Įmonė

Paaiškėjo, kiek Lietuvos įmonių nukentėjo nuo koronaviruso

(atnaujinta 09:05 2020.03.23)
Išvardintos įmonės karantino laikotarpiu bus atleistos nuo delspinigių mokėjimo ir mokesčių išieškojimo

VILNIUS, kovo 23 — Sputnik. Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) sudarė 32 tūkst. įmonių, nukentėjusių nuo koronaviruso, sąrašą. Joms bus suteikiamas palaikymas.

Pasak VMI vadovės Editos Janušienės, toms įmonėms, kurios įtrauktos į sąrašą nuo kovo 16 dienos iki ekstremalios padėties šalyje pabaigos, bus taikomas atleidimas nuo delspinigių, iš jų nebus išieškomi mokesčiai, taip pat galės supaprastinta tvarka sudaryti mokestinės paskolos sutartį be palūkanų.

Šiems mokesčių mokėtojams bus taikomos ir analogiškos valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėjimą palengvinančios priemonės.

Į šį sąrašą neįtrauktos įmonės, kurios susiduria su neigiamomis koronaviruso pasekmėmis, gali kreiptis pagalbos į VMI. Jos turėtų pateikti supaprastintos formos prašymą dėl pasirinktų pagalbos priemonių taikymo.

Lietuvoje patvirtinti 143 koronaviruso atvejai. Šalyje nuo kovo 16 dienos iki kovo 30 dienos paskelbtas karantinas.

Pasaulio sveikatos organizacija kovo 11 dieną paskelbė pandemiją. Organizacijos duomenimis, pasaulyje yra apie 210 tūkstančių infekcijos atvejų. Mirė daugiau kaip 8,7 tūkst. Iš viso virusas paveikė daugiau nei 160 šalių.

Taip pat skaitykite:

Tegai:
koronavirusas, karantinas, Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI), įmonės
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje (2557)
Dar šia tema
Pasaulis pateko į sisteminę krizę — ar "penketukas" padės?
Šimašius tikisi, kad koronavirusas įveiks biurokratiją
Medicinos sesuo apsiverkė likusi be maisto po 48 valandų pamainos
Rail Baltica

Ekonomistas: "Rail Baltica" niekada neveiks kaip įprastas geležinkelis

(atnaujinta 14:36 2020.10.29)
Vienas pagrindinių projekto tikslų — išpešti iš Europos Sąjungos pinigų Baltijos tranzito pramonei remti, išvykus Rusijos krovinių srautams, mano ekonomistas ir politikos analitikas Aleksandras Nosovičius

VILNIUS, spalio 29 — Sputnik. "Rail Baltica" statyba neturi nieko bendro su ekonomine Baltijos regiono nauda, ​​valdžia siekia tik politinių interesų, interviu Sputnik Lietuva pasakė ekonomistas ir politikos analitikas Aleksandras Nosovičius.

Latvijos susisiekimo ministras Talis Linkaitis paskelbė geležinkelio "Rail Baltica" — projekto, kuris buvo vienas iš ES prioritetų 2007 metais, — statybų Latvijoje pradžią.

Kaip rašo Sputnik Latvija, Ryga prisijungė prie šio projekto, kai rizika prarasti Europos finansavimą tapo per didelė. Latvijos geležinkelis šiais metais prarado didelę dalį Rusijos krovinių, taip pat kilo Baltarusijos tranzito praradimo grėsmė.

Ekonomistas Aleksandras Nosovičius pažymėjo, kad Baltijos šalims niekada nepakako krovinių ir keleivių srautų, kad būtų sukurtas toks geležinkelio projektas.

"Rail Baltica" neturi nieko bendro su krovinių gabenimu su visais ekonominiais dividendais, gaunamais iš tranzito, nes Baltijos šalių krovinių maršrutai eina iš rytų į vakarus ir iš vakarų į rytus. "Rail Baltica" statoma iš šiaurės į pietus — iš Skandinavijos į Vidurio Europą per Baltijos šalis. Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje niekada nebuvo pakankamo krovinių gabenimo srauto, kad egzistuotų tokia tranzito šaka. Ir keleivių srauto nėra. Jei žmonėms reikia keliauti iš Estijos į Latviją ar iš Latvijos į Lietuvą, jie keliauja autobusais ar automobiliais — tai greičiau ir pigiau", — paaiškino ekonomistas.

Nosovičiaus teigimu, kai bus užbaigtas "Rail Baltica" projektas, šiuo geležinkeliu nevažiuos nei žmonės, nei kroviniai, todėl šia prasme projektas visiškai nėra ekonomiškai naudingas.

"Tai yra grynai politinis projektas, kuriuo siekiama dviejų pagrindinių tikslų — išpešti pinigų iš Europos Sąjungos, kurie padės išlaikyti Baltijos šalių tranzito šakos egzistavimą tokiomis sąlygomis, kai Rusijos krovinių srautas juos paliks, o ateityje Baltarusijos kroviniai išvyks ir joks kitas jų nepakeis, nes visos pagrindinės kryptys yra susijusios su rytais, ir tranzitas, nors iš Kazachstano, nors iš Kinijos, eis per Rusijos ir Baltarusijos teritoriją. ES finansavimas — tai vienintelė galimybė kažkaip paremti transporto ir logistikos infrastruktūros egzistavimą. Antra priežastis — sukurti infrastruktūrą, skirtą greitesniam didelių NATO karių grupių transportavimui, jei Baltijos regione kiltų karinis konfliktas tarp NATO ir Rusijos. Šiuo atžvilgiu "Rail Baltica" statyba turi prasmę, bet vėlgi, tai neturi nieko bendro su ekonomika. Kaip ekonominis projektas, kaip geležinkelis, šis projektas niekada neveiks", — pasakė politikos analitikas.

"Rail Baltica" projektas

"Rail Baltica" — geležinkelių infrastruktūros projektas, integruosiantis Baltijos šalis į Europos geležinkelių tinklą. Linija sujungs Helsinkį, Taliną, Pernu, Rygą, Panevėžį, Kauną, Vilnių, Varšuvą.

Bendra apskaičiuota projekto investicijų suma Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje yra apie 5,788 mlrd. eurų. Investicijų Lietuvoje suma siekia apie 2,474 mlrd. eurų, iš kurių iki 85 proc., tikimasi, finansuos ES.

Kaip ne kartą pažymėjo ekspertai, greičiausiai projektas bus nepelningas keleivių pervežimui ir paprastų krovinių gabenimui, o vienintelė jo paskirtis yra karinė.

Temos:
"Rail Baltica" statyba
Dar šia tema
Estija energijos tranzito ateitį sieja su "Rail Baltica"
Politologas: suartėdama su Lenkija Lietuva gali viską prarasti
Lietuva prisijungė prie "Trijų jūrų iniciatyvos" investicinio fondo
Kauno intermodalinis terminalas prijungtas prie Europos geležinkelių tinklo
BelAE

Minskas paskelbė nesėkmingą Lietuvos taktiką BelAE atžvilgiu

(atnaujinta 12:30 2020.10.29)
Taip pat Baltarusijos energetikos ministerija pabrėžė, kad nėra kalbos apie skubotą atominės elektrinės paleidimą, o prieš paleidimą bandymai vykdomi, laikantis grafiko ir griežtai kontroliuojant

VILNIUS, spalio 29 — Sputnik. Neseniai paskelbtas Lietuvos užsienio reikalų ministerijos protestas dėl būsimo Baltarusijos atominės elektrinės paleidimo yra nesėkmingas bandymas diskredituoti projektą Europos bendruomenės akyse, sakė Baltarusijos energetikos ministerijos atstovė spaudai Olga Kozlovič.

"Lietuva ne kartą ėmėsi veiksmų, kad BelAE nebūtų statoma. Naudojami įvairūs spaudimo instrumentai — nuo skambių aukšto rango Lietuvos pareigūnų ir politikų pareiškimų apie BelAE grėsmę Europai iki raginimų boikotuoti jos statybas tarptautinėse platformose. Yra nepagrįstų teiginių, kurių pagrindinis tikslas yra formuoti neigiamą požiūrį į BelAE projektą", — sakė ji ministerijos "Telegram" kanale paskelbtame pranešime.

Pasak Kozlovič, Baltarusija ne kartą pateikė informaciją apie elektrinės statybų eigą Lietuvai ir kvietė į AE vietą.

"Mes negavome nė vieno Lietuvos specialistų pasiūlymo apsilankyti Baltarusijos atominėje elektrinėje, kad jie vietoje įvertintų jos saugumą. Konstruktyvus dialogas dėl atsiliepimų trūkumo nevyko. Lietuva pasirinko nepagrįstų pretenzijų ir kaltinimų taktiką", — sakė ji.

Tai, ministerijos atstovės nuomone, dar kartą patvirtina, kad visi Lietuvos veiksmai "turi politinį atspalvį".

Taip pat ministerijos pranešime pažymima, kad nėra kalbos apie skubotą BelAE paleidimą, o prieš paleidimą vykdomos operacijos, laikantis grafiko ir griežtai kontroliuojant.

"Apie bet kokį skubotą BelaAE paleidimą, kaip teigiama Lietuvos pareiškimuose, negali būti nė kalbos. Operacijos prieš paleidimą vykdomos, griežtai laikantis tarpinių programų tvarkaraščio, griežtai kontroliuojant "Gosatomnadzor" ir kitoms priežiūros institucijoms", — teigiama pranešime.

Ministerija pabrėžė, kad "BelAE statybos projektas atitinka visus saugos reikalavimus", tai ne kartą patvirtino tarptautinės ekspertų misijos, įskaitant TATENA, WANO (Pasaulinė branduolinių įrenginių operatorių asociacija). "Nenustatyta jokių trūkumų, kurie galėtų tapti kliūtimi saugiai paleisti pirmąjį stoties energetinį bloką", — pažymėjo Energetikos ministerija.

Baltarusijos AE statyba

Baltarusijos AE — didžiausias Rusijos ir Baltarusijos ekonominis projektas; jos statybos generalinis rangovas yra "Atomstroiexport" ("Rosatom" dalis). AE turi du VVER-1200 reaktorius, kurių bendra instaliuota elektrinė galia yra 2400 MW. Pirmajai Baltarusijos atominei elektrinei buvo pasirinktas pažangus 3+ kartos Rusijos projektas, kuris visiškai atitinka tarptautinius standartus ir TATENA saugos rekomendacijas. 2-ojo bloko eksploatavimo pradžia numatyta 2022 metais.

Lietuva nuo pat BelAE statybos pradžios priešinosi projektui. Anot valdžios, pasirinkta vieta, esanti vos už 50 kilometrų nuo Vilniaus, yra "nesaugi" ir kelia "grėsmę respublikos nacionaliniam saugumui".

Tačiau, kita vertus, branduolinis objektas perėjo visus būtinus ir net papildomus TATENA ir kitų specializuotų institucijų patikrinimus. Daugelis ekspertų patvirtino jėgainės saugumą.

Praėjusią savaitę Baltarusijos nepaprastųjų situacijų ministerija pranešė suteikusi leidimą Astravo atominei elektrinei pradėti elektros gamybą pirmajame bloke.

Pirmojo Baltarusijos atominės elektrinės (BelAE) energetinio bloko fizinis paleidimas įvyks šių metų lapkričio 7 dieną. Į pirmąjį energetinį bloką branduolinis kuras buvo pakrautas rugpjūčio viduryje, tai buvo pirmasis fizinio paleidimo etapas.

Antrajame BelAE energijos bloke statybos ir montavimo darbai užbaigti 75 proc., atliekami individualūs pagrindinių technologinių įrenginių bandymai. 

Tegai:
Lietuva, Minskas, Astravo AE
Temos:
Astravo atominės elektrinės statybos
Dar šia tema
Nausėda reiškia paramą Baltarusijos opozicijos Koordinacinei tarybai
Vilniuje pradėta platinti kalio jodido tabletes avarijos Astravo AE atvejui
JAV ir Rusijos vėliavos

Rusija sureagavo į JAV grasinimus dislokuoti naujas raketas Europoje

(atnaujinta 14:17 2020.10.29)
JAV patarėjo nacionalinio saugumo klausimais Roberto Obrajeno pareiškė apie Vašingtono pasirengimą Europoje dislokuoti hipergarsinius ginklus ir balistines raketas, kad sulaikytų Rusiją

VILNIUS, spalio 29 — Sputnik. Rusijos ambasadorius Vašingtone Anatolijus Antonovas pasisakė prieš raketų ginklavimosi varžybas Europoje.

Taip diplomatas sureagavo į JAV patarėjo nacionalinio saugumo klausimais Roberto Obrajeno pareiškimus, kuris trečiadienį pasakė apie Vašingtono pasirengimą Europoje dislokuoti hipergarsinius ginklus ir balistines raketas, kad sulaikytų Rusiją.

"Tokie ketinimai kelia grėsmę pusiausvyros sutrikdymui regioniniame ir pasauliniame saugume ir padidina konfrontacinį potencialą. <...> Jei Vašingtoną iš tikrųjų domina "tikroji ginklų kontrolė", tai nereikia raketinių ginklavimosi varžybų eskalavimo Europos žemyne", — sakė jis komentare, kurį ambasada skelbia savo Facebook puslapyje.

Jis pavadino "konstruktyvia alternatyva" prezidento Vladimiro Putino pasiūlymams dėl eskalacijos, nutraukiant Sutartį dėl vidutinio nuotolio ir trumpesnio nuotolio raketų panaikinimo (INF sutartis).

"Rusija yra pasirengusi bendromis pastangomis su užsienio partneriais užkirsti kelią naujoms raketų ginklavimosi varžyboms Europos žemyne ​​ir kituose pasaulio regionuose", — užbaigė Antonovas.

INF sutartis buvo skirta užtikrinti pasaulinį strateginį stabilumą. 2019 metų rugpjūčio mėnesį JAV pasitraukė iš susitarimo "dėl Rusijos pažeidimų", kurį Vašingtonas apkaltino uždraustos raketos 9M729 sukūrimu ir bandymu. Maskva tikina, kad leistinas nuotolis yra mažesnis nei 500 kilometrų.

Šią savaitę Putinas pasiūlė sukurti mechanizmus, atbaidančius raketų lenktynes. Rusijos lyderis teigė, kad Maskva yra pasirengusi nedemonstruoti 9M729 raketų Europos šalies dalyje, tačiau, atsižvelgiant į abipusius NATO veiksmus. Jis taip pat pasiūlė aljansui išbandyti "Aegis Ashore" kompleksus su Mk-41 paleidimo įrenginiais Europos bazėse ir 9M729 Kaliningrado objektuose. Vokietijos užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Andrea Sasse atsakė, kad ši iniciatyva "neverta pasitikėjimo".

Tegai:
ginklavimasis, Rusija, JAV
Dar šia tema
Rusijos URM Vakarų reakciją į Putino pasiūlymą dėl INF sutarties pavadino neatsakinga
Politologas Baideno pareiškimus dėl Baltarusijos laiko kovos su Trampu elementu