JAV prezidentas Donaldas Trampas, archyvinė nuotrauka

Trampas: draudimas atvykti Europos į JAV neturės įtakos prekybai

(atnaujinta 15:17 2020.03.12)
JAV prezidentas ketvirtadienį apkaltino ES nepakankamai gerai reaguojant į plintantį koronavirusą ir nuo kovo 13 dienos įvedė draudimą atvykti į šalį iš Europos

VILNIUS, kovo 12 — Sputnik. JAV prezidentas Donaldas Trampas teigė, kad 30-ies dienų draudimas atvykti iš Europos į JAV neturės įtakos prekybai, praneša RIA Novosti.

Trampas ketvirtadienį apkaltino ES nepakankamai gerai reaguojant į plintantį koronavirusą ir nuo kovo 13 dienos įvedė draudimą atvykti į šalį iš Europos.

"Tikiuosi, kad respublikonai ir demokratai pritars darbo užmokesčio fondo mokesčio sumažinimui, ir atminkite, kad visoms šalims ir įmonėms labai svarbu žinoti, kad 30 dienų įvažiavimo iš Europos apribojimas prekybai nepakenks", — rašė jis savo Twitter paskyroje.

Gruodžio pabaigoje Kinijos valdžia pranešė Pasaulio sveikatos organizacijai (PSO) apie nežinomos pneumonijos protrūkį Uhane. Ekspertai nustatė ligos sukėlėją — tai yra naujas koronavirusas. PSO protrūkį pripažino tarptautinės svarbos ekstremalia situacija ir suteikė ligai oficialų pavadinimą — COVID-19. Kovo 11 dieną organizacija paskelbė pandemiją.

PSO duomenimis, užsikrėtusių žmonių skaičius siekia apie 120 tūkst. žmonių 114 šalių, apie keturi tūkstančiai žmonių mirė, dauguma pasveiko.

Lietuvoje patvirtinti trys užsikrėtimo koronavirusu atvejai.

Taip pat skaitykite: 

Tegai:
ekonomika, prekyba, Donaldas Trampas, koronavirusas
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje (1900)
Dar šia tema
Dėl koronaviruso JAV įveda draudimą atvykti iš Europos
Tomas Hanksas ir jo žmona užsikrėtė koronavirusu
Vyriausybės pastatas, archyvinė nuotrauka

Vyriausybė pritarė Nausėdos siūlymui dėl NPD, bet ne dėl GPM

(atnaujinta 16:32 2020.06.03)
Kaip pažymėjo finansų ministras, mažinant gyventojų pajamų mokesčio tarifą didžiausią naudą pajustų daugiau uždirbantys gyventojai

VILNIUS, birželio 3 — Sputnik. Vyriausybė trečiadienį pritarė prezidento Gitano Nausėdos siūlymui padidinti neapmokestinamųjų pajamų dydį (NPD) 50 eurų — iki 400 eurų, tačiau nepritarė jo iniciatyvai laikinai 5 procentiniais punktais mažinti gyventojų pajamų mokestį (GPM). 

Ministrų kabinetas pritarė Finansų ministerijos parengtai išvadai, kurios prašė Seimo valdyba. 

"Siūlome nutarime pritarti pataisoms dėl NPD didinimo, kadangi didžiausią naudą pajustų mažiausiai uždirbantys asmenys, tai tikrai tikslingiau prisidėtų prie skurdo ir pajamų nelygybės mažinimo ir atitinkamai, galėtų pateisinti ir pagrįsti tuos papildomus 84 mln. eurų biudžeto pajamų netekimus", — trečiadienio posėdyje sakė finansų ministras Vilius Šapoka. 

Pasak jo, ministerija palaiko su darbo santykiais susijusios mokestinės naštos mažinimo kryptį, tačiau siūlo nemažinti gyventojų pajamų mokesčio. 

"Tarifo mažinimas visiems gyventojams neatitiktų nei Vyriausybės programos, nei tarptautinių institucijų rekomendacijų dėl skurdo ir pajamų nelygybės mažinimo mokestinių priemonių pagalbą. Mažinant tarifą didžiausią naudą pajustų daugiau uždirbantys gyventojai", — sakė Šapoka. 

Kaip pažymėjo ministras, minimaliąją mėnesinę algą (MMA) uždirbančiam asmeniui GPM tarifo mažinimo nuo liepos 1 dienos nauda 2020 metais siektų 77 eurus, o uždirbančiam 4 tūkst. eurų — 1117 eurų, t. y. beveik 14,5 karto daugiau nei uždirbančiam MMA. 

Anot Šapokos, įstatymo projektu siekiama paskatinti vartojimą, tačiau būtent mažas pajamas gaunantys asmenys išleidžia didžiąją dalį papildomų pajamų, kai gaunantieji daugiau orientuojasi į taupymą.

"Biudžeto pajamų netekimai pusei metų sudarytų apie 400 mln. eurų, o įvertinus pagrįstą riziką, kad tarifo sumažinimo laikotarpis gali būti pratęstas — paprastai iki šiol Lietuvoje taip ir vykdavo — netekimai visiems metams sudarytų apie 715 mln. eurų", — teigė Šapoka. 

Pasak ministro, tokį netekimą tektų kompensuoti smarkiai didinant valstybės skolinimąsi, dėl ko tikrai išaugtų ne tik pati skola, bet ir jos tvarkymo išlaidos, kadangi investuojantys į Vyriausybės vertybinius popierius įvertintų rizikos padidėjimą, o tai ateityje atsispindėtų arba mokesčių didinimu, arba viešųjų išlaidų mažinimu. 

Anksčiau prezidentas siūlė laikinai sumažinti GPM tarifą visoms pajamoms iki 3 vidutinių darbo užmokesčių nuo 20 iki 15 proc. Taip pat šalies vadovas siūlo padidinti NPD nuo 350 iki 400 eurų šiais metais. 

Tegai:
Gitanas Nausėda, vyriausybė, gyventojų pajamų mokestis, neapmokestinamųjų pajamų dydis (NPD)
Dar šia tema
Ekonomistas: Baltijos šalys galėtų uždirbti milijardus iš prekybos su Rusija
Ekonomistas papasakojo, kokios būklės Lietuva įžengė į krizę dėl COVID-19
Arctic Discoverer, archyvinė nuotrauka

Į Lietuvą atvyko pirmasis SGD tanklaivis per birželio mėnesį

(atnaujinta 15:02 2020.06.03)
Anot SGD terminalo operatoriaus, tanklaivis turėtų pristatyti 140 tūkstančių kubinių metrų degalų

VILNIUS, birželio 3 — Sputnik. Į Lietuvą atvyko tanklaivis su Norvegijos suskystintų gamtinių dujų (SGD) kroviniu. Apie tai pranešė "Marinetraffic.com".

Tanklaivis "Arctic Discoverer" išplaukė iš Norvegijos Melkojos uosto ir atvyko į Klaipėdos oro uostą trečiadienį, 8:23.

Pagal "Klaipėdos naftos" grafiką, krovinių tūris yra 140 tūkstančių kubinių metrų.

Gegužės pabaigoje Lietuva gavo rusiškų suskystintų gamtinių dujų krovinį. "Coral Fungia" pristatė dešimt tūkstančių kubinių metrų degalų.

Iš viso šalis tikisi birželio mėnesį gauti 320 tūkst. kubinių metrų SGD.

Lietuva savo SGD terminalą pastatė 2014 metais. Valdžia savo sprendimą pagrindė noru atsikratyti Rusijos "Gazprom" dujų monopolio. Tačiau terminalas Lietuvai brangiai atsieina: kasmet "Klaipėdos nafta" Norvegijai moka 60 milijonų eurų už nuomą. 2018 metų vasarą buvo nuspręsta išpirkti terminalą.

Kroviniai daugiausia atvežami iš Norvegijos ir Rusijos. Taip pat per visą Klaipėdos terminalo egzistavimą buvo gauta tik keletas Amerikos SGD partijų.

Tačiau kai kurie ekspertai mano, kad Lietuvai nenaudingi kuro tiekimai iš JAV. Be to, net pačioje Lietuvoje pripažįstama, kad Rusijos SGD padėjo respublikos energetikos rinkai. Pasak ministro pirmininko Sauliaus Skvernelio, po "Novatek" dujų patekimo į rinką kainos krito.

Tegai:
SGD, Lietuva
Dar šia tema
Ekspertas: Lenkija tik apsimeta, kad jai nereikia rusiškų dujų
Į Lietuvą atvyko naujas SGD krovinys iš Vysocko
Ekspertas: Lenkija turi pasirinkti — arba apdūmyti Europą, arba pirkti dujas iš Rusijos
Viačeslavas Titovas

Titovas: Lietuvos opozicija Rozovos apkalta norėjo "išklibinti" valdančiuosius

(atnaujinta 16:18 2020.06.03)
Artėja parlamento rinkimai, o opozicija gavo tik papildomą rusofobinį sujudimą, mano Klaipėdos politikas Viačeslavas Titovas

VILNIUS, birželio 3 — Sputnik. Lietuvos opozicija Rozovos apkalta bandė sunaikinti valdančiąją koaliciją, interviu Sputnik Lietuva pasakė buvęs Klaipėdos miesto tarybos deputatas Viačeslavas Titovas.

Lietuvos Seimas nepritarė iniciatyvai surengti apkaltos procesą Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) frakcijos atstovei Irinai Rozovai, kuri buvo įtariama "ryšiais" su Rusijos diplomatais. Tik 41 parlamentaras balsavo už, tuo metu 62 buvo prieš.

Rozova padėkojo kolegoms ir pareiškė, kad "sveikas protas pagaliau Seimo salėje nugalėjo". Opozicija liko nepatenkinta įvykių baigtimi.

Buvęs Klaipėdos miesto tarybos deputatas Viačeslavas Titovas apibūdino visą situaciją aplink Rozovos apkaltą kaip absurdą.

"Mūsų Lietuvos politikoje yra labai daug absurdo. Manau, kad valdančioji koalicija, nes Rozova yra valdančiosios daugumos narė, tam nepritarė. Manau, kad visi supranta, kad tai yra kažkoks politinis žaidimas. Seime atstovaujama vadinamoji opozicija norėjo pakenkti valdančiajai daugumai, išmušti pleištą iš po Rozovos, "Lietuvos lenkų rinkimų akcijos — Krikščioniškų šeimų sąjungos", tam tikrų ministrų. Tokiu būdu, išklibinti koaliciją ir, jei įmanoma, sunaikinti. Dabar kas? Iki Seimo rinkimų liko labai mažai laiko, o jų judesiai nieko neduos. Jie nieko čia neišloš, rezultato jokio nebus, bus tik papildomas rusofobinis sujudimas", — pasakė politikas.

Skandalas aplink Rozovą

Partijos "Rusijos aljansas" narė Irina Rozova yra frakcijos "Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga" (LLRA-KŠS), kuri tapo valdančiosios koalicijos dalimi, narė. Prieš kurį laiką Seimas nusprendė inicijuoti tyrimą dėl deputatės ryšių su Rusijos diplomatais.

Iš pradžių Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto posėdis buvo surengtas dėl Rozovos dalyvavimo Tbilisyje vykusioje Tarpparlamentinės ortodoksų asamblėjos sesijoje. Tačiau svarstymo metu paaiškėjo, kad ji neturi prieigos dirbti su įslaptinta informacija.

Dėl to Lietuvos konservatoriai ėmė skelbti, kad politikės veikla gali "kelti grėsmę" valstybės nacionaliniam saugumui.

Interviu Sputnik Lietuva Rozova pareiškė, kad jai nebuvo leista dirbti su įslaptintais duomenimis dėl klaidos — parlamentarė nenurodė Valstybės saugumo departamento anketoje informacijos apie susitikimus su Rusijos diplomatais.

Rusijos ambasadorius Lietuvoje Aleksandras Udalcovas situaciją aplink Rozovą pavadino nepageidaujamos politikės politinio persekiojimo pavyzdžiu.

Tegai:
Seimo rinkimai, apkalta, Seimas, Lietuva, Irina Rozova, Viačeslavas Titovas
Dar šia tema
"Grėsmės buvo nesulyginamos": Pranckietis paaiškino reakciją į Rozovos atvejį
Politologas: opozicija siekia eskaluoti situaciją su Rozova
Lietuvos Seime pateiktas Rozovos apkaltos projektas
Seimo narių grupė prašo išslaptinti visą medžiagą apie "Rusijos įtaką" Rozovai
Konservatoriai irgi verkia. Kaip žlugo Seimo narės Rozovos apkalta