Eurai

Užsienio investuotojai pradėjo mažiau investuoti į Lietuvą

(atnaujinta 10:19 2020.03.31)
Daugiausia investicijų Lietuva gavo iš Honkongo, Latvijos ir Vokietijos, neigiami srautai teko Kanadai ir Britanijai

VILNIUS, kovo 31 — Sputnik. Tiesioginių užsienio investicijų (TUI) srautas į Lietuvą praėjusių metų ketvirtąjį ketvirtį buvo neigiamas ir sudarė 101,6 milijono eurų, rodo išankstiniai respublikos Statistikos departamento duomenys.

Tai nulėmė neigiami nuosavybės priemonių (–216,5 mln. eurų) ir skolos priemonių (–241,4 mln. eurų) srautai, nors reinvesticijos išliko teigiamos ir sudarė 356,3 mln. eurų.

Didžiausi investicijų srautai teko Honkongo (155 mln. eurų), Latvijos (74 mln. Eurų) ir Vokietijos (66,3 mln. eurų) investuotojams, o didžiausi neigiami srautai fiksuoti Kanados (–265,1 mln. eurų) ir Jungtinės Karalystės (–166,3 mln. eurų) kapitalo įmonėse.  

Pagal ekonominės veiklos rūšis didžiausi srautai teko nekilnojamojo turto operacijų veiklos įmonėms (29,1 mln. eurų), o neigiami — finansinių ir draudimo veiklos įmonėms (–195,6 mln. eurų).

Statistikos departamentas praneša, kad tiesioginių užsienio investicijų srautas Lietuvoje 2019 metais sudarė 871,1 mln. eurų, palyginti su 2018 metais, sumažėjo 5,9 proc., o reinvesticijos augo 5,7 proc.

Lietuvoje sukauptos tiesioginės užsienio investicijos per metus padidėjo 1,1 milijardo eurų. 2019 metų gruodžio 31 d. sudarė 18,2 milijardo eurų, arba 37,6 procento BVP.

Vienam šalies gyventojui vidutiniškai teko 6 502 eurus tiesioginių užsienio investicijų. Didžiausios investuotojos išlieka Švedija (3,1 mlrd. eurų), Estija (2,9 mlrd. eurų) ir Nyderlandai (2,5 mlrd. eurų). Didžiausių tiesioginių užsienio investicijų Lietuvoje trauką išlaiko finansinės ir draudimo veiklos (4,8 mlrd. eurų) bei apdirbamosios gamybos (3 mlrd. eurų) įmonės.

Tegai:
Lietuva, ekonomika, investicijos
Dar šia tema
Lietuvos bankas dėl pandemijos prognozuoja 20% ekonomikos nuosmukį
Tarp Baltijos šalių labiausiai nusmuko Lietuvos eksportas
Lietuvos valdžia nusprendė padvigubinti pagalbą nuo COVID-19 nukentėjusiam verslui
Klaipėdos SGD terminalas

Lietuvos įmonė nori išmokėti penkis milijonus eurų dividendų

(atnaujinta 08:50 2021.04.16)
Daugiau nei 72 procentus bendrovės akcijų valdo valstybė, o daugiau nei dešimt procentų — koncernas "Achemos grupė"

VILNIUS, balandžio 16 — Sputnik. Lietuvos įmonė — naftos ir suskystintų gamtinių dujų terminalų operatorė "Klaipėdos nafta" (KN) pasiūlė akcininkams dividendais išmokėti penkis milijonus eurų, tai yra 45 proc. nuo koreguotojo bendrovės grynojo pelno, praneša bendrovės spaudos tarnyba.

KN dividendų politika numato, kad bendrovės vadovybės siūlymu valdyba siūlomą dividendų dydį kasmet nustato atsižvelgdama į bendrovės finansinius rodiklius bei strategiją. 2020 m. bendrovė gavo 77,5 mln. eurų pajamų, EBITDA buvo 45 mln. eurų. Koreguotas 2020 m. bendrovės grynasis pelnas siekė 11 mln. eurų.

Sprendimą dėl dividendų mokėjimo priima bendrovės vadovybė, atsižvelgdama į gautą pakoreguotą grynąjį pelną per praėjusius metus.

KN vadovybės siūlymui turi pritarti bendrovės akcininkai visuotiniame susirinkime, kuris vyks 2021 metų balandžio 30 dieną.

Valstybei priklauso 72,32 proc. KN akcijų, o 10,41 proc. akcijų valdo UAB koncernas "Achemos grupė". Kitos akcijos priklauso smulkiesiems investuotojams.

Tegai:
Klaipėdos nafta, energetika, Lietuva
Dar šia tema
Ekspertas: SGD terminalas Lietuvoje gali tik "praryti" biudžeto pinigus
Ekspertas: SGD terminalas Lietuvoje yra toks pelningas, kad juo beveik nesinaudojama
Ekspertas: Lenkija planuoja tapti pagrindiniu SGD iš JAV centru Europoje
Lietuva gavo penktąjį per balandį tanklaivį su SGD iš Rusijos
Nord Stream-2

Senatas ragina Baideną įvesti sankcijas "Nord Stream-2"

(atnaujinta 10:41 2021.04.16)
Pasak Rusijos užsienio reikalų ministerijos, JAV sankcijų kursas neatitinka abiejų šalių tautų interesų

VILNIUS, balandžio 16 — Sputnik. Pensilvanijos respublikonų senatorius Pat'as Toomey'is paragino JAV įvesti sankcijas "Nord Stream-2" projektui.

"Šiandien Baltųjų rūmų paskelbtos sankcijos yra teigiamas žingsnis siekiant priversti Maskvą atsiskaityti už nuolatinę agresiją. Norėdamos visiškai nubausti Putiną už piktybišką elgesį, JAV turi įvesti sankcijas "Nord Stream-2" ir nutraukti Kremliaus pastangas naudoti dujų tiekimą Europai kaip ginklą", — Twitter rašė jis.

JAV ketvirtadienį įvedė naujas sankcijas Rusijai, palietusias 32 asmenis ir asociacijas. Sankcijos taip pat draudžia JAV finansų įstaigoms pirkti Rusijos vyriausybės obligacijas pradinio platinimo metu po birželio 14 dienos. Be to, Vašingtonas paskelbė, kad iš šalies išsiunčia 10 Rusijos diplomatinių darbuotojų.

Baltieji rūmai Vašingtone, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Наталья Селиверстова

Pasak Rusijos užsienio reikalų ministerijos, JAV sankcijų kursas neatitinka abiejų šalių tautų interesų. Atsakymas į JAV sankcijas bus parengtas, jie apie tai sužinos artimiausiu metu, pridūrė ministerija.

"Nord Stream-2" numato dviejų dujotiekio linijų, kurių bendras pajėgumas siekia 55 milijardus kubinių metrų dujų per metus, statybą nuo Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą iki Vokietijos.

Šiam projektui aktyviai priešinasi JAV, siekiančios tiekti savo suskystintas gamtines dujas į ES, taip pat Ukraina ir kelios Europos šalys, įskaitant Lietuvą. Jungtinės Valstijos 2019 metų gruodį įvedė sankcijas dujotiekiui. Vokietijos Federacinė Respublika remia dujotiekio užbaigimą ir pasisako prieš vienašališkas JAV ekstrateritorines sankcijas.

Rusijos Federacija ne kartą pareiškė, kad šis projektas yra komercinis ir naudingas Europai. Kremlius pareiškė, kad Rusijos "Nord Stream-2" projekto partneriai nuosekliai ketina jį užbaigti, o Rusijos užsienio reikalų ministerija pažymėjo, kad JAV sankcijos nesustabdys statybų.

2019 metų gruodžio pabaigoje Rusija ir Ukraina pasirašė susitarimų paketą dėl dujų tranzito per Ukrainą tęsimo, įskaitant penkerių metų tranzito sutartį, pagal kurią "Gazprom" garantuoja 65 milijardų kubinių metrų dujų perpumpavimą pirmaisiais metais ir po 40 mlrd. per ateinančius ketverius metus. Šie susitarimai užtikrino tranzito tęsimą nuo 2020 metų sausio 1 d., pasibaigus ankstesnei sutarčiai.

Šių metų kovo pabaigoje "Gazprom" direktorių tarybos vadovas Viktoras Zubkovas pareiškė, kad nebus peržiūrėta dujų tranzito sutartis su Ukraina. Jis priminė, kad teisiškai visi susitarimai tarp Rusijos ir Ukrainos galioja, o dabar svarbiausia įmonei yra užbaigti "Nord Stream-2", kuris jau yra paruoštas 90–92 proc., ir tiekti per Ukrainą sutartyje numatytus dujų kiekius.

Pagal protokolą dėl bendradarbiavimo dujų srityje "Gazprom" ir "Naftogaz" gali apsvarstyti tiesioginius dujų tiekimus į Ukrainą su nuolaida nuo Europos mazgo kainos, atsižvelgiant į apimtis. Tačiau kol kas apie tokias derybas nebuvo pranešta. 2015 metų lapkritį Ukraina nustojo pirkti dujas iš Rusijos ir po to nenaudojo rusiško kuro ruošdamasi šildymo sezonui, perpumpuodama į saugyklas Europoje reversu įsigytas dujas.

Tegai:
JAV, Rusija, Nord Stream-2
Temos:
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba
Ekskavatorius

Teisiamas saugojamame piliakalnyje, Šilalės rajone, lobio ieškojęs vyras

(atnaujinta 10:17 2021.04.16)
Vietinis gyventojas kaltinamas nacionalinės reikšmės paminklo suniokojimu, skaičiuojama, kad kultūros paveldui padaryta žala siekia daugiau nei 93 tūkst. eurų

VILNIUS, balandžio 16 — Sputnik. Teismui perduota baudžiamoji byla, kurioje 33-ejų metų Šilalės rajono gyventojas kaltinimas nacionalinės reikšmės paminklo — Vedrių piliakalnio — suniokojimu, praneša Generalinės prokuratūros spaudos tarnyba.

Ikiteisminis tyrimas dėl saugomų teritorijų ar gamtos paveldo objektų sunaikinimo arba suniokojimo buvo pradėtas po to, kai praėjusių metų birželį saugomoje piliakalnio papėdės gyvenvietės teritorijoje aptikta maždaug metro gylio bei 40 ir 12 metrų ploto iškasta duobė.

Tyrimo duomenimis, saugomoje teritorijoje esantis, ekskavatoriais iškastas žemės sklypas nuosavybės teise priklauso kaltinamajam. Įtariama, kad neteisėti juodžemio kasybos darbai galėjo nepataisomai sudarkyti nacionalinės reikšmės paminklą. Tyrimo metu nustatyta, kad iškasto kultūrinio sluoksnio vietoje rasta ir galimai archeologinių radinių — lipdytos keramikos, molio tinko, degusių akmenų.

Specialistų teigimu, šis piliakalnis archeologams galėjo atskleisti daug informacijos apie I–II tūkstantm. pr. čia gyvenusių žmonių kasdienybę. Skaičiuojama, kad kultūros paveldui padaryta žala siekia daugiau nei 93 tūkst. eurų.

Pažymėtina, kad nors kaltinamasis kasybos darbus atliko jam priklausančioje teritorijoje, tačiau pastaroji yra nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje ir turi paminklo statusą. Šio paminklo vertingoji savybė yra kultūrinis sluoksnis, kurį naikinti ar kitaip žaloti draudžiama. Tokioms saugomoms teritorijoms yra taikomi griežti apribojimai pagal Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymą.

Baudžiamasis kodeksas už didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčių vertybių sunaikinimą ar sugadinimą numato baudą arba laisvės apribojimą, arba areštą, arba laisvės atėmimą iki penkerių metų.

Tegai:
kultūros paveldas, Lietuva