Karantinas Vilniuje

Vyriausybė įsteigė stambių įmonių paramos fondą

(atnaujinta 11:00 2020.04.02)
Jo kūrimui buvo skirta 100 milijonų eurų iš valstybės biudžeto. Lėšos bus naudojamos tais atvejais, kai nebus galimybių pritraukti reikiamo finansavimo kitokiais būdais

VILNIUS, balandžio 2 — Sputnik. Vyriausybė nusprendė įkurti fondą, skirtą investuoti į sunkumus dėl COVID-19 patiriantį verslą, pranešė Vyriausybės spaudos tarnyba.

Siekiama sušvelninti COVID-19 pandemijos padarinius ekonomikai ir užtikrinti Lietuvoje veikiančių bendrovių likvidumą. Fondo paskirtis — investuoti į vidutines ir stambias įmones, kurios iki šiol sėkmingai veikė, bet dėl šiandieninės COVID-19 sukeltos situacijos patiria laikinų sunkumų. Fondo investicijos padėtų užtikrinti pakankamą šių įmonių likvidumą, papildomą finansavimą ir ekonominės veiklos tęstinumą pasibaigus krizinei situacijai.

Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis pažymėjo, kad naujasis fondas padės išsaugoti darbo vietas ir užtikrins žmonėms pragyventi reikiamas lėšas. Planuojama, kad fondas užkirs kelią įmonių bankrotams, padės išlaikyti stabilias darbuotojų pajamas ir sudarys sąlygas augti vartotojų perkamajai galiai.

Fondu siekiama suteikti papildomą likvidumą. Bendrovės, sulaukusios kapitalo investicijų, turės pakankamą likvidumą trumpuoju ir vidutinės trukmės laikotarpiu, galės vykdyti esamus ir būsimus komercinius įsipareigojimus bei išlaikyti santykius su vietos ir tarptautiniais verslo partneriais.

Tikimasi, kad fondo investicijos į sunkumų patiriantį verslą leis valstybei susigrąžinti investicijas ne tik per verslo sumokamus mokesčius, bet ir uždirbant investicinę grąžą iš pelno, kurį sugeneruos fondas, už rinkos kainą pardavęs įmonių, kurių finansinis stabilumas bus atkurtas, nuosavybės vertybinius popierius. Taip bus efektyviai naudojamos biudžeto lėšos, o dalyvavimas valdyme užkirs kelią lėšų iššvaistymui.

Įsteigus naująjį fondą, bus skolinama ir investuojama tiesiogiai, o ne per finansinius tarpininkus. Už fondo įsteigimą yra atsakinga Ekonomikos ir inovacijų ministerija. Fondui įkurti skirta 100 mln. eurų iš valstybės biudžeto. Fondo lėšas numatoma naudoti tik tais atvejais, kai nebus galimybių pritraukti reikiamo finansavimo kitokiais būdais.

Taip pat skaitykite:

Tegai:
Saulius Skvernelis, vyriausybė, karantinas, koronavirusas, verslas
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje (2558)
Dar šia tema
Lietuvoje koronavirusu užsikrėtė beveik 650 žmonių
"Deutsche Bank" prognozuoja biologinių pasų atsiradimą pasaulyje
Vilnius, archyvinė nuotrauka

Visuose Lietuvos didmiesčiuose augo butų kainos

(atnaujinta 16:04 2021.04.16)
Eurostato duomenimis, 2020 metų ketvirtąjį ketvirtį ES šalyse buvo fiksuojamas bendras 5,7% metinis būsto pardavimo kainų augimas

VILNIUS, balandžio 17 — Sputnik. Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose kovo mėnesį išaugo 1,9 proc., o per pastaruosius 12 mėnesių šis rodiklis augo 7,2 proc., praneša nekilnojamojo turto (NT) paslaugų bendrovė "Ober-Haus".

Šių metų kovo mėnesį butų pardavimo kainos šalies sostinėje augo 2,2% ir vidutinė kvadratinio metro kaina pasiekė 1.766 Eur (+38 Eur/m²). 

Vilnius, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Владислав Адамовский

Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje kovo mėnesį atitinkamai užfiksuotas 1,2%, 1,6%, 2,7% ir 2,4% butų kainų augimas ir vidutinė kvadratinio metro kaina atitinkamai pakilo iki 1.224 Eur (+15 Eur/m²), 1.211 Eur (+19 Eur/m²), 831 Eur (+22 Eur/m²) ir 813 Eur (+19 Eur/m²).

Per metus (2021 metų kovo mėnesį, palyginti su 2020 metų kovo mėnesiu) butų kainos augo visuose šalies didmiesčiuose: Vilniuje – 7,8%, Kaune – 4,9%, Klaipėdoje – 6,2%, Šiauliuose – 10,4% ir Panevėžyje – 10,5%.

"Jeigu 2020 metų pabaigoje ir 2021 metų pradžioje atrodė, kad galbūt po vangesnio laikotarpio 2020 metų viduryje stebime momentinį butų pardavimo kainų atšokimą, tai šių metų kovo mėnesio rezultatai rodo, kad kainų augimo tempas įsibėgėja. Žvelgiant į istorinius duomenis, šis beveik 2% siekiantis mėnesinis butų kainų augimas jau yra išskirtinis – pastarąjį kartą toks mėnesinis augimas šalies didmiesčiuose fiksuotas tik 2007 metais. Santykinai aukštas bendras kovo mėnesio kainų pokytis buvo nulemtas sparčiau augusiomis kainomis visuose šalies didmiesčiuose bei įvairiuose butų segmentuose", –  sako Raimondas Reginis, "Ober-Haus" Rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims.

Šiais metais taip pat stebimas spartesnis butų kainų augimą naujos statybos butų segmente. Pavyzdžiui, jeigu per šių metų pirmąjį ketvirtį senesnės statybos butų kainos Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje augo 2,7-3,8%, tai naujos statybos butų kainų augimas šiuose didmiesčiuose sudarė 3,7-4,9%.

Reginis pažymi, kad šiais metais fiksuojami rekordiniai susitarimai dėl naujo būsto įsigijimo šalies sostinėje leidžia prognozuoti, kad dar spartesnį būsto kainų augimą pamatysime vėliau, kuomet bus sudaromos galutinės butų įsigijimo sutartys ir oficialią statistiką pasieks įspūdingas pinigų kiekis. 

Pastaruoju metu pradėjusios sparčiau augti butų kainos šalies didmiesčiuose nėra tik Lietuvos išskirtinumas. Eurostato duomenimis, 2020 metų ketvirtąjį ketvirtį 27-iose ES šalyse buvo fiksuojamas bendras 5,7% metinis būsto pardavimo kainų augimas, kuris yra sparčiausias nuo 2007 metų.

Tegai:
Eurostat, Lietuva
Dar šia tema
Lietuvoje dėl emigracijos šuolio gali kilti kainos, pareiškė ekonomistas
Praėjusią savaitę visose Baltijos šalyse pigo elektra
EK patvirtino subsidijų teikimą labiausiai nukentėjusioms Lietuvos įmonėms
Šalyje mažėja bedarbių skaičius
SGD tanklaivis Arctic Aurora, archyvinė nuotrauka

Lietuva gavo naują SGD partiją JAV

Ankstesnis JAV dujų pristatymas į vietinį SGD terminalą buvo kovo pabaigoje. Dabar atkeliavo 138 tūkstančiai kubinių metrų dujų

VILNIUS, balandžio 16 — Sputnik. Iš JAV į Lietuvą atkeliavo suskystintų gamtinių dujų (SGD) partija.

"Marinetraffic" duomenimis, su Maltos vėliava plaukęs laivas "Arctic Aurora" balandžio pradžioje paliko JAV Savanos uostą. Tanklaivis penktadienio vakarą įplaukė į Klaipėdos uostą. SGD vežėjas šiuo metu yra prišvartuotas prie vietinio SGD terminalo.

Pagal bendrovės — terminalo operatoriaus "Klaipėdos nafta" — pristatymo grafiką laivas į Lietuvą pristatė 138 tūkst. kubinių metrų dujų. Ankstesnis tanklaivis iš JAV Klaipėdoje buvo kovo pabaigoje.

Lietuva SGD terminalą pastatė 2014 metais. Valdžia tokį žingsnį pateisino noru atsikratyti Rusijos "Gazprom" "monopolijos".

Tačiau terminalas respublikai kainuoja brangiai: "Klaipėdos nafta" už nuomą kasmet sumoka Norvegijai 60 milijonų eurų. Dažniausiai Lietuva SGD gauna iš Norvegijos ir Rusijos, yra gana retų tiekimų iš JAV.

Spalį Lietuvos energetikos ministerija turėjo parengti įstatymo projektą, kurio tikslas — sumažinti suskystintų gamtinių dujų (SGD) tiekimo į Klaipėdos terminalą kainą.

Dar šia tema
Į Lietuvą atvyko penktasis SGD krovinys Lenkijos įmonei "PGNiG"
"Klaipėdos nafta" ruošiasi skelbti SGD saugyklos pirkimo konkursą
Jau ketvirtas: Lietuva iš Rusijos gavo naują SGD krovinį 
Lietuvos kariai

Lietuvos kariai skundžiasi dėl "dezinformacijos" augimo

(atnaujinta 16:20 2021.04.17)
Lietuvos kariuomenės atstovų teigimu, kovo mėnesį išaugo įtampos tarp Lietuvos ir Rusijos temos vystymas

VILNIUS, balandžio 17 — Sputnik. Kovo mėnesį Lietuvos kariuomenė užfiksavo 449 "priešiškos" informacinės veiklos atvejų, arba 15 proc. daugiau nei vasarį, informuoja Strateginės komunikacijos departamentas.

Kaip teigiama, labiausiai eskaluotos "priešiškoje" informacinėje aplinkoje šios temos: Lietuvos-Rusijos santykiai, Lietuvos-Baltarusijos santykiai, NATO-Rusijos santykiai, Lietuvos narystė NATO ir sąjungininkų pajėgų stiprinimas regione.

Lietuvos kariškių teigimu, Lietuvos–Rusijos santykių tematika buvo aktyviai eskaluojama visą mėnesį, akcentuojant nepasitenkinimą tiek Lietuvos užsienio, tiek vidaus politikos procesais. 

Gynybos temoje taip pat pastebimas neigiamos komunikacijos atvejų augimas – 21,16 procentų. 

"Pavyzdžiui, NATO generalinio sekretoriaus Jenso Stoltenberdo pasisakymai agresyvios Rusijos atžvilgiu, kovo 23-24 d. Briuselyje vykusio NATO šalių užsienio reikalų ministrų susitikimas, dalyvaujant ir JAV valstybės sekretoriui Antony Blinken’ui, iššaukė negatyvią Rusijos oficialių pareigūnų reakciją", – teigiama pranešime.

Skelbiama, kad kovo mėnesį išliko dėmesys Lietuvos–Baltarusijos santykių temai, dominavo Lietuvos, kaip nedraugiškos Baltarusijos atžvilgiu, provokuojančios valstybės naratyvų formavimas. 

Taip pat augo dėmesys energetikos ir ekonomikos tematikai. Stebimų naujienų sraute dominavo su energetika susijusios temos, kuriose akcentuoti Lietuvos energetinį savarankiškumą užtikrinančiais projektais ir šalies energetinio saugumo tęstine politika.

Nuo pat protestų Baltarusijoje pradžios Lietuva reguliariai kišosi į kaimyninės šalies reikalus, atvirai palaikydama Baltarusijos opoziciją ir ragindama surengti naujus rinkimus. Lietuvos politikai mano, kad neva buvę prezidento lenktynių rezultatai yra "suklastoti". Be to, Baltijos valstybės įvedė asmenines sankcijas kai kuriems Baltarusijos pareigūnams, įskaitant prezidentą Lukašenką.

Maskva ne kartą ragino Lietuvą nesikišti į situaciją kaimyninėje šalyje ir suteikti Baltarusijos žmonėms galimybę ją išspręsti patiems.

NATO nuolat didina kontingentų skaičių šalia Rusijos sienų. Baltijos šalys aktyviai sudaro didelio masto gynybos sutartis su JAV, paaiškindamos tai "Rusijos grėsme", nors Maskva ne kartą neigė šiuos kaltinimus.

Tegai:
dezinformacija, Lietuva
Dar šia tema
Lietuvos kariai dalyvauja mokymuose Baltijos jūroje
Lietuvos kariai išlydėti į tarptautinę operaciją Malyje
Rusijos URM įvertino Baideno pareiškimą dėl karių išvedimo iš Afganistano terminus
JAV pasitraukia iš Afganistano. Kodėl Amerikai teks aiškintis su Talibanu Afganistane?
Lietuvos kariai per 25 sekundes paruošė oro gynybos kompleksą mūšiui — video