Nedarbas, archyvinė nuotrauka

Ekonomistas: į Baltijos šalis grįžę piliečiai sėdės be darbo

(atnaujinta 10:15 2020.04.03)
Tikimybė, kad po epidemijos Baltijos šalių gyventojai galės grįžti į tas valstybes, kuriose jie dirbo, yra labai maža, mano ekspertas Vasilijus Koltašovas

VILNIUS, balandžio 3 — Sputnik. Baltijos šalių darbininkus iš Europos šalių išstumia ne koronavirusas, o krizė, interviu Sputnik Lietuva sakė ekonomistas, Globalizacijos ir socialinių judėjimų instituto Ekonominių tyrimų centro vadovas Vasilijus Koltašovas.

Tuščios sostinės gatvės
© Sputnik/ Владислав Адамовский.

Pasak eksperto, ES bus mažiau darbo vietų, o Baltijos šalių piliečiai bus priversti grįžti namo išlaukti sunkų laikotarpį.

"Jie grįžta, tampa bedarbiais ir žmonėmis, neturinčiais jokių perspektyvų savo tėvynėje. Ir tai, be abejo, yra žeminama ir labai negražu liberalių vertybių ir Europos solidarumo skelbėjų požiūriu, nes to solidarumo nėra. Šie žmonės užspausti, kad sėdėtų namuose, ir galbūt jie taps reikalingi, nors tikimybė yra labai maža, kad jie galės grįžti į šalis, kuriose anksčiau dirbo, vien dėl to, kad laisvos darbo vietos bus užimtos. Šias vietas užims vietiniai gyventojai, o baltams jų nebeužteks", — sakė jis.

Koltašovas abejoja, ar Baltijos šalys mokės išmokas iš užsienio grįžusiems piliečiams.

"Teks išlaikyti esamas darbo vietas šalyje, tam tikru būdu jas paremti, kur jau ten galvoti apie išmokas. Juo labiau kurti naujas darbo vietas — už kokias lėšas? Tokių lėšų nėra, nėra užsienio rinkų, nėra tranzito, didžiuliai šių ekonomikų nuostoliai per 30 metų, o balansą teks sudaryti dar šiemet, 2020 metais", — pažymėjo ekspertas.

Anot ekonomisto, ES išmokas Baltijos valstybėms gali suteikti tik pasibaigus epidemijai.

"ES, be abejo, gali padidinti kai kurias išmokas ir skirti pinigų po koronaviruso pandemijos, įsitikinusi, kad gyvenimo lygis pakankamai sumažėjo ir žmonės yra pakankamai išsigandę, kad priimtų labai kuklias aukas paremti jų gyvenimą", — sakė jis.

Anksčiau Lietuvos banko pirmininko pavaduotojas Raimondas Kuodis teigė, kad šiomis sudėtingomis sąlygomis šalis turės "krūvą bedarbių", kuriems teks mokėti išmokas.

Nedarbo lygis ES ir Lietuvoje
© Sputnik /
Nedarbo lygis ES ir Lietuvoje
Tegai:
koronavirusas, nedarbo lygis, nedarbas, Baltijos šalys
Dar šia tema
Lietuvos ekonomikos augimo tempas bus didesnis nei Latvijos ir Estijos
Lietuvoje padidėjo nedarbo lygis
Bank of America: JAV prasideda ekonominė krizė
Analitikai paskelbė įmones, išlošusias dėl pandemijos
Vištiena, archyvinė nuotrauka

Lietuviškų maisto produktų eksportas toliau augo sparčiai

(atnaujinta 18:23 2020.07.10)
Šį birželį stebimas visų lietuviškų mėsos gaminių eksporto augimas – palyginti su 2019 metais jis padidėjo net 56 proc.

VILNIUS, liepos 12 – Sputnik. Lietuvos gamintojai šių metų birželio mėnesį eksportavo per 30 proc. daugiau gyvūninės kilmės maisto produktų nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, praneša Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnyba.

VMVT duomenimis, šiais metais eksportuota daugiau kaip 1,8 tūkst. mėsos, pieno, žuvies, jų konservų bei kitų produktų siuntų.

Kaip pažymėjo VMVT direktorius Darius Remeika, didelę įtaką eksportuojančių žemės ūkio ir maisto sektoriaus įmonių sėkmei turi jų produkcijos konkurencingumas, gebėjimas prisitaikyti griežtų maisto saugos ir kokybės reikalavimų. 

"Galime tik pasidžiaugti nuosekliai didėjančiu eksportu į Ukrainą, Baltarusiją, Italiją, Moldovą, Kiniją, Norvegiją, Indoneziją, kur iškeliauja didelę pridėtinę vertę maisto gamybos grandinėje turintys lietuviškos kilmės produktai – mėsa ir jos gaminiai, taip pat žuvis, pieno produktai", – komentavo Remeika.

VMVT duomenimis, šį birželį stebimas visų lietuviškų mėsos gaminių eksporto augimas – palyginti su 2019 metais jis padidėjo net 56 proc.

Daugiausia buvo eksportuota paukštienos (918 t) ir jautienos (233 t). Eksporto augimą labiausiai nulėmė padidėję paukštienos eksporto kiekiai į Gruziją (209 t), Baltarusiją (200 t), Kazachstaną (160 t). Daugiausia jautienos buvo eksportuota į Norvegiją (120 t), taip pat Ukrainą (63 t) ir Kiniją (52 t).

Pieno produktų lyginant su 2019 metais eksportuota daugiau kaip 33 proc. (iš viso 9,6 tūkst. t). Be to, itin aktyviai savo produkciją eksportavo žuvies gamintojai – jos kiekiai birželį buvo beveik dvigubai didesni nei pernai (5,9 tūkst. t). 

Kone dvigubai daugiau žuvies buvo eksportuota į Ukrainą (5 tūkst. t) bei Moldovą (600 t). Taip pat išaugo žuvų konservų eksporto kiekiai, šių gaminių daugiausiai teko Jungtinių Arabų Emyratų rinkai (96 t).

Tegai:
eksportas, Lietuva
Dar šia tema
Neatlaikė konkurencijos: Europa ir Azija atsisako Amerikos SGD
Rusija pradėjo eksportuoti vaistus koronavirusui gydyti
Klaipėdos SGD terminalas

Lietuva per savaitę gavo antrą SGD krovinį Rusijos

(atnaujinta 08:46 2020.07.12)
Tanklaivis šeštadienio rytą įplaukė į uostą ir prisišvartavo Klaipėdos terminale kurui iškrauti

VILNIUS, liepos 11 — Sputnik. Į Klaipėdos uostą atplaukė suskystintų gamtinių dujų (SGD) krovinys iš Vysocko, kur yra Rusijos bendrovės "Novatek" gamykla.

Kaip praneša laivų stebėjimo portalas "Marinetraffic.com", dujų gabenimo laivas "Coral Fungia" į Lietuvą atplaukė šeštadienį, 08:13. Tanklaivis šiuo metu stovi prie Klaipėdos SGD terminalo.

Pagal operatoriaus "Klaipėdos nafta" grafiką, laivas pristatė dešimt tūkstančių kubinių metrų dujų.

Tai yra antroji SGD iš Rusijos partija per savaitę. Ketvirtadienį į Klaipėdos uostą atplaukė laivas "Coral Favia", taip pat su dešimt tūkstančių kubinių metrų dujų.

Dažniausiai suskystintas gamtines dujas Lietuva gauna iš Rusijos Federacijos ir Norvegijos.

Iki 2024 metų pabaigos įmonė "Klaipėdos nafta" turėtų įsigyti "Independence" plūduriuojančią saugyklą ir tapti jos savininke, pasirinkdama ekonomiškiausią pasiūlymą. Tam įmonė planuoja pritraukti nepriklausomus ekspertus.

Nuo praėjusio pavasario rusiško kuro tiekimas tapo įprasta praktika. Kalbant apie amerikietiškas SGD, apie kurių pirkimus nuolat skelbia Lietuvos valdžia, Klaipėdos terminalo egzistavimo metais buvo tik keletas pirkimų.

Interviu Sputnik Lietuva, Nacionalinio energetikos instituto direktorius, "Gazprom" žurnalo vyriausiasis redaktorius Sergejus Pravosudovas anksčiau pažymėjo, kad Klaipėdos SGD terminalas visada buvo politinis projektas. Jis pabrėžė, kad niekas nenori investuoti į dujų skystinimo projektus, nes dabartinėmis kainomis jie yra nuostolingi.

Tegai:
Rusija, Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalas, Lietuva
Dar šia tema
Sumažėjo gyvybingumas: rinkoje paaiškėjo apie JAV SGD nesėkmę
Neatlaikė konkurencijos: Europa ir Azija atsisako Amerikos SGD
Ekonomistas: SGD artimiausiu metu taps tendencija energetikos rinkoje
Laikraščiai

KLR gydytoja pasakojo JAV žiniasklaidai apie COVID-19 "nežinomus faktus"

(atnaujinta 12:39 2020.07.12)
JAV valdžios institucijos, įskaitant prezidentą Donaldą Trampą, kaltina Kiniją slepiant duomenis apie koronaviruso kilmę ir plitimą, taip pat vėluojant pranešti apie virusą

VILNIUS, liepos 12 — Sputnik. Į JAV persikėlusi Honkongo virusologė Lee-Meng Jan davė interviu "Fox News", kuriame papasakojo, kas buvo žinoma apie COVID-19 prieš jo platų platinimą.

Anot jos, 2019 metais ji buvo tarp mokslininkų, kurie pirmieji pasaulyje ištyrė naująjį koronavirusą. Virusologė gavo užduotį iš Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) etaloninės laboratorijos gydytojo Leo Pun ištirti ligos pavyzdžių, panašių į SARS, pavyzdį.

Tuo pačiu metu, pasak jos, PSO etaloninės laboratorijos vadovo profesoriaus Maliko Peirio, situacija buvo žinoma, tačiau jis nesiėmė jokių veiksmų.

Be to, kaip kanalui pasakojo Jan, jos draugas, Ligų kontrolės ir prevencijos centro mokslininkas, gruodžio 31 dieną tariamai jai pasakė, kad naujasis koronavirusas gali būti perduodamas iš vieno žmogaus į kitą. Tai atsitiko prieš tai, kai Kinijos valdžia ir PSO oficialiai pripažino tokio perdavimo būdo galimybę.

"Fox News" duomenimis, PSO atmetė informaciją paaiškindama, kad Jan, Punas ir Peiris niekada tiesiogiai nedirbo šioje organizacijoje. Be to, Kinijos ambasada JAV, komentuodama Jan teiginius, teigė, kad nieko apie ją nežino.

"Mes niekada nieko negirdėjome apie šią moterį. Iškart po protrūkio Kinijos vyriausybė greitai ir efektyviai reagavo į COVID-19 protrūkį", — rašoma ambasados ​​elektroniniame laiške.

JAV valdžios institucijos, įskaitant prezidentą Donaldą Trampą, kaltina Kiniją slepiant duomenis apie koronaviruso kilmę ir plitimą, taip pat vėluojant pranešti apie tai. Savo ruožtu Kinija atmeta visus tokius kaltinimus. Be to, Trampas apkaltino PSO nuslepiant pandemijos mastą KLR interesais, dėl kurio jis pranešė organizacijai apie JAV oficialų pasitraukimą iš jos.

2019 metų gruodžio 31 dieną Kinijos valdžia informavo Pasaulio sveikatos organizaciją apie nežinomos pneumonijos protrūkį centrinėje šalies dalyje Uhano mieste. Specialistai išsiaiškino, kad ligos sukėlėjas buvo naujas koronavirusas, vėliau infekcija buvo oficialiai pavadinta COVID-19. 

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje užfiksuota daugiau nei 12,4 mln. infekcijos atvejų, mirė daugiau nei 559 tūkst. žmonių.

Tegai:
koronavirusas, JAV, Kinija
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
JAV nori nubausti Rusiją ir Kiniją už bandymą "numarinti badu" sirus
Propaganda prieš naujienas: kodėl Vakarų žiniasklaida praranda savo pozicijas