Swedbank Vilniuje, archyvinė nuotrauka

Lietuvos bankas skelbia "Swedbank" pinigų plovimo tyrimo rezultatus

(atnaujinta 16:34 2020.03.21)
Kaip pabrėžia specialistai, tyrimas parodė, kad Lietuvoje atliekamų riziką keliančių operacijų lygis yra labai žemas

VILNIUS, kovo 21 — Sputnik. Lietuvos bankas nemano, kad "Swedbank" Lietuvos skyrius galėtų dalyvauti atliekant didelio masto pinigų plovimo operacijas, praneša Lietuvos banko spaudos tarnyba.

Specialistai pažymėjo, kad "Swedbank" turi labai konservatyvią politiką klientų ir nerezidentų, turinčių didelę riziką Lietuvoje, atžvilgiu. Tyrimas parodė, kad Lietuvoje atliekamų riziką keliančių operacijų lygis yra labai žemas.

Lietuvos bankas apibrėžė griežtas ir aiškias pinigų plovimo prevencijos kryptis: "Swedbank" Lietuvos filialo verslo modelis buvo reguliariai stebimas, atskirai nagrinėjamos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemonės, įvertintas banko priemonių efektyvumas patikrinus.

Lietuvos bankas, archyvinė nuotrauka
© Sputnik/ Владислав Адамовский.

Pažymima, kad visas Lietuvos regionas pajus neigiamus padarinius, nustatytus būstinėje Švedijoje, nes tik nedaugelis atsižvelgs į šalies ypatumus analizuodami visame regione kylančią pinigų plovimo riziką.

Lietuvos bankas paragino stiprinti bendradarbiavimą su užsienio priežiūros institucijomis ir susitelkti kuriant regioninę finansų rinką, atsparią pinigų plovimo rizikai.

Praėjusių metų vasarį didžiausias Švedijos bankas "Swedbank" buvo įtariamas dalyvavimu pinigų plovime kartu su "Danske Bank". Švedijos SVT žurnalistų atlikto tyrimo duomenimis, tarp dviejų bankų "įtartinų sąskaitų" buvo pervesta apie keturis milijardus eurų.

Po to "Danske Bank" paskelbė nutraukiantis veiklą Baltijos šalyse ir Rusijoje. Tuomet Latvijoje ir Estijoje buvo nerimaujama, kad panašų sprendimą gali priimti kiti Skandinavijos bankai, turintys filialus Baltijos šalyse.

Interviu Sputnik Lietuva ekspertas Aleksandras Nosovičius po 2019 metų gegužės mėnesio Lietuvos prezidento rinkimų pažymėjo, kad Gitano Nausėdos pergalė buvo gana nuspėjama, nes už jo "populiarinimo" stovėjo didelis Skandinavijos bankų kapitalas.

Jis pažymėjo, kad Baltijos šalims būdingas dominavimas Skandinavijos įmonių, visų pirma bankų, ekonomikoje. Anot Nosovičiaus, pas ką sukoncentruotas šalies turtas, tas ir atvedė į valdžią savo kandidatą.

Taip pat skaitykite:

Tegai:
pinigų plovimas, Lietuva, Swedbank
Dar šia tema
Lietuviai moka daugiau: LB palygino bankinių paslaugų kainas Baltijos šalyse
Baltijos šalyse "išteisinami" užsienio bankai Rusijos sąskaita, tikina ekspertė
Nord Stream-2

Ekspertas numatė derybų tarp "Gazprom" ir laivo "Fortūna" savininko rezultatus

(atnaujinta 15:58 2020.08.05)
Anksčiau buvo pranešta, kad "Fortūna" nuomininkas neketina dalyvauti tiesiant "Nord Stream-2" dujotiekį

VILNIUS, rugpjūčio 5 — Sputnik. "Gazprom" galės susitarti su "Fortūna" vamzdžių klojimo baržos, galinčios užbaigti "Nord Stream-2", savininku, kad būtų baigta dujotiekio statyba, "RIA Novosti" sakė Rusijos energetikos ir finansų instituto direktoriaus pavaduotojas Aleksejus Belogorjevas.

Trečiadienį RBC laikraštis pranešė, kad "Fortūna" nuomininkas "Mežregiontruboprovodstroy" (MRTS) neketina dalyvauti tiesiant dujotiekį ir neketina to daryti: Honkonge įregistruoto laivo savininkas yra Liuksemburgo bendrovė "Maritime Construction Services", susijusi su tam tikra "Rusijos užsienio kompanija".

"Gazprom" galės susitarti su laivo savininkais, jei to nori. Vienintelis dalykas, kuris kelia keblumų — nėra visiškai aišku, kas jį valdo, yra gana sudėtinga nuosavybės schema. Tačiau įmanoma, kad savininkai jau yra kažkokiu būdu susiję su "Gazprom", — tikina ekspertas.

"Nematau čia problemos, greičiausiai tai niekaip neturės įtakos statybų laikui", — pridūrė jis.

Šiuo metu Vokietijos Rostoko uoste yra "Fortūna" vamzdžių klojimo barža su inkarine padėties nustatymo sistema. Danija liepos pradžioje projekto operatoriui "Nord Stream 2 AG" išdavė leidimą naudoti tokius laivus "Nord Stream-2" vamzdžių klojimui. Antrasis kandidatas yra "Akademik Čerskij" vamzdžiū klotuvas su dinamine padėties nustatymo sistema Vokietijos Mukrano uoste.

"Nord Stream-2" projektas apima dviejų dujotiekio linijų, kurių bendra talpa yra 55 milijardai kubinių metrų dujų, tiesimą per metus nuo Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą iki Vokietijos. Jis taip pat apims teritorines arba išskirtines Suomijos, Švedijos ir Danijos ekonomines zonas.

Projektą įgyvendina "Nord Stream 2 AG" su vieninteliu akcininku — "Gazprom". Europos partneriai — "Royal Dutch Shell", OMV, "Engie", "Uniper" ir "Wintershall" — finansuoja pusę projekto, tai yra, iki 950 mln.

Projektui aktyviai priešinasi JAV, kurios savo suskystintas gamtines dujas nori tiekti ES, taip pat Ukraina ir keletas Europos šalių. Vašingtonas gruodį įvedė sankcijas projektui, reikalaudamas klojime dalyvavusių bendrovių nedelsiant nutraukti statybas. "Swiss Allseas" beveik iškart pranešė apie dujotiekio statybų sustabdymą.

Nord Stream-2
© Sputnik /
"Nord Stream-2"
Tegai:
Gazprom, Nord Stream-2, Nord Stream 2 AG
Temos:
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba
Dar šia tema
Danija leidžia "Gazprom" atnaujinti "Nord Stream-2" tiesimą
Trampo rokiruotė: Pentagono įsitvirtinimas Lietuvoje gresia lietuvių gyvybėms
Trakų pilis, archyvinė nuotrauka

Reaguojant į pandemiją peržiūrimos turizmo strateginės gairės

(atnaujinta 13:50 2020.08.05)
Tuo pačiu dėmesį planuojama skirti ir atvykstamojo bei vietinio turizmo sritims, numatyti pagalbos priemones turizmo verslui

VILNIUS, rugpjūčio 5 — Sputnik. Šių metų liepos mėnesį vyko susitikimų su turizmo sektoriaus atstovais ciklas, kur buvo aptarti aktualiausi ir efektyviausi veiksmai bei priemonės Lietuvos turizmo sektoriui gaivinti pandemijos sukeltos krizės metu, praneša Ekonomikos ir inovacijų ministerija.

Pabrėžiama, kad susitikimų metu nuspręsta parengti turizmo strateginius dokumentus ir gaires artimiausiems penkeriems metams. Tuo pačiu dėmesį planuojama skirti ir atvykstamojo bei vietinio turizmo sritims, numatyti pagalbos priemones turizmo verslui.

"COVID-19 pandemija iš esmės pakoregavo galimus Lietuvos turizmo sektoriaus planus, todėl bet kokie strateginiai tikslai gali būti pasiekti tik lanksčiai ir greitai reaguojant į besikeičiančią situaciją pasaulyje. Įgyvendinant turizmo srities strateginius tikslus, būtina išskirti prioritetus. Pagal dabartinę situaciją prioritetinės turizmo sritys — tai ekologijos, sveikatinimo ir piligriminis turizmas. Būtent tokių turizmo krypčių svarba matoma ir kitose šalyse", — sakė ekonomikos ir inovacijų viceministrė Vitalija Jankauskaitė-Milčiuvienė.

Teigiama, kad šiems prioritetiniams tikslams pasiekti yra būtinas efektyvus turizmo valdymas, rinkodara ir visapusiškas Lietuvos turizmo išteklių panaudojimas.

Pažymima, kad artimiausiu metu Ekonomikos ir inovacijų ministerija planuoja surengti dar daugiau diskusijų dėl turizmo strateginių krypčių 2021–2027 metais ir pateikti Seimui Turizmo įstatymo pakeitimus ir nustatyti aktualiausias turizmo priemones Lietuvos ateities ekonomikos DNR plane.

Viena iš turimo skatinimo priemonių "Paskolos turizmo ir viešojo maitinimo paslaugų teikėjams" siekiama mažinti koronaviruso pandemijos poveikį turizmo verslui, suteikiant finansavimą paskolų forma kelionių organizatoriams atsiskaityti su turistais už dėl COVID-19 protrūkio neįvykusias keliones. Tokia priemone taip pat gali pasinaudoti ir apgyvendinimo paslaugų bei viešojo maitinimo teikėjai.

"Pagal kitą priemonę — "Garantijos kelionių organizatorių prievolių įvykdymo užtikrinimui" — garantijos teikiamos draudimo įmonėms bei finansų įstaigoms, kurios yra sudariusios su turizmo paslaugų bendrove sutartį dėl kelionių organizatorių prievolių įvykdymo užtikrinimo garantijų teikimo", — teigiama pranešime.

Pagal priemonę "Atostogų sistema Lietuvoje dirbantiems medikams" įgyvendins VšĮ "Keliauk Lietuvoje". Šiai priemonei skirta suma sieks 10 mln. eurų. Nuo 2020 metų rugsėjo 1 dienos visi šalies medikai ir paramedikai turės galimybę nemokamai įsigyti turizmo paslaugų už 200 eurų, o jų suteikimo kainą kompensuos valstybė.

Tuo pačiu numatoma paskelbti priemonę "Kompensacija už organizuotą turistų pargabenimą iš užsienio valstybių po nepaprastosios situacijos paskelbimo", kuriai įgyvendinti numatyta 1 mln. eurų suma.

Pranešime pažymima, kad Lietuvos turizmo sektorius sukuria beveik 3 procentus bendros šalies pridėtinės vertės. Prognozuojama, kad dėl COVID-19 pandemijos 2021 metais Lietuvos turizmo sektorius sukurs 2,1 procento, 2022 metais — 2,3 procento, o 2023 metais — 2,5 procento šalies pridėtinės vertės.

Tegai:
pagalba, turizmas, koronavirusas
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Atvejų skaičius vis auga: Lietuvoje — per parą septyniolika naujų COVID-19
Ekspertas: naujas sienų uždarymas gali tapti fatalus Europos Sąjungai
Obuoliai, archyvinė nuotrauka

Kokia šiandien diena: rugpjūčio 6-osios šventės

(atnaujinta 16:03 2020.08.05)
Rugpjūčio 6 dieną Lietuvoje minimi Kristaus atsimainymas ir Obuolių krikštas

Rugpjūčio 6 yra 218-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių, šiais keliamaisiais metais — 219-a. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 147 dienos.

Rugpjūčio 6 dieną minimas Kristaus atsimainymas

Atsimainymas pažodžiui reiškia pasikeitimas, persikeitimas. 

Jėzus pasiėmė Petrą, Jokūbą, jo brolį Joną ir užsivedė juos nuošaliai ant aukšto kalno. Ten Jis atsimainė jų akivaizdoje. Jo veidas sužibo kaip saulė, o drabužiai tapo balti kaip šviesa. Ir štai jiems pasirodė Mozė ir Elijas, kurie kalbėjosi su Juo.

Pagal Naująjį testamentą Jėzus ant Taboro kalno atsimainė prieš apaštalus.

"Jo drabužiai ėmė taip baltai spindėti, kaip jų išbalinti negalėtų joks skalbėjas žemėje. Jiems pasirodė Elijas ir Mozė, kuriedu kalbėjosi su Jėzumi. (...) užėjo debesis ir uždengė juos, o iš debesies nuskambėjo balsas: "šitas — mano išrinktasis Sūnus, jo klausykite".

Taip dievas apaštalams nurodė savo sūnų ir pranešė apie būsimas Kristaus kančias. Šis įvykis krikščionims toks pat svarbus kaip ir pats Kristaus nukryžiavimas.

Taip pat šią dieną minimas Obuolių krikštas (nuo 6 iki 10 dienos)

Tikėta, kad nuo Atsimainymo motinos, turinčios mirusių vaikų, jau galinčios valgyti obuolius, nors šiaip jau obelis krėsti ir krituoliais vaišintis buvo priimta tik nuo Žolinės.

Visa gamta ir augalai yra dvasingi. Raškyti ir valgyti vaisius, augalų "vaikus", be niekur nieko nevalia. Reikia juos užganėdinti, atsiprašyti ir pirmiausia paaukoti dievams. Tam atliekamos apeigos, kurias vadina vienur Krikštais, kitur Obuolių krikštu. Iki tos dienos niekas nedrįsdavo jų valgyti — sakoma, kad suvalgius dievams skirtus obuolius ar kriaušes, šie neduosią jų mirusių vaikų vėlėms. Iki šios dienos nevalia kepti ropių, obuolių ir kitų vaisių, nes galima prisišaukti ankstyvas šalnas. 

Kai kur manyta, kad per šią šventę motinos dar neturėtų vaisių valgyti, nes tą dieną Dievas dalijąs obuolius mirusiems vaikeliams, ir jeigu obuolį suvalgo motina, tai savo vaiką nuskriaudžia

Ši diena Lietuvos istorijoje

1840 metais Rusijos caro Nikolajaus I įsakymu iš Vilniaus ir Gardino gubernijų buvo išbrauktas Lietuvos vardas. Šiuo žingsniu siekta galutinai ištrinti LDK atminimą iš Lietuvos bajorijos savimonės. Nuo tada iki šiol Rusijoje Baltijos valstybės nėra vadinamos atskirais vardais — carui tai buvo Šiaurės Vakarų kraštas ar paskiros gubernijos, sovietmečiu "Pribaltika".

1940 metais nacionalizuoti visi Lietuvos bankai. Nacionalizuotas Lietuvos bankas perduotas TSRS valstybiniam bankui ir tampa jo padaliniu.

Ši dieną pasaulio istorijoje

Šią dieną 1666 metais baigėsi Londoną nuniokojęs milžiniškas gaisras.

1806 metais nustojo egzistavusi Romos imperija: karūnos atsisakęs Francis (Pranciškus) II tapo Austrijos imperatoriumi Pranciškumi I.

O 1881 metų rugpjūčio 6 dieną gimė penicilino išradėjas (1928 metais), škotų bakteriologas seras Alexander Fleming (Aleksanderis Flemingas), pelnęs Nobelio medicinos premiją.

Šią dieną savo vardadienius švenčia Bilvina, Bilvinas, Bilvinė, Bylotė, Daiva, Josbutas, Josbutė, Josgailas, Josgailė. Karolina, Vaidutis.

Tegai:
Lietuva, šventės, šventė