Nord Stream-2, archyvinė nuotrauka

Ukraina su JAV aptaria priemones prieš "Nord Stream-2"

(atnaujinta 10:09 2020.03.04)
Antradienį paaiškėjo, kad "Gazprom" priklausantis laivas "Akademik Čerskij", galintis užbaigti "Nord Stream-2", plaukė iš Šri Lankos į Egipto Sueco uostą

VILNIUS, kovo 4 — Sputnik. Ukrainos "Naftogaz" vadovas Andrejus Koboliovas teigė, kad Kijevas derasi su JAV, siekdamas pagaliau užkirsti kelią Rusijai atkurti dujotiekio "Nord Stream-2" tiesimą, praneša RIA Novosti.

"Žaidimas dar nesibaigė. Rusai bandys sukurti savo technines galimybes, kad būtų galima nutiesti dujotiekį. Dabar diskutuojame, taip pat ir čia [JAV — Sputnik], kaip užtikrinti, kad šis projektas būtų visiškai palaidotas", — agentūra "Ukrinform" cituoja Koboliovą.

Antradienį paaiškėjo, kad "Gazprom" priklausantis laivas "Akademik Čerskij", galintis užbaigti "Nord Stream-2", plaukė iš Šri Lankos į Egipto Sueco uostą.

Anot Koboliovo, Vašingtono "Nord Stream-2" sankcijų politika tapo "vienu iš svarbiausių žingsnių" palaikant Ukrainos energetinį saugumą. "Tikimės, kad JAV vyriausybė tęs pastangas šia linkme", — pridūrė jis.

Gruodžio mėnesį Rusijos energetikos ministras Aleksandras Novakas pranešė, kad vamzdžių klojimo laivas "Akademik Čerskij" yra viena iš galimybių užbaigti dujotiekio "Nord Stream-2" statybą, tačiau prireiks šiek tiek laiko papildomam laivo paruošimui.

"Nord Stream-2" projektas apima dviejų dujotiekio vamzdynų, kurių bendras pajėgumas yra 55 milijardai kubinių metrų dujų per metus, tiesimą nuo Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą iki Vokietijos.

Jį įgyvendina "Nord Stream 2 AG" su vieninteliu akcininku "Gazprom". Europos partneriai — Didžiosios Britanijos ir Nyderlandų "Royal Dutch Shell", Austrijos "OMV", Prancūzijos "Engie" bei Vokietijos "Uniper" ir "Wintershall" — kartu finansuoja projektą 50 procentų, tai yra, iki 950 milijonų eurų kiekviena. Likusi pusė lėšų — 4,75 milijardo eurų — gaunama iš "Gazprom".

Dujotiekio tiesimui aktyviai priešinasi Ukraina, kuri baiminasi, jog praras pajamas iš Rusijos dujų tranzito, nemažai Europos šalių, įskaitant Lenkiją, Latviją ir Lietuvą, taip pat JAV, kurios siekia eksportuoti į Europą savo suskystintas gamtines dujas.

Taigi, gruodį JAV įvedė sankcijas projektui, reikalaudamos, kad vamzdžių klojimą vykdančios bendrovės nedelsdamos nutrauktų statybas. Šveicarijos "Allseas" beveik iškart pranešė apie dujotiekio tiesimo sustabdymą.

Dujotiekį daugiausia remia Vokietija ir Austrija, kurios mano, kad projektas sustiprins Europos energetinį saugumą. Berlynas ir Viena taip pat atkreipia dėmesį į Rusijos, kaip tiekėjos, patikimumą. Rusija ne kartą pareiškė, kad "Nord Stream-2" yra grynai komercinis projektas.

Nord Stream-2
© Sputnik
"Nord Stream-2"

Taip pat skaitykite:

Tegai:
JAV, Ukrainos "Naftogaz", Gazprom, Nord Stream-2
Dar šia tema
Ekspertas: JAV dėl "viso pikto" laikys karinį kontingentą Baltijos šalyse
JAV ir Estijos gynybos ministrai aptarė "Rusijos grėsmę"
Nord Stream-2

Vokietija atmetė "Nord Stream-2" atsisakymą, kad būtų daromas spaudimas Rusijai

(atnaujinta 14:45 2021.04.15)
Vokietijos užsienio reikalų ministras teigia, kad niekas nenori sustiprinti konflikto Ukrainoje, ir mano, kad Maskva taip pat nėra suinteresuota, jog karai Rytų Ukrainoje vėl įsiliepsnotų

VILNIUS, balandžio 15 — Sputnik. Vokietijos užsienio reikalų ministras atmetė idėją atsisakyti "Nord Stream-2" projekto dėl padėties prie sienos tarp Ukrainos ir Rusijos ir teigė, kad statybų nutraukimas gali netgi sustiprinti įtampą, praneša RIA Novosti.

"Ši diskusija, kurią vedėme ilgą laiką. Vyriausybės pozicija visada buvo itin aiški", — interviu ARD TV sakė Masas, komentuodamas dujotiekio statybos sustabdymo klausimą. "Aš taip pat labai skeptiškai vertinu idėją, kad sustabdymas lems deeskalaciją iš Maskvos pusės — verčiau turėtume nerimauti, kad rezultatas bus priešingas", — sakė jis.

Masas pridūrė, kad niekas nenori sustiprinti konflikto Ukrainoje. "Manau, jog galų gale Maskva taip pat nėra suinteresuota, kad karai Rytų Ukrainoje vėl įsiliepsnotų. Šis karas tęsiasi per ilgai", — pridūrė jis.

Anksčiau Vokietijos gynybos ministrė Annegret Kramp-Karrenbauer sakė, kad dujų tiekimo apimtys ateityje per "Nord Stream-2" turėtų priklausyti nuo "Rusijos elgesio".

"Nord Stream-2" projektu numatoma nutiesti dvi dujotiekio linijas nuo Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą iki Vokietijos. Šiam projektui aktyviai priešinasi JAV, kurios siekia tiekti ES savo SGD, taip pat Ukraina ir daugybė Europos šalių. Vašingtonas sankcijas dujotiekiui nustatė 2019 metų gruodžio mėnesį. Vokietija remia dujotiekio užbaigimą ir atmeta vienašališkas JAV ekstrateritorines sankcijas.

Vakarų valstybės neseniai išreiškė susirūpinimą dėl tariamo Rusijos "agresyvių veiksmų" sustiprinimo Ukrainoje. Vašingtonas paskelbė apie "Rusijos agresijos" eskalavimą ir Rusijos kariuomenės judėjimą Kryme ir prie rytinės Ukrainos sienos.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas
© Sputnik / Михаил Климентьев

Rusijos prezidento atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas sakė, kad Rusija dislokuoja kariuomenę savo teritorijoje ir savo nuožiūra. Anot jo, tai niekam negresia ir neturėtų nieko jaudinti. Maskva ne kartą pareiškė, kad nėra vidinio Ukrainos konflikto šalis ir yra suinteresuota, jog Kijevas įveiktų politinę ir ekonominę krizę.

Nuo 2014 metų, kai Ukrainos valdžia Donbase pradėjo karinę operaciją prieš nepriklausomybę paskelbusias LLR ir DLR, Kijevas ne kartą kalbėjo apie Rusijos ginkluotųjų pajėgų veiksmus, įskaitant tariamai suplanuotas atakas. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas sakė, kad Rusijos Federacija neketina nieko pulti, o Rusijos grėsmė yra "pramanas tų, kurie nori pasipelnyti iš savo, kaip avangardo, vaidmens kovoje su Rusija, gauti tam tikrų premijų ir lengvatų".

Tegai:
JAV, Rusija, Vokietija, Nord Stream-2 statyba, Nord Stream-2
Temos:
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba
Nord Stream-2 statybos Vokietijoje

Pažiūrės į "Maskvos elgesį". Ar vokiečiai sustabdys "Nord Stream-2"

(atnaujinta 14:38 2021.04.15)
JAV nusprendė taisyti santykius su Vokietija, sužlugdytus Donaldo Trampo laikais. Pentagono vadovas išskrido į Berlyną, liepė padidinti amerikiečių kareivių skaičių šalyje ir leido suprasti, kad naujoji administracija kategoriškai prieštarauja "Nord Stream-2"

VILNIUS, balandžio 15 — Sputnik.  Po Pentagono vadovo vizito vokiečiai sustabdė projektą "Nord Stream-2". RIA Novosti autorė Ksenija Melnikova analizuoja, kokias nuolaidas pasirengusi padaryti Vokietija.

Reveransas prieš amerikiečius

Vokietija atsižvelgs į Jungtinių Valstijų nuomonę dėl "Nord Stream-2" dujotiekio statybos — visų pirma ji įves moratoriumą prieštaringai vertinamam projektui užbaigti. Vokietijos gynybos ministrė Annegret Kramp-Karrenbauer apie tai pasakojo susitikusi su Pentagono vadovu Loyd'u Austin'u. Dieną prieš tai jis išskrido į Berlyną per pirmąjį didįjį turą po Europą. Taigi, JAV Gynybos departamento vadovas parodė, kad valdant Baidenui Vašingtonas nori pagerinti santykius su Vokietija. Tas pats pasirengimas buvo parodytas iš Berlyno pusės.

Iki šiol nutiesta 95 procentai dujotiekio arba 2 339 iš 2 460 kilometrų. Jei vis dėlto projektas bus baigtas, Vokietija tam tikromis sąlygomis pirks rusiškas dujas. "Tai priklausys nuo Maskvos elgesio", — sakė Kramp-Karrenbauer.

Austin'as teigė, jog JAV vyriausybė priešinasi, kad būtų baigta tiesti antroji dujotiekio atšaka Baltijos jūros dugnu. Tačiau kartu jis pabrėžė, kad nesutarimai dėl projekto jokiu būdu neturės įtakos glaudžiam abiejų šalių bendradarbiavimui.

Tačiau Kramp-Karrenbauer ir jos kolega amerikietis domėjosi ne tik "Nord Stream-2". Buvęs prezidentas Donaldas Trampas ketino iš Vokietijos patraukti nuo 9,5 tūkst. iki 12 tūkst. amerikiečių karių, kaltindamas Vokietiją dėl "daugiamilijoninės skolos" NATO ir JAV. Naujoji administracija, priešingai, didina karinį kontingentą. Tiesa, tik 500 žmonių. Tačiau vėliau JAV ir Vokietijos gynybos institucijų vadovai grįžo aptarti prieštaringai vertinamą dujų projektą.

"Nord Stream-2" yra viena pagrindinių kliūčių santykiuose tarp Vašingtono ir Berlyno. Taip buvo Trampo prezidentavimo metu ir tęsiasi vadovaujant Džo Baidenui. JAV baiminasi, kad "Nord Stream-2" atkirs juos nuo pelningų Europos energijos rinkų, o tai savo ruožtu priklausys nuo Rusijos dujų.

"Nord Stream-2" eina per išskirtines ekonomines zonas ir teritorinius Vokietijos, Danijos, Rusijos, Suomijos ir Švedijos vandenis. Kopenhaga ilgai priešinosi statyboms, bet galiausiai sutiko. Vokietijos valdžia remia projektą, ragindama jį laikyti "grynai ekonominiu". Nors ne visi šalies gyventojai taip mano.

Žalieji ir ekologai juos aktyviai kritikuoja. Neseniai aplinkosaugos organizacija "Deutsche Umwelthilfe" (DUH) Hamburgo teisme užginčijo Federalinio jūrų navigacijos ir hidrografijos biuro išduotą leidimą tęsti darbus.

Be JAV, dujotiekiui priešinasi Ukraina ir Lenkija. Šioms šalims naudingas Rusijos dujų tranzitas per jų teritoriją. Juos palaiko Čekija, Latvija, Estija, Lietuva, Vengrija, Slovakija, Rumunija ir Kroatija — jos bijo, kad "Nord Stream-2" padidins Maskvos įtaką Europos energijos rinkai.

Trampas kirto beatodairiškai

Donaldas Trampas sankcijomis aktyviai priešinosi dujotiekio klojimui. Aplinkiniai tikėjo, kad apribojimai "sutrigdys dalį projekto". Nuo 2017 metų jis nuolat priėmė vis daugiau naujų priemonių paketų — jie smogė daugiausia užsienio įmonėms, dalyvaujančioms tiesiant "Nord Stream-2".

Pirmiausia jie priėmė įstatymą, sugriežtinantį sankcijas Rusijai ir įspėjantį Amerikos ir užsienio kompanijas dėl bendradarbiavimo su Rusijos įmonėmis ir agentūromis "iš gynybos ir žvalgybos sektorių". Po dvejų metų prezidentas Trampas pasirašė karinės gynybos biudžetą, kuriame taip pat buvo aptarti būdai, kaip nutraukti projekto įgyvendinimą. Ir netrukus šveicarų kompanija "Allseas" visus vamzdžius klojančius laivus atsiėmė iš Baltijos jūros statybų zonos.

Europiečiams šis spaudimas nepatiko, tačiau jie negalėjo atsispirti.
Atėjęs į Baltuosius rūmus, Baidenas susidūrė su dilema: viena vertus, abi pusės priešinasi "Nord Stream", o sankcijų sušvelninimas bus laikomas nuolaida Maskvai, kita vertus, naujasis Amerikos lyderis turi taisyti santykius su Europos Sąjunga, ypač su Vokietija, kuri palaiko projektą.

Tačiau jau vasario pabaigoje laivas "Fortūna", susijęs su dujotiekio tiesimu, ir jo savininkas "KBT-Rus" buvo įtraukti į naują JAV sankcijų sąrašą, nors prieš juos jau buvo imtasi kitų priemonių.

Iki 2021 metų vasario 18 Europos firmų pasitraukė iš projekto dėl Vašingtono grasinimų. Kovo mėnesį JAV valdžia dar kartą perspėjo projekto "Nord Stream-2" dalyvius, kad tęs naujų sankcijų taikymą.

Berlynas ilgą laiką kritikavo Vašingtono veiksmus ir daugelis vis dar yra įsitikinę, kad projektas vis tiek bus baigtas.

"Nepriklausomai nuo situacijos Amerikoje, visus ten vienija didžiulis nenoras, kad santykiai tarp Rusijos ir Vokietijos tobulėtų, taptų konstruktyvūs ir dalykiški. "Nord Stream-2" bus baigtas įgyvendinti, nepaisant to, kaip elgsis naujoji administracija", — sako Bundestago deputatas Waldemar'as Herdt'as.

Kremlius pripažino, kad Amerikos apribojimai apsunkino darbą. 2021 metų sausio mėnesio memorandume "Gazprom" neatmetė projekto sustabdymo ar visiško atšaukimo, jei "politinė padėtis labai pasikeis". "Nord Stream-2" yra pažangus dalykas apskritai Europos ir ypač Vokietijos ekonomikai", — ne kartą priminė Vladimiras Putinas. Be to, paleisdama naujus dujotiekius, Maskva yra pasirengusi išsaugoti Ukrainos tranzitą.

Rusija yra įsitikinusi, kad amerikiečiai tiesiog išstumia konkurentus ir mainais siūlo savo suskystintas dujas.

Užbaigs ar ne?

Ekspertai mano, kad greičiausiai dujotiekis vis tiek bus baigtas, tačiau nebus paleistas visu pajėgumu. "Yra apribojimų dėl naujųjų ES taisyklių, pagal kurias vienas dujų tiekėjas transporto infrastruktūra gali naudotis tik 50 procentų", — paaiškino Andrejus Kortunovas, Rusijos tarptautinių reikalų tarybos (RIAC) generalinis direktorius.

Pasak jo, yra ir kitų variantų. Pavyzdžiui, dujotiekio uždarymas arba JAV kompensacija Vokietijai. Vašingtonas gali investuoti į Amerikos suskystintų dujų priėmimo terminalų statybą. Nors dar nėra aišku, kaip tai vyks valdant Baidenui, kuris priešinasi skalūnų dujų gavybai.

"Yra tikimybė, kad amerikiečiai paprasčiausiai vilkina laiką. Merkel išeina, ji savo nuomonės nepakeis. Rinkimai vyks rudenį Vokietijoje. Jei valdžią perims nauja koalicija, o kitas kancleris bus iš žaliųjų, tada jis gali turėti visiškai kitokį požiūrį į "Nord Stream-2". Tada projektas savaime mirs", — teigia politologas.

Rusijos mokslų akademijos Europos instituto Germanistikos centro pagrindinis tyrėjas Aleksandras Kamkinas mano: matyt, Pentagono vadovas, lankydamasis Berlyne, pareikalavo, kad Vokietijos valdžia pradėtų pirkti SGD iš Vašingtono.

"Vokietija turės teisę baigti statybas mainais į dalinį tiekimo diversifikavimą. Tačiau politinis spaudimas dujotiekiui nemažės", — sakė jis interviu RIA Novosti.

Vokietijos gynybos ministro pareiškimas neturėtų būti laikomas galutine Vokietijos valdžios pozicija. Kramp-Karrenbauer žinoma dėl griežtų pareiškimų apie Maskvą. Dabar JAV ir Vokietija siekia rasti kompromisą ir pagerinti santykius. Kaip tai padaryti, dar neaišku. Siūlymas įvesti "Nord Stream-2" statybos užbaigimo moratoriumą tik atidės problemos sprendimą.

Tegai:
Nord Stream-2, Vokietija
Temos:
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba
Seimo narys Aurelijus Veryga

Veryga buvo nufotografuotas kuriant įrašą socialiniame tinkle apie Dulkį

(atnaujinta 17:47 2021.04.15)
Nuotraukose matyti, kaip politikas redaguoja iliustraciją, kurioje pavaizduotas Sveikatos apsaugos ministerijos vadovas

VILNIUS, balandžio 15 — Sputnik. Seime fotografas užfiksavo Seimo narį Aurelijų Verygą tuo metu, kai jis rengė nuotrauką įrašui socialiniuose tinkluose apie sveikatos apsaugos ministrą Arūną Dulkį.

"Seime niekas neprasprūsta pro fotografų akis", — rašė politikas savo Facebook paskyroje ir pridėjo kelias nuotraukas.

Anksčiau Veryga paskelbė nuotrauką su Dulkio karikatūra, kurioje pastarasis vaizduojamas miegantis visas savaitės dienas, išskyrus trečiadienį, kai vyksta vyriausybės posėdis. Įraše Seimo narys pakomentavo Sveikatos apsaugos ministerijos vadovo kalbą.

"Ministras pareiškė, kad nebuvo nieko, nei laboratorijų galimybių, nei darbuotojų, nei testų, nei metodikų... nieko... ir vadovų nebuvo... gal net ir ministerijos nebuvo. Kaupinių metodo įteisinimas buvo užsakytas mūsų ir mokslininkai jį atliko. Dėl greitųjų antigenų testų patys ir užsispyrėt pirkti ilgai ir vargti su sudėtingomis procedūromis, nors testus galėjote turėti per savaitę", — rašė jis.

Lietuvoje karantinas pratęstas iki vasaros pradžios. Naujausiais duomenimis, nustatyta daugiau kaip 230 tūkstančių koronaviruso atvejų, mirė daugiau nei 3,7 tūkstančiai žmonių.

Tegai:
Arūnas Dulkys, Sveikatos apsaugos ministerija, Aurelijus Veryga, Seimas
Dar šia tema
Dulkys pripažino, kad "Korona STOP" programėlė nebuvo geriausias sprendimas
Nausėda: kiti mokslo metai turi būti kontaktiniai ir saugūs
Šiugždinienė papasakojo, nuo ko priklausys grįžimas į kontaktinį ugdymą mokyklose