Lietuvos bankas, archyvinė nuotrauka

Lietuviai moka daugiau: LB palygino bankinių paslaugų kainas Baltijos šalyse

(atnaujinta 12:04 2020.03.01)
Parlamento komitetas pažymėjo, kad dominuojanti Skandinavijos bankų padėtis Lietuvoje neturėtų leisti jiems išnaudoti verslininkų, keliant paslaugų kainas

VILNIUS, kovo 1 — Sputnik. Skandinavijos bankų filialuose Lietuvoje daugeliu atvejų aukščiausi tarifai yra tarp Baltijos šalių. Apie tai Facebook parašė Seimo deputatas Mykolas Majauskas, remdamasis Lietuvos banko atliktu tyrimu.

Lietuvos bankas palygino Skandinavijos bankų paslaugų verslui sąnaudas. Rezultatai buvo pristatyti parlamentiniam biudžeto ir finansų komitetui.

Majauskas pabrėžė, kad tyrimas parodė, jog daugeliu atvejų verslo tarifai yra aukščiausi Lietuvoje, o kai kuriais atvejais net didesni nei Estijoje, kurioje jie visada buvo laikomi aukščiausiais.

Pasak Majausko, skirtumai ypač pastebimi atsižvelgiant į Lietuvos ir Estijos bankų sektoriaus panašumus: reguliavimą, konkurencinę aplinką ir pagrindinius rinkos dalyvius ("Swedbank", "SEB", "Luminor").

"Taigi paslaugų kaštai tarp šalių iš esmės nesiskiria, bet paslaugų kainos klientams skiriasi net kartais Lietuvos nenaudai", — rašė jis.

Anot Majausko, Skandinavijos bankai daro didelę įtaką Lietuvos bankų sistemos stabilumui ir augimui.

"Tačiau dominuojanti padėtis negali tapti pagrindu piktnaudžiauti ir išnaudoti Lietuvos verslą, taip pažeidžiant sąžiningos konkurencijos principus ir Europos Sąjungos teisę, aiškiai draudžiančią išnaudotojišką verslo elgesį" — teigė Majauskas.

Praėjusį birželį parlamento Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas pažymėjo, kad Švedijos bankai gali išprovokuoti krizę Lietuvoje. Tuo pačiu metu daugelis komiteto narių, atvirkščiai, kritikavo išpuolius prieš Skandinavijos bankus ir pasiūlė daugiau dėmesio skirti tiems politikų priimtiems sprendimams.

Po 2008 metų krizės keli tūkstančiai lietuvių negalėjo sumokėti hipotekos ir jų namai buvo parduoti. Tuo pat metu, pasak Lietuvos banko, krizė kilo dėl valdžios institucijų pasitikėjimo, kad pajamos iš besivystančios ekonomikos bus amžinos, ir dėl išlaidų planavimo pagal šį įsitikinimą.

Tegai:
Baltijos šalys, Lietuvos bankas
Dar šia tema
KT pripažino, kad Atliekų tvarkymo įstatymo pataisos prieštarauja Konstitucijai
Seime siūloma konfiskuoti kiemuose paliktas neregistruotas mašinas
Vilnius, archyvinė nuotrauka

Dviejų greičių Europa: ekonomistas papasakojo, kaip COVID-19 paveikė prekybą

(atnaujinta 19:43 2020.06.06)
Pasak Luminor ekonomisto, mažiausią prekybos kritimą patyrė Skandinavijos šalys, tuo tarpu Lietuvoje jis siekė 17,9 proc, t.y. labai panašus į ES vidurkį

VILNIUS, birželio 6 - Sputnik. "Luminor" ekonomistas Žygimantas Mauricas papasakojo, kaip koronavirusas paveikė prekybos sektorių Europoje. 

"Dviejų "greičių" Europa: Šiaurės ir Rytų Europoje prekybos sektorius nukentėjo nepalyginamai mažiau nei Pietų ir Vakarų Europoje", - rašo ekonomistas savo paskyroje Facebook

Pasak jo, skirtumą lėmė ne tik karantino sąlygų griežtumas - pavizdžiui, Suomijoje ir Jungtinėje Karalystėje karantino griežtumas buvo panašaus lygio, tačiau Suomijoje mažmeninės prekyba krito vos 0,5%, o JK - net 22,5%. Anot ekonomisto, skirtumus taip pat lėmė vartotojų lūkesčiai (JK jie siekė -23, o Suomijoje -13) bei visuomenės pasitikėjimas kovos su koronavirusu ir ekonomine krize strategija.

Vilnius, archyvinė nuotrauka
© Sputnik/ Владислав Адамовский.

Mažiausią kritimą patyrė Skandinavijos šalys (Norvegijoje net buvo fiksuotas augimas), Olandija, Vokietija, Latvija ir Lenkija (visos mažiau nei 10%). 

"Lietuvoje kritimas siekė 17,9% t.y. labai panašus į ES vidurkį (tačiau gegužės mėn. kritimas bus žymiai mažesnis - turėtų siekti vos 5-10%), tad mes ir toliau liksime žalioje žemėlapio zonoje", - rašo Mauricas.

Karantinas Lietuvoje galioja iki birželio 16 dienos. Vyriausybė svarsto galimybę atšaukti šį režimą, tačiau įteisinti ekstremaliosios situacijos teisinę tvarką.

Šeštadienio ryto duomenimis, Lietuvoje nustatyta 1705 COVID-19 atvejai. Pasveikusiųjų skaičius išaugo iki 1321. Nuo koronaviruso mirė 71 asmuo.

Dar šia tema
Ekonomistas: Baltijos šalys galėtų uždirbti milijardus iš prekybos su Rusija
Šapoka pranešė apie ekonomikos atsigavimo ženklus
Ekonomistas papasakojo, kokios būklės Lietuva įžengė į krizę dėl COVID-19
Vilnius, archyvinė nuotrauka

Lietuvos verslui ir darbuotojams išmokėta daugiau nei 370 milijonų eurų

(atnaujinta 13:18 2020.06.06)
Anot vyriausybės vicekanclerio, bendras priemonių įgyvendinimas išlieka nuoseklus ir tolygiai didėjantis

VILNIUS, birželio 6 – Sputnik. Verslui ir darbuotojams išmokėta 12,5 proc. numatyto 3 mlrd. eurų vertės paramos paketo, spaudos konferencijoje  pranešė pirmasis vyriausybės vicekancleris Lukas Savickas.

"Lėšų panaudojimas siekia 12,5 proc. nuo numatytų realių išlaidų – 3 mlrd. eurų sumos. Bendras priemonių įgyvendinimas išlieka nuoseklus ir tolygiai didėjantis", – sakė Savickas.

Vicekancleris taip pat praneša, kad darbo vietų ir pajamų išsaugojimo priemonėms jau išmokėta 230 mln. eurų iš 500 mln. eurų, vien paskutinę savaitę išmokėta 28 mln. eurų. Verslo likvidumo pagalbos priemonėms išmokėta 125 mln. eurų.

Vilniaus panorama, archyvinė nuotrauka
© Sputnik/ Владислав Адамовский.

Pasak Savicko, taip pat pat pastebimai padidėjo atidėtų mokesčių suma – dabar ji siekia 477 mln. eurų.

Vicekancleris taip pat akcentavo, kad lėšas, numatytas ekonomikos gelbėjimo plane, žadama išdalinti iki šių metų pabaigos.

Karantinas Lietuvoje galioja iki birželio 16 dienos. Vyriausybė svarsto galimybę atšaukti šį režimą, tačiau įteisinti ekstremaliosios situacijos teisinę tvarką.

Šeštadienio ryto duomenimis, Lietuvoje nustatyta 1705 COVID-19 atvejai. Pasveikusiųjų skaičius išaugo iki 1321. Nuo koronaviruso mirė 71 asmuo.

Tegai:
vyriausybė, Lietuva
Dar šia tema
Ekonomistas: Baltijos šalys galėtų uždirbti milijardus iš prekybos su Rusija
Ekonomistas papasakojo, kokios būklės Lietuva įžengė į krizę dėl COVID-19
Šapoka pranešė apie ekonomikos atsigavimo ženklus
Gitanas Nausėda, archyvinė nuotrauka

Lietuvos visuomenė kreipėsi į prezidentą dėl Astravo AE

(atnaujinta 19:41 2020.06.06)
Visuomenės atstovai priminė valstybės vadovui apie apsaugos ES lygiu nuo grėsmių reikalavimą, kurį jis pats suformulavo

VILNIUS, birželio 6 - Sputnik. Lietuvos visuomenės atstovai atviru laišku kreipėsi į prezidentą Gitaną Nausėdą ir prašė imtis lyderystės prieš artėjantį ES Rytų partnetystės viršūnių susitikimą ir pirmojo Astravo AE reaktoriaus paleidimą. Apie tai savo puslapyje Facebook papasakojo konservatorius Žygimantas Pavilionis.

Laišką pasirašė Nepriklausomybės akto Signatarai, partijų lyderiai, Seimo vicepirmininkai, beveik šešios dešimtys įvairias partijas atstovaujančių Seimo narių, keturios dešimtys profesorių ir mokslo daktarų, universitetų rektoriai, kiti mokslo, kultūros, švietimo, visuomenės lyderiai, rašytojai, žurnalistai, tinklaraštininkai, verslininkai, merai ir savivaldos atstovai.

Atviro laiško autoriai ragina prezidentą pasiekti, kad visuose būsimuose ES susitarimuose ir sprendimuose dėl Baltarusijos, taip pat ir vyksiančiuose 2020 m. birželio mėn., ne tik Latvija ir Estija, bet ir visa Europos Sąjunga palaikytų Lietuvos principinę poziciją dėl elektros energijos iš Astravo atominės elektrinės nepatekimo į Europos Sąjungos valstybių narių rinkas.

"Laiško autoriai priminė, kad šį reikalavimą suformulavo pats prezidentas savo 2019 m. rugsėjo 30 d. pareiškime "siekti ES lygiu apsisaugoti nuo trečiųjų šalių nesaugių branduolinių elektrinių keliamų grėsmių, taip pat ir užtikrinant, kad nebūtų perkama jose pagaminta elektros energija. Tai reiškia, kad visuose būsimuose ES susitarimuose su Baltarusija turi atsispindėti Lietuvos pozicija dėl Astravo AE", - rašo Pavilionis.

Trečiadienį Vyriausybė nenusprendė dėl Baltijos šalių bendro susitarimo prekiaujant elektra su Baltarusija ir kitomis trečiosiomis šalimis. Kaip pažymėjo Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, Baltijos šalių susitarimas dėl atsisakymo pirkti elektrą iš Astravo AE — "balansavimas tarp geopolitikos ir kainų". 

Astravo AE statyba

Baltarusija, dalyvaujant "Rosatom", stato atominę elektrinę Gardino srityje, maždaug 50 kilometrų nuo Vilniaus. Gegužės pradžioje į objektą buvo pristatytas branduolinis kuras pirmajam jėgainės blokui.

Anksčiau Baltarusijos energetikos viceministras Michailas Michadiukas teigė, kad fizinį pirmojo atominės elektrinės bloko paleidimą planuojama pradėti šių metų liepą.

Lietuva aktyviai priešinasi projektui, BelAE vadindama "grėsme" nacionaliniam saugumui. Be to, Vilnius pasisako prieš energijos eksportą iš jėgainės ir visuotinai ragina kaimynines valstybes nepirkti elektros iš stoties.

Daugelis ekspertų pažymėjo, kad aštrus Vilniaus pasipriešinimas BelAE klausimui iš esmės kyla ne dėl techninės ar aplinkosaugos problemos, o dėl "nuoskaudos" už Ignalinos AE praradimą ir iš baimės prarasti savo jau ir taip silpnas pozicijas energetikos rinkoje.

Temos:
Astravo atominės elektrinės statybos
Dar šia tema
Ekspertas: Minskas iš Lietuvos atėmė visus kozirius Astravo AE klausimu
Ekspertas: pagaliau Linkevičius sąžiningai įvardijo kovos su Astravo AE priežastį