Tanklaivis Coral Fungia, archyvinė nuotrauka

Lietuva Rusijos gavo ketvirtą SGD krovinį per šį mėnesį

(atnaujinta 15:21 2020.03.16)
Operatoriaus "Klaipėdos nafta" duomenimis, dujovežis į terminalą pristatė dešimt tūkstančių kubinių metrų SGD

VILNIUS, kovo 16 — Sputnik. Į Lietuvą per kovo mėnesį atplaukė ketvirtasis tanklaivis su suskystintų gamtinių dujų (SGD) kroviniu iš Vysocko.

Portalo "Marinetraffic.com" duomenimis, į Klaipėdos uostą pirmadienį, 04:30, atplaukė tanklaivis "Coral Fungia". Šiuo metu laivas yra netoli vietinio SGD terminalo.

Pagal operatoriaus "Klaipėdos nafta" grafiką, tanklaivis turėjo pristatyti nedidelę dešimties tūkstančių kubinių metrų SGD partiją. Laivas atplaukė iš Vysocko uosto, kur yra Rusijos bendrovės "Novatek" SGD gamykla.

Dabartinė partija Lietuvai buvo ketvirtoji per šį mėnesį, gauta iš Rusijos.

Klaipėdos SGD terminalo paslaugomis daugiausia naudojasi Lietuvos energijos ir gamtinių dujų tiekimo įmonė "Ignitis", Jonavos cheminių trąšų gamykla "Achema" ir žaliavų prekybos įmonė "Imlitex". Estijos koncernui "Eesti Energia" buvo pristatyta vienkartinė kuro partija. Tikimasi, kad kitas vartotojas bus Estijos energetikos kompanija "Elenger", jos kuro partija turėtų atvykti lapkričio mėnesį.

SGD krovinys į Lietuvą daugiausia atkeliauja iš Norvegijos ir Rusijos. Vietos valdžia taip pat skelbia apie JAV siuntas ir Amerikos SGD reklamą Europos rinkai, tačiau Vilnius negauna jokių siuntų iš užsienio.

Tariamai siekdama atsikratyti Rusijos "Gazprom" dujų monopolijos, 2014 metais Lietuva pastatė savo suskystintų gamtinių dujų terminalą, tačiau išlaikyti jį yra brangu. "Klaipėdos nafta" už nuomą kasmet moka 60 mln. eurų.

Lapkričio pradžioje "Klaipėdos nafta" nusprendė ne vėliau kaip iki 2024 metų gruodžio 31 dienos išpirkti SGD terminalą Klaipėdoje. Remiantis preliminaria informacija, pirkinys bus finansuojamas paskolomis ir kitomis priemonėmis.

Taip pat skaitykite:

Tegai:
Klaipėdos nafta, SGD, Rusija, Lietuva
Dar šia tema
"Gazprom" laimi: Europa atsisako Amerikos SGD
Tanklaivis su nafta Baltarusijai atvyko į Klaipėdos uostą
Suvirintojas

Lietuva per metus tapo ES lydere mažinant pramonės produktų kainas

(atnaujinta 10:33 2021.01.18)
Respublikoje tokių produktų kaina sumažėjo daugiau nei septyniais procentais, rodo "Eurostato" duomenys

VILNIUS, sausio 18 — Sputnik. 2020 metų lapkričio mėnesį tiek euro zonoje, tiek ES pramonės gamintojų produktų kainos per mėnesį padidėjo 0,4 proc. Apie tai praneša statistikos agentūra "Eurostatas".

Metiniu pagrindu kainos euro zonoje sumažėjo 1,9 proc., o Europos Sąjungoje — 1,8 proc.

​Didžiausias pramonės gamintojų kainų augimas per mėnesį buvo užfiksuotas Danijoje ir Prancūzijoje (+1,7 proc.), Estijoje (+1,2) ir Rumunijoje (+1,1), o didžiausias kritimas pastebėtas Airijoje (-1,4), Slovakijoje (-0,7) ir Čekijoje (-0,5).

Metinių kainų augimo lyderės buvo Malta (+1,8), Vengrija ir Slovėnija (+1,1) procento abiejose šalyse, o didžiausias sumažėjimas pastebėtas Lietuvoje (-7,3), Graikijoje (-6,8) ir Kipre (-6,1).

Tegai:
ekonomika, Lietuva, ES
Dar šia tema
Įvardytos dažniausios pradedančiųjų investuotojų klaidos
Lietuvos operatorius baigė vieną iš pasitraukimo iš BRELL projekto etapų
Nord Stream-2

"Zurich" nekomentuoja pranešimų apie "Nord Stream-2" atsisakymą

(atnaujinta 00:14 2021.01.18)
Bendrovės atstovas pridūrė, kad, kaip ir anksčiau, "Zurich" draudimo grupės pozicija išlieka nepakitusi: bendrovė turi išsamią įstatymų laikymosi sistemą ir yra įsipareigojusi visapusiškai laikytis visų taikomų sankcijų taisyklių

VILNIUS, sausio 17 — Sputnik. Šveicarijos draudimo bendrovė "Zurich Insurance Group" nekomentuoja žiniasklaidos pranešimų apie ketinimą atsisakyti apdrausti "Nord Stream-2" statybas dėl JAV sankcijų grėsmės, RIA Novosti sakė bendrovės atstovas Tomas Bajeris. 

Anksčiau "Bloomberg", remdamasi informuotais šaltiniais, pranešė, kad "Zurich Insurance Group" nustos drausti "Nord Stream-2" dujotiekio statybą dėl JAV sankcijų grėsmės. 

"Dėl konfidencialumo mes nekomentuojame jokių santykių su klientais", — atsakydamas į prašymą pakomentuoti žiniasklaidos pranešimą apie "Nord Stream-2" draudimą sakė bendrovės atstovas.

Jis taip pat pridūrė, kad, kaip ir anksčiau, "Zurich" draudimo grupės pozicija išlieka nepakitusi: bendrovė turi išsamią įstatymų laikymosi sistemą ir yra įsipareigojusi visapusiškai laikytis visų taikomų sankcijų taisyklių.

Šią savaitę "Reuters", remdamasi šaltiniais, taip pat pranešė, kad sausio mėnesį JAV Valstybės departamentas kelioms Europos įmonėms pranešė apie sankcijų riziką dėl pagalbos Rusijai statyti "Nord Stream-2". Šaltinių teigimu, galimas projekto draudikas yra "Zurich Insurance Group".

"Nord Stream-2"

"Nord Stream-2" numato dviejų vamzdyno linijų, kurių bendras pajėgumas sieks 55 milijardai kubinių metrų dujų per metus, statybas nuo Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą iki Vokietijos.

Jungtinės Valstijos aktyviai priešinasi projektui, nes siekia tiekti savo suskystintas gamtines dujas ES. Vašingtonas 2019 metų gruodžio mėnesį įvedė sankcijas dujotiekiui ir tokiu būdu pristabdė statybas.

Klojimas atsinaujino 2020 metų gruodžio mėnesį, laivui "Fortūna" Vokietijos vandenyse nuklojus 2,6 km vamzdžių. Pasak projekto operatorės "Nord Stream 2 AG", maždaug 148 kilometrai iš bendro dviejų 460 kilometrų ilgio linijų liko nebaigti. Belieka pakloti 120 kilometrų Danijos vandenyse ir apie 28 kilometrus Vokietijos vandenyse.

Danijos valdžios institucijos susitarė dėl galimybės kloti vamzdžius su "Fortūna" nuo sausio 15 dienos, Vokietijos leidimas šiam laivui galioja iki gegužės pabaigos.

Tegai:
Vokietija, Nord Stream 2 AG, Nord Stream-2
Temos:
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda susitikime su krašto apsaugos ministru Arvydu Anušausku

Prezidentas paragino stiprinti atsparumą kibernetinėms grėsmėms

(atnaujinta 13:54 2021.01.18)
Kaip pažymėjo Lietuvos vadovas, šiuo metu kibernetinio saugumo situacija šalyje yra vis dažniau testuojama "nedraugiškų valstybių"

VILNIUS, sausio 18 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda paragino šalies institucijas stiprinti atsparumą kibernetinėms grėsmėms, praneša Prezidentūros spaudos tarnyba.

Pirmadienį šalies vadovas susitiko su krašto apsaugos ministru Arvydu Anušausku. Susitikime aptarta krašto apsaugos sistemos padėtis, veiklos planai ir uždaviniai 2021 metams. Daugiausia dėmesio skirta kibernetinio saugumo iššūkiams.

"Kibernetinio saugumo situacija šalyje šiuo metu yra vis dažniau testuojama nedraugiškų valstybių. Todėl būtina stiprinti atsparumą šioje srityje bei sutelkti dėmesį į efektyvią Nacionalinio kibernetinio saugumo centro veiklą", — šalies vadovą cituoja Prezidentūra.

Susitikime konstatuota, kad pastaruoju metu stebimas skirtingo lygio grėsmių, pasireiškiančių tiek per kibernetinius išpuolius, tiek ir per dezinformaciją, "minkštojo poveikio" kultūros augimas. Šiuo atžvilgiu pasiūlyta organizuoti tarpinstitucinį pasitarimą bei imtis aktyvesnės visuomenės edukacinės veiklos.

Prezidentui taip pat pristatytos krašto apsaugos sistemos prioritetinės veiklos sritys, aptarta civilinėms institucijoms teikiama pagalba valdant dėl koronaviruso pandemijos susidariusią ekstremalią situaciją. 

Pasak šalies vadovo, būtina adaptuoti esamas ekstremalių situacijų, krizių ir kitokio pobūdžio grėsmių valdymo sistemas, į jų valdymą ir priežiūrą įtraukti visas suinteresuotas ministerijas bei kitas valstybės ir savivaldybių institucijas.

"Visuotinis požiūris į nacionalinį saugumą ir gynybą turi sujungti piliečių ir valstybės institucijų pajėgumus ir pastangas", — sakė šalies vadovas ir paragino siekti bendro požiūrio į gynybinių ir mobilizacinių užduočių vykdymą.

Министр обороны Литвы Арвидас Анушаускас и президент Литвы Гитанас Науседа
Prezidentas Gitanas Nausėda susitikime su krašto apsaugos ministru Arvydu Anušausku

Lietuvos vyriausybinės įstaigos dažnai praneša apie kibernetines  atakas. Gruodžio mėnesį kariuomenė pasiskundė apie bandymus klaidinti visuomenę dėl priverstinio skiepijimo. Rugsėjį tariamai Užsienio reikalų ministerijos vardu buvo išsiųstas pranešimas spaudai su Lenkijos ir Lietuvos užsienio reikalų ministrų kreipimusi į Europos Sąjungą dėl Baltarusijos.

Dažniausiai tokius "kibernetinius išpuolius" politikai priskiria "Rusijos programišiams". Tačiau Maskva neigia visus kaltinimus, pažymėdama visišką jų nepagrįstumą.

Tegai:
Arvydas Anušauskas, kibernetinis saugumas, kibernetinės atakos, Gitanas Nausėda
Dar šia tema
Rusija įtarimus dėl kibernetinės atakos prieš JAV Finansų departamentą laiko nepagrįstais
KAM pareiškė apie didžiausią kibernetinę ataką per pastaruosius metus
Rusijos URM įvardijo kaltinimų kibernetinėmis atakomis prieš JAV tikslą