Branduolinių atliekų gabenimo konteineriai, archyvinė nuotrauka

Į Ignalinos AE pristatyti visi konteineriai su panaudotu branduoliniu kuru

(atnaujinta 08:38 2020.02.27)
Atominės elektrinės eksploatavimo metu susikaupė daugiau kaip 20 tūkstančių rezervuarų panaudoto branduolinio kuro

VILNIUS, vasario 27 — Sputnik. Į Ignalinos atominės elektrinės (IAE) aikštelę iš gamyklos buvo pristatytas paskutinis panaudoto branduolinio kuro saugojimui skirtas konteineris, pranešė IAE spaudos tarnyba.

Per visą IAE eksploatacijos laikotarpį buvo sukaupta beveik 22 tūkst. kuro rinklių.

1999 metais pastatyta senoji panaudoto kuro saugykla talpina 6 016 kuro rinklių ir yra visiškai užpildyta. Į naująją panaudoto branduolinio kuro saugyklą iš abiejų blokų jau pervežta 13 347 kuro rinklių, tai sudaro 142 konteinerius su panaudotu kuru.

Iš viso naujojoje saugykloje iki 2022 metų pabaigos bus pastatytas 191 konteineris su panaudotu kuru. Tokiu būdu bus užtikrintas saugus ir patikimas panaudoto branduolinio kuro saugojimas pagal Lietuvos Respublikos nustatytus reikalavimus, ES standartus ir TATENA rekomendacijas.

Saugyklos eksploatavimas truks 50 metų. Pasibaigus šiam laikotarpiui, atliekas reikės pervežti į giluminę saugyklą, kuri šiuo metu yra vienintelis saugus būdas pašalinti ilgaamžes atliekas.

Ignalinos atominė elektrinė buvo uždaryta 2009 metais. Tokia priemonė buvo padiktuota Lietuvai kaip viena iš įstojimo į Europos Sąjungą sąlygų.

Gruodžio mėnesį Vyriausybė pritarė atnaujintam 2020–2021 metų Ignalinos AE eksploatavimo nutraukimo tarpinstituciniam veiklos planui. Į planą įtrauktos priemonės, susijusios su IAE eksploatavimo nutraukimu, kurias vykdys ministerijos bei kitos institucijos. Planuojama, kad planui įgyvendinti 2020 m. reikės 89,8 mln. eurų, 2021 m. — 88,4 mln. eurų.

AE išmontavimo darbus planuojama baigti 2038 metais.

Tegai:
branduolinis kuras, Ignalinos AE, Lietuva
Nord Stream-2 statyba

Ekspertas: "Nord Stream-2" projektas yra naudingas visiems jo dalyviams

(atnaujinta 18:50 2021.01.25)
Vokietija yra suinteresuota diversifikuoti savo energetikos sektorių, prie to prisidės naujas dujotiekis, mano ekspertas Stanislavas Byšokas

VILNIUS, sausio 26 — Sputnik. Dujotiekio "Nord Stream-2" statybų projektą galima pavadinti Rusijos ir Vokietijos projektu, interviu Sputnik Lietuva pasakė politikos ekspertas, Tarptautinės stebėsenos organizacijos CIS-EMO vykdantysis direktorius Stanislavas Byšokas.

Vokietijos vyriausybė laikosi ankstesnės pozicijos dėl "Nord Stream-2" projekto ir atkreipia dėmesį į raginimus sustabdyti jo statybą, pareiškė oficialus Vokietijos ministrų kabineto atstovas Štefenas Zaibertas. Apie tai praneša RIA Novosti.

Naujų sankcijų įvedimo klausimas Europos Sąjungoje svarstomas situacijos su Aleksejumi Navalnu fone. Taigi dėl to Europos Parlamentas ketvirtadienį priėmė rezoliuciją, kurioje pareikalavo iš ES šalių vyriausybių "nedelsiant užkirsti kelią "Nord Stream-2" projekto užbaigimui, o taip pat  "juntamai sustiprinti" ribojančias priemones Rusijos Federacijai.

Ekspertas Byšokas pareiškė, kad Vokietijos pozicija dėl "Nord Stream-2" visada buvo vienareikšmė.

"Tarp Maskvos ir Berlyno yra politinių nesutarimų tam tikrais klausimais, yra ir ekonominis bendradarbiavimas. Šie du takeliai turėtų vykti nesimaišydami. Yra ekonominiai interesai, įskaitant Vokietijos interesus įvairinti savo energetikos sektorių, todėl Vokietijai svarbu turėti galimybę pirkti energiją tiek iš Rusijos per "Nord Stream-2", tiek iš Norvegijos,tiek iš Škotijos, tiek iš JAV, tai yra tiesiogiai nepriklausyti nuo vieno kažkokio tiekėjo", — pasakė jis.

Byšokas pažymėjo, kad "Nord Stream-2" galima pavadinti Rusijos ir Vokietijos projektu. Pasak jo, visos dalyvaujančios šalys gaus ekonominę naudą.

"Tai situacija, kai laimi visi šio projekto dalyviai", — apibendrino jis.

"Nord Stream-2" projektu numatoma iš Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą į Vokietiją nutiesti dvi dujotiekio, kurio bendra galia siekia 55 milijardus kubinių metrų dujų per metus, linijas. Šiam projektui aktyviai priešinasi JAV, kurios savo suskystintas gamtines dujas siekia tiekti ES, taip pat Ukraina ir daugybė Europos šalių.

Nord Stream-2
© Sputnik
"Nord Stream-2"
Tegai:
Vokietija, Nord Stream-2 statyba, Nord Stream-2
Temos:
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba
Dar šia tema
Kremlius sureagavo į naujas JAV sankcijas prieš "Nord Stream-2"
Vokietija pareiškė įsipareigojusi užbaigti "Nord Stream-2"
Ekspertas įvertino Europos Parlamento galimybes sustabdyti "Nord Stream-2"
Eurai

Paaškėjo, kurie banknotai yra dažniau padirbinėjami Lietuvoje

(atnaujinta 15:16 2021.01.25)
Pasak Lietuvos banko ekspertų, tokios tendencijos tęsiasi jau ne vienerius metus. Per smulkios ir per stambios kupiūros nėra populiarios sukčių tarpe

VILNIUS, sausio 26 — Sputnik. Lietuvoje per metus padirbtų pinigų sumažėjo daugiau nei perpus, praneša Lietuvos banko spaudos tarnyba.

Per 2020 m. Lietuvos banke buvo ištirta 1 333 vienetai padirbtų eurų (1 172 vnt. banknotų ir 161 vnt. monetų). Tai 57 proc. mažiau nei per 2019 m., kai buvo rasta 3 078 vnt. padirbtų eurų..

Lietuvos banko grynųjų pinigų ekspertė Ieva Vanskevičė pažymėjo, kad зadirbtų pinigų sumažėjimas apyvartoje stebimas ne tik Lietuvoje, bet ir visoje euro zonoje.

ЭSumažėjimas gali būti siejamas su įvairiomis priežastimis, o viena iš jų — karantino metu šiek tiek sumažėję atsiskaitymai grynaisiais pinigais", — pasakė ji.

Per 2020 m., ypač IV ketvirtį, sumažėjo ir akivaizdžiai padirbtų eurų banknotų, vadinamųjų "filmų pinigų" (angl. Movie money). Apie juos centrinis bankas Lietuvos gyventojus įspėjo praėjusių metų pavasarį.

Daugiausia, kaip ir 2019 m., buvo rasta padirbtų 50 ir 20 eurų banknotų, jie atitinkamai sudarė 46 ir 18 proc. visų padirbinių. Mažiausiai aptikta padirbtų 5 ir 200 eurų banknotų.

Euro zonoje vidutiniškai 1 mln. apyvartoje esančių tikrų banknotų tenka 17 padirbtų, Lietuvoje šie skaičiai dar mažesni.

"Taigi tikimybė gauti padirbtą pinigą yra itin maža, tačiau raginame gyventojus būti atidžius ir atkreipti dėmesį į gaunamus pinigus, patikrinti juos pagal "apčiuopkite–pažvelkite–pakreipkite" metodą", — pasakė Vanskevičė.

Lietuvos bankas ne tik tiria padirbtus pinigus, bet ir keičia susidėvėjusius bei sugadintus eurus ir litus. Lietuvos banko kasose Vilniuje ir Kaune neribotą laiką keičiami litai į eurus.

Tegai:
padirbti banknotai, Lietuvos bankas, Lietuva