Lietuvos bankas, archyvinė nuotrauka

Lietuviai moka daugiau: LB palygino bankinių paslaugų kainas Baltijos šalyse

(atnaujinta 12:04 2020.03.01)
Parlamento komitetas pažymėjo, kad dominuojanti Skandinavijos bankų padėtis Lietuvoje neturėtų leisti jiems išnaudoti verslininkų, keliant paslaugų kainas

VILNIUS, kovo 1 — Sputnik. Skandinavijos bankų filialuose Lietuvoje daugeliu atvejų aukščiausi tarifai yra tarp Baltijos šalių. Apie tai Facebook parašė Seimo deputatas Mykolas Majauskas, remdamasis Lietuvos banko atliktu tyrimu.

Lietuvos bankas palygino Skandinavijos bankų paslaugų verslui sąnaudas. Rezultatai buvo pristatyti parlamentiniam biudžeto ir finansų komitetui.

Majauskas pabrėžė, kad tyrimas parodė, jog daugeliu atvejų verslo tarifai yra aukščiausi Lietuvoje, o kai kuriais atvejais net didesni nei Estijoje, kurioje jie visada buvo laikomi aukščiausiais.

Pasak Majausko, skirtumai ypač pastebimi atsižvelgiant į Lietuvos ir Estijos bankų sektoriaus panašumus: reguliavimą, konkurencinę aplinką ir pagrindinius rinkos dalyvius ("Swedbank", "SEB", "Luminor").

"Taigi paslaugų kaštai tarp šalių iš esmės nesiskiria, bet paslaugų kainos klientams skiriasi net kartais Lietuvos nenaudai", — rašė jis.

Anot Majausko, Skandinavijos bankai daro didelę įtaką Lietuvos bankų sistemos stabilumui ir augimui.

"Tačiau dominuojanti padėtis negali tapti pagrindu piktnaudžiauti ir išnaudoti Lietuvos verslą, taip pažeidžiant sąžiningos konkurencijos principus ir Europos Sąjungos teisę, aiškiai draudžiančią išnaudotojišką verslo elgesį" — teigė Majauskas.

Praėjusį birželį parlamento Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas pažymėjo, kad Švedijos bankai gali išprovokuoti krizę Lietuvoje. Tuo pačiu metu daugelis komiteto narių, atvirkščiai, kritikavo išpuolius prieš Skandinavijos bankus ir pasiūlė daugiau dėmesio skirti tiems politikų priimtiems sprendimams.

Po 2008 metų krizės keli tūkstančiai lietuvių negalėjo sumokėti hipotekos ir jų namai buvo parduoti. Tuo pat metu, pasak Lietuvos banko, krizė kilo dėl valdžios institucijų pasitikėjimo, kad pajamos iš besivystančios ekonomikos bus amžinos, ir dėl išlaidų planavimo pagal šį įsitikinimą.

Tegai:
Baltijos šalys, Lietuvos bankas
Dar šia tema
KT pripažino, kad Atliekų tvarkymo įstatymo pataisos prieštarauja Konstitucijai
Seime siūloma konfiskuoti kiemuose paliktas neregistruotas mašinas
VIlniaus oro uostas, archyvinė nuotrauka

Nuledinimo projektui Vilniaus oro uoste skirta apie 3,5 mln. eurų ES fondo lėšų

(atnaujinta 12:35 2020.12.03)
Įgyvendinus projektą, sostinės oro uoste bus pasirūpinta mažesne aplinkos tarša bei saugesniu orlaivių manevravimu, bendra nuledinimo projekto vertė siekia 8,5 mln. eurų

VILNIUS, gruodžio 3 — Sputnik. Skirtas finansavimas orlaivių nuledinimo projektui Vilniaus oro uoste, praneša Susisiekimo ministerija.

Kitais metais Vilniaus oro uoste planuojama sumontuoti naujus dirvožemio ir gruntinių vandenų taršos prevencijai skirtus valymo įrenginius, pagerinti ledo tirpdymo medžiagų tvarkymą bei įrengti nuotekų surinkimo stebėjimo sistemas. Šiam projektui Susisiekimo ministerija skiria ES fondo lėšas.

Pranešama, kad įgyvendinus projektą sostinės oro uoste bus pasirūpinta ne tik mažesne aplinkos tarša, bet ir saugesniu orlaivių manevravimu: nuledinimo aikštelės bus arčiau pakilimo tako, todėl sutrumpės laikas nuo procedūros atlikimo pabaigos iki lėktuvo pakilimo, bus sunaudojama mažiau nuledinimo procese naudojamų medžiagų ir efektyviau užtikrinamos geresnės orlaivio aerodinaminės savybės. Taip pat lėktuvams rečiau kils poreikis pakartotinai atlikti nuledinimo procedūrą.

Nuledinimo procedūrų metu susidariusios nuotekos bus išvalomos prieš išleidžiant į miesto nuotekų surinkimo sistemas.

Bendra projekto vertė 8,56 mln. eurų, ES Sanglaudos fondo lėšos 3,49 mln. eurų.

Rugsėjo mėnesį Susisiekimo ministerija skyrė per 12 milijonų ES fondo lėšų Vilniaus oro uosto rekonstrukcijos darbams.

Šiomis lėšomis numatoma rekonstruoti "A" ir "B" riedėjimo takus, įrengiant naujus signalinius žiburius, patobulinti gruntinių vandenų ir nuotekų surinkimo sistemas. Be to, už skirtas lėšas bus išplėstas šiaurinis peronas, kuriame šalia kilimo tūpimo tako atsiras naujos 8 orlaivių stovėjimo aikštelės. Taip pat numatoma pailginti ir išplatinti orlaivių riedėjimo F taką, pratęsiant jį kartu įrengti paviršinių nuotekų tinklus, drenažą, LED žiburių sistemas. Numatoma įrengti dar vieną, naują orlaivių riedėjimo Z taką.

Tegai:
ES finansavimas, Vilniaus oro uostas
Dar šia tema
Ispanijos oro uoste užsidegė "British Airways" keleivinis lėktuvas — video
Nufilmuotas Tu-22M3 skrydis nepalankiomis oro sąlygomis
Viename iš Rusijos oro uostų rastas krepšys su padidėjusia fonine radiacija
Lietuvos oro uostai prisijungia prie tarptautinės COVID-19 saugumo chartijos
Nord Stream-2 dujotiekio statyba, Riugeno sala, Vokietija, archyvinė nuotrauka

Ar pasiteisins Vokietijos "Nord Stream-2" išsaugojimo gudrybė?

(atnaujinta 12:33 2020.12.03)
Berlynas vis ieško būdų, kaip apeiti JAV sankcijas "Nord Stream-2" statybose dalyvaujančioms įmonėms, šį kartą nuspręsta kurti aplinkosaugos fondą

VILNIUS, gruodžio 3 — Sputnik. Berlynas vėl svarsto, kaip išvengti sankcijų "Nord Stream-2" projektui: šį kartą kalbama apie specialaus aplinkosaugos fondo sukūrimą. Tikimasi, kad tai padės apeiti Amerikos apribojimus ir saugiai užbaigti dujotiekio statybą. Ar tai pasiteisins, aiškinosi RIA Novosti autorė Sofija Melničuk. 

Fondas padės

"Taip Manuela Švezig nori pergudrauti JAV vyriausybę", — rašoma Vokietijos laikraščio "Bild" antraštėje. Apie sudėtingą regiono vadovybės planą žurnalistai sužinojo iš neįvardytų šaltinių.

Anot jų, organizacija "Klimato apsaugos fondas MV" ("StiftungKlimaschutz MV") pasirodys artimiausiomis dienomis. Įmonė spręs tik su dujotiekiu susiejusius klausimus, o pats "Putino vamzdis" (taip dujotiekis vadinamas laikraštyje) bus pristatytas kaip Meklenburgo-Vakarų Pomeranijos "svarbus aplinkos apsaugos objektas".

Vokietijos įmonės, kurioms gresia sankcijos, perduos savo paslaugas fondo valdymui, o jis jas nukreips į dujotiekio statybą. Taigi, nė viena įmonė nedirbs tiesiogiai su Rusijos projektu ir joms nebus taikomos ribojamosios priemonės.

Federalinės žemės Energetikos, infrastruktūros ir skaitmeninimo ministerija kol kas nekomentavo publikacijos.

Atsisakymas atsisakyti

Tai nėra pirmoji vokiečių iniciatyva padėti "Nord Stream". Rugsėjo mėnesį Vokietijos vyriausybė pasiūlė JAV pastatyti amerikiečių suskystintų gamtinių dujų (SGD) saugyklas Brunsbiutelio ir Vilhelmshaveno uostuose. Vokietijos valdžia tam skyrė apie milijardą dolerių, pranešė laikraštis "Die Zeit". Mainais Vašingtonas pritartų dujotiekio atidavimui eksploatuoti.

Neilgai trukus JAV Senatas pareikalavo papildomų sankcijų įmonėms Zasnico mieste, Riugeno saloje. Ten Rusijos projekto logistikos bazė — Mukrano uostas, kurį aptarnauja "Fährhafen Sassnitz". Burmistras Frankas Kraftas piktinosi: tai pažeidė tarptautinę teisę ir grasino darbo vietų praradimais. Jis tvirtino, kad Europa neturėtų leisti kištis į savo reikalus.

Niekas nebaudė miesto už užsispyrimą, tačiau nebuvo įgyvendintas ir terminalų, skirtų Amerikos SGD, projektas. Už juos Vilhelmshavene atsakinga bendrovė "Uniper" persigalvojo, pranešė AP. Rinkos žaidėjai tiesiog nenorėjo pirkti suskystintų dujų.

Tačiau jie visiškai neatsisako SGD saugyklų Vokietijoje. Vokietijos ekonomikos ministerijos atstovė Annika Einhorn sakė, kad apskritai vyriausybė palankiai vertina iniciatyvas, kurios "dar labiau paįvairins dujų infrastruktūrą".

Sankcijos ar nuolankumas

Tuo tarpu JAV sankcijos verčia įmones pasitraukti iš projekto. Lapkričio pabaigoje apie tai pranešė norvegų "Det Norske Veritas — GermanischerLloyd" (DNV GL), kuri dalyvavo tikrinant, ar darbai ir dokumentai atitinka standartus. Pasibaigus statyboms ji turėjo išduoti pažymėjimą.

"Mes manome, kad DNV GL veiklai dėl laivų, aptarnaujančių "Nord Stream-2" projektą, įrangos tikrinimo yra taikomos sankcijos. Todėl DNV GL nustojo teikti paslaugas, kurioms taikoma PEESA", — paaiškino bendrovės atstovas.

PEESA yra Valstybės departamento paskelbtas Europos energetinio saugumo apsaugos aktas.

Vis dėlto tokios iniciatyvos kaip regioninio aplinkos fondo sukūrimas vargu ar suteiks įmonėms pasitikėjimo. "Jūs galite padaryti viską, išlieka efektyvumo klausimas", — sakė Rusijos tarptautinių reikalų tarybos programos direktorius Ivanas Timofejevas.

Tiek Vokietijos vyriausybė, tiek ES toliau diskutuoja apie antrinių sankcijų pavojų. Platesnę darbotvarkę, išskyrus "Nord Stream-2", diskutuoja, pavyzdžiui, Iranas. Tačiau kol kas nėra aišku, kaip tiksliai "Klimato apsaugos fondas MV" padės Rusijos dujotiekiui.

"Amerikiečiai sugeba blokuoti šį fondą, įtraukti jį į juodąjį sąrašą, taikydami sankcijas", — sako ekspertas. Jo nuomone, pirmiausia reikia suprasti, pagal kokią schemą veiks organizacija, ir pamatyti įstatyminius dokumentus.

"Be to, baudžiamoji byla Jungtinėse Valstijose gali būti iškelta prieš fondą, jei Teisingumo departamentas įtaria, kad pasitelkę jį jie nori išvengti ribojamųjų priemonių, — aiškina Timofejevas. — Pagal įstatymą, sąmoningas priešinimasis sankcijų režimui gresia iki 20 metų kalėjimo. Taigi, yra rizika. Bet kokiu atveju, ši idėja yra šakėmis ant vandens parašyta".

Dvi kėdės Vokietijai

Politikai pasirengę apgaudinėti, kad apeitų sankcijas ir diversifikuotų tiekimą, tačiau įmonės nenori rizikuoti. "Vokietija sėdi ant dviejų kėdžių. Viena vertus, yra ekonominio bendradarbiavimo su Rytais nauda. Kita vertus, yra "didysis brolis" iš Vašingtono, turintis didelę lobistinę įtaką", — pokalbyje su RIA Novosti sakė Rusijos mokslų akademijos Europos instituto Germanistikos centro pagrindinis mokslininkas Aleksandras Kamkinas.

Verslui naudingas stabilus pigių dujų tiekimas per "Nord Stream-2". "Dujos, kaip sakoma, yra ne tik vertingas kailis, bet ir svarbi žaliava chemijos pramonei. Ir tai, savo ruožtu, yra reikšminga pramonė Vokietijai, — aiškina jis. — Tačiau politinė klasė, CDU ir SPD partijos daugiau dėmesio skiria transatlantiniams santykiams ir Vašingtono nuomonė politiniam elitui yra lemiama".

Europa laukia Džo Baideno prisijungimo prie Baltųjų rūmų. Demokratas pasiryžęs atkurti ryšius — yra vilties, kad jis bus jautresnis partnerių siekiams.

Baideno valdomas globalizacijos vektorius tikrai sustiprės, mano Aleksandras Kamkinas. "Tačiau pirmenybė bus teikiama viršvalstybinėms struktūroms, — priduria jis. — Nors "Nord Stream-2" yra orientuotas į Europos, o ne transatlantinius interesus, tai prieštarauja Amerikos tiekėjų interesams. Todėl konkurencija bent jau sustiprės, o JAV sankcijų spaudimas toliau veiks".

Ekspertai sutaria, kad nereikia laukti ribojamųjų priemonių sušvelninimo. Vokietijos valdžios institucijoms teks laviruoti: čia tikslingos iniciatyvos įvairinti tiekimą, siekiant patenkinti importuotojus, ir fondų "visų labui" kūrimas. Tačiau kliūtys Rusijos dujotiekiui kol kas neišnyks.

Tegai:
JAV, Vokietija, Rusija, Nord Stream-2
Temos:
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba
Slaugytoja ligoninėje, archyvinė nuotrauka

Pagal sergamumą koronavirusu Lietuva užima trečiąją vietą Europoje

(atnaujinta 15:32 2020.12.03)
Kaimyninėse Latvijoje ir Estijoje sergamumas COVID-19 yra net triskart mažesnis negu Lietuvoje

VILNIUS, gruodžio 3 — Sputnik. Lietuva užima trečiąją vietą Europoje pagal sergamumą koronavirusu, rodo Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC) duomenys.

ECDC gruodžio 3-iosios duomenimis, dviejų savaičių sergamumo rodiklis Lietuvoje jau yra 1011,2 atvejo 100 tūkst. gyventojų, mirštamumo rodiklis atitinkamai 8,6 atvejo.

Pagal sergamumo rodiklį Europos Sąjungos, Europos ekonominės erdvės ir Jungtinės Karalystės šalių grupėje Lietuvą lenkia Liuksemburgas, kur dviejų savaičių sergamumo rodiklis yra net 1213 atvejų 100 tūkst. gyventojų, o mirštamumo — 17,7, ir Kroatija, kurioje atitinkamai sergamumo rodiklis yra 1083,4, o mirštamumo — 18,8 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

Tuo tarpu Latvijoje ir Estijoje sergamumas COVID-19 yra net triskart mažesnis negu Lietuvoje. Latvijos dviejų savaičių sergamumo rodiklis yra 365,7 atvejo, mirštamumo —4,5, Estijoje sergamumo rodiklis yra 355,9, mirštamumo — 2,8 atvejo 100 tūkstančių gyventojų.

Kaimyninėje Lenkijoje, iš kur neseniai buvo gaunami pranešimai apie sunkią COVID-19 situaciją, dabar taip pat registruojamas mažesnis užsikrėtimų skaičius nei Lietuvoje — 634,5 atvejo 100 tūkst. gyventojų, mirštamumo — 17,8 atvejo 100 tūkstančių gyventojų.

Mažiausias sergamumo rodiklis yra Islandijoje, atitinkamai 58 atvejai 100 tūkst. gyventojų. Taip pat mažu sergamumu išsiskiria Airija — 81,7 atvejo 100 tūkstančių gyventojų ir Suomija — 107,8 atvejo 100 tūkstančių gyventojų.

Mažiausias mirštamumo nuo koronaviruso rodiklis yra Suomijoje ir Islandijoje — po 0,6 atvejo ir Norvegijoje — 1 atvejis 100 tūkstančių gyventojų.

Iš viso nuo pandemijos pradžios Lietuvoje patvirtinti 67 066 atvejai, šiuo metu serga 39 377, pasveiko 26 836 asmenys, mirė 564 pacientai. Per praėjusią parą patvirtinta 2 450 naujų koronaviruso atvejų

Šiuo metu Lietuvoje pastebimas staigus sergamumo koronavirusu augimas. Šalyje nuo lapkričio 7 dienos iki gruodžio 17 dienos imtinai galioja karantinas.

Tegai:
COVID-19, Europa
Dar šia tema
Įvardyti dokumentai, įrodantys, kad darbuotojas yra pasveikęs nuo COVID-19
Lietuvoje registruotas intensyvus COVID-19 infekcijos plitimas