas yra komercinis, o jo tikslas — padidinti Europos energetinį saugumą.

Nord Stream-2
© Sputnik
"Nord Stream-2"
Tegai:
Vokietija, JAV, Nord Stream-2
Temos:
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba
Dar šia tema
Gautas EK pritarimas dėl valstybės pagalbos suteikimo SGD laivui išpirkti
Ekspertė: Lietuvą galės "išmokyti" tik krovinių iš Baltarusijos praradimas
Greitosios pagalbos automobilis

Kaune startavo mobilios medikų komandos, kurios padės sergantiems COVID-19

(atnaujinta 17:12 2020.11.24)
Mobilią komandą sudarys šeimos gydytojas, bendrosios praktikos slaugytojas ir slaugytojo padėjėjas

VILNIUS, lapkričio 25 — Sputnik. Daugėjant užsikrėtusiųjų koronavirusu, rizikos grupei priklausantiems ir namuose besigydantiems kauniečiams nuo šiol pagalbą teiks mobilios medikų komandos, praneša Kauno miesto savivaldybė.

Iš Kauno miesto poliklinikos personalo specialiai suburtos brigados padės užtikrinti nepertraukiamą specialistų priežiūrą. Tokiu būdu, siekiama sumažinti krūvį, tenkantį greitosios pagalbos ir ligoninių priimamuosiuose dirbantiems medikams.

Pasak Kauno miesto savivaldybės Ekstremalių situacijų operacijų centro vadovas Paulius Keras, mobilios komandos suformuotos dėl greitosios pagalbos ir ligoninių priėmimo skyriuose dirbančių medikų krūvio.

"Jos stebės namuose ar globos įstaigoje nuo koronaviruso besigydančių rizikos grupei priskiriamų kauniečių sveikatos būklę ir priims atitinkamus sprendimus. Tai leis ir patiems gyventojams jaustis saugiau", — teigė Keras.

COVID-19 sergantis ir rizikos grupei priklausantis pacientas, pablogėjus sveikatos būklei ar pajutus naujų simptomų, turėtų nedelsiant kreiptis į savo šeimos gydytoją. Jiems nustačius, kad reikalinga kontaktinė konsultacija, galima bus paciento apžiūrai į namus ar globos įstaigą atsiųsti mobilią komandą. 

Ją sudarys šeimos gydytojas, bendrosios praktikos slaugytojas ir slaugytojo padėjėjas. Specialistai pas pacientus atvyks tą pačią dieną, kai kreipiamasi dėl pagalbos.

Tegai:
koronavirusas, Kaunas
Temos:
Saugokime save ir kitus šį rudenį: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Teks išgyventi: gydytojas perspėjo apie COVID-19 atvejų augimą Lietuvoje
PSO iškėlė kelių nulinių COVID-19 pacientų teoriją
Per praėjusią parą Lietuvoje nustatyta daugiau nei 1,1 tūkst. koronaviruso atvejų