Naftos gavyba, archyvinė nuotrauka

Žiniasklaida: JAV naftos kompanijos paragino imtis naujų sankcijų Rusijai

(atnaujinta 11:23 2020.04.03)
Numatomos naujos ribojamosios priemonės, susijusios su Maskvos ir Rijado kuro ir energijos kompleksu

VILNIUS, balandžio 3 — Sputnik. JAV skalūnų naftos gamintojai pradėjo agresyvią lobizmo kampaniją, kad įvestų naujas sankcijas Rusijai ir Saudo Arabijai, rašo "Financial Times".

Anot laikraščio šaltinių, naftos pramonės atstovai pagalbos kreipėsi į buvusį energetikos ministrą Riką Perį (Rick Perry). Jie pasiūlė keletą priemonių, kurios turėtų priversti naftos išteklių turinčias šalis mažinti produktų gamybą.

Tarp jų numatomos naujos ribojamosios priemonės, susijusios su Maskvos ir Rijado kuro ir energijos kompleksu, nustatančios muitus importuojamai naftai ir blokuojančios Saudo Arabijos naftos tiekimą Teksaso "Motiva" naftos perdirbimo įmonei, taip pat Joneso įstatymo sustabdymas. Šis įstatymas draudžia laivams, plaukiojantiems su užsienio šalių vėliavomis, plukdyti krovinius tarp JAV uostų, dėl ko kyla amerikietiškos naftos kainos.

JAV prezidentas Donaldas Trampas ketina susitikti su naftos kompanijų vadovais balandžio 3 dieną.

Praėjusį mėnesį "Brent" markės naftos kaina krito beveik 55 % dėl žlugusio OPEC+ susitarimo dėl naftos gavybos mažinimo ir dėl koronaviruso pandemijos sukeltos situacijos.

Didžiausi naftos kainų nuosmukiai
© Sputnik /
Didžiausi naftos kainų nuosmukiai
Tegai:
Maskva, sankcijos, nafta
Temos:
Lazda turi du galus: sankcijos Rusijai (265)
Dar šia tema
Japonijos žiniasklaida papasakojo apie Rusijos pranašumus naftos kare
WSJ: JAV ir Europos šalys atsisako Saudo Arabijos naftos
Žiniasklaida: Norvegija nusprendė padidinti naftos perteklių pasaulinėje rinkoje
"Ar rinka suvirškins?" Norvegija nori padidinti naftos gavybą
Peskovas: dabartinė padėtis naftos rinkoje neatitinka JAV ir Rusijos interesų
Kada į rinką grįš brangi nafta
Kinija padės Rusijai laimėti naftos karą
Elektros perdavimo linijos

Lietuvoje paskelbti elektros linijų su Kaliningradu ir Latvija rekonstrukcijos konkursai

(atnaujinta 19:27 2020.07.03)
Konkursų metu "Litgrid" įsigys techninio projekto parengimą ir rangos paslaugas. Tai reikalinga elektros tinklų sinchronizacijos projektui

VILNIUS, liepos 3 — Sputnik. Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorius "Litgrid" paskelbė elektros perdavimo linijų su Kaliningradu ir Latvija rekonstravimo konkursus, praneša bendrovės spaudos tarnyba.

Kalbama apie konkursus 330 kilovatų galios elektros perdavimo linijų Klaipėda – Grobinė ir Jurbarkas - Bitėnai projektavimui ir statyboms. Tai būtina norint sinchronizuoti energetikos sistemą su žemyninės Europos tinklais.

Rekonstrukcija atliekama, kad suformuotų naujas dvigrandes 330kV elektros perdavimo linijas Darbėnai-Bitėnai ir Kruonio HAE-Bitėnai. Šios  linijos sustiprins perdavimo tinklą Vakarų Lietuvoje ir užtikrins patikimą jo veiklą, nutiesus jūrinę jungtį su Lenkija "Harmony Link" ir atsijungus nuo Kaliningrado elektros perdavimo sistemos.

Konkursų metu "Litgrid" įsigys techninio projekto parengimą ir rangos paslaugas.

Planuojama, kad tinklo stiprinimas vyks dviem etapais. Pirmuoju etapu planuojama rekonstruoti 33 km ilgio 330 kV elektros perdavimo linijos Klaipėda-Grobinė dalį nuo būsimosios Darbėnų pastotės iki Klaipėdos. Taip pat bus rekonstruojama 44 km Bitėnai–Kruonio HAE linijos atkarpa nuo Bitėnų pastotės iki Jurbarko. Abiejų linijų rekonstrukcijos projektavimo darbus planuojama užbaigti 2022 metų pradžioje, o rangos darbus — atitinkamai įgyvendinti iki 2023 metų pavasario ir vasaros.

Baltijos šalių sinchronizacijos su Europa išlaidos siekia iki 1,65 milijardo eurų. Projektas bus įgyvendintas 2025 metais.

Baltijos šalių pasitraukimas iš BRELL

Lietuva, Latvija ir Estija 2025 metais nori pasitraukti iš BRELL energijos žiedo (Baltarusija, Rusija, Estija, Latvija, Lietuva) ir prisijungti prie žemyninės Europos energetikos sistemos. Jos bus sujungtos per Lenkiją — per jau pastatytą "LitPol Link" jungtį ir jūrų kabelį "Harmony Link".

Lietuvoje noras pasitraukti iš BRELL paaiškinamas siekiu įgyti "energetinę nepriklausomybę nuo Rusijos". Vis dėlto, daugelio ekspertų teigimu, atsijungimo nuo BRELL procesas Baltijos šalims bus labai brangus išteklių ir finansų srityje, taip pat ateityje smogs ir per vartotojų kišenę, nes tarifai neišvengiamai didės.

Tuo tarpu Maskva tikisi, kad net ir po to, kai Baltijos šalys pasitrauks iš BRELL, elektros tiekimas respublikoms bus tęsiamas.

Interviu Sputnik Lietuva politinis analitikas Aleksandras Nosovičius pareiškė, kad Baltijos šalys pradeda vis didesnio masto infrastruktūros projektus, kad gautų finansavimą iš Vakarų Europos. Vis dėlto, pasak eksperto, po pandemijos ES neturės pinigų Baltijos šalių užgaidoms.

Tegai:
Litgrid, Latvija, Kaliningradas, Lietuva, BRELL, Lietuvos pasitraukimas iš BRELL
Temos:
Lietuvos energetikos strategija ir pasitraukimas iš BRELL
Dar šia tema
BRELL liks: Latvija išspręs Baltijos šalių problemas, susitarusi su Baltarusija
Kaliningradas pranešė apie neįvykusi bandomąjį Baltijos šalių atjungimą nuo BRELL
Ekspertas: Baltijos šalys BRELL atžvilgiu panašios į laumžirgį iš Krylovo pasakėčios
Keliai, archyvinė nuotrauka

Susisiekimo ministerija baigia skirstyti 150 mln. eurų keliams

(atnaujinta 22:44 2020.07.02)
Ekonomikos skatinimo ir COVID-19 Plano lėšos keliams remontuoti bei žvyrkeliams asfaltuoti buvo skirtos 60-čiai šalies savivaldybių

VILNIUS, liepos 2 — Sputnik. Susisiekimo ministerija praneša, kad baigia skirstyti papildomai Vyriausybės skirtus 150 mln. eurų Lietuvos kelių infrastruktūrai gerinti.

Automobiliai sostinės gatvėse, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Александр Липовец

Vyriausybei skyrus papildomas lėšas šalies kelių remontui sulaukta savivaldybių ir Lietuvos automobilių kelių direkcijos prašymų konkretiems kelių objektams finansuoti maždaug už 350 mln. eurų. Šiuos prašymus vertino specialioji komisija, sudaryta iš Susisiekimo ministerijos, Lietuvos savivaldybių asociacijos ir Vyriausybės kanceliarijos atstovų.

Pasak susisiekimo ministro Jaroslavo Narkevič, Ekonomikos skatinimo ir COVID-19 Plano lėšos keliams remontuoti bei žvyrkeliams asfaltuoti buvo skirtos 60-čiai šalies savivaldybių. 

Už bendrą 113 889,7 tūkst. eurų sumą iki 2020 metų lapkričio 30 dienos planuojama suremontuoti 484 vietinės reikšmės kelių objektų. 

Į kelių infrastruktūros darbus įtraukti paprasti remonto darbai, žvyrkelių asfaltavimas, saugumo priemonių įrengimas, kelių vedančių į lankytinas vietoves ar darbo vietoves remontas, bei pasienio kelių taisymas.

Dar šia tema
Susisiekimo ministerija siūlo steigti virtualią oro bendrovę
Kuršių nerija

Lietuvos URM Rusijai įteikė notą dėl naftos gavybos platformoje Baltijos jūroje

(atnaujinta 20:33 2020.07.03)
URM paprašė pateikti detalią informaciją bei paaiškinimą dėl tyrimo ir platformoje galimai įvykusių aplinkosauginių incidentų

VILNIUS, liepos 3 — Sputnik. Lietuvos užsienio reikalų ministerija perdavė verbalinę notą Rusijos ambasadai Vilniuje dėl viešojoje erdvėje pasirodžiusios informacijos dėl nustatytų rimtų aplinkosauginių pažeidimų Baltijos jūros kontinentiniame šelfe esančioje naftos gavybos platformoje D-6, praneša URM spaudos tarnyba.

"Notoje išreikštas gilus susirūpinimas dėl aplinkosauginių pažeidimų, kuriuos naftos gavybos platformoje D-6 nustatė valstybinė Rusijos gamtinių išteklių priežiūros agentūra "Rosprirodnadzor", — teigiama pranešime.

Užsienio reikalų ministerija paprašė pateikti detalią informaciją bei paaiškinimą dėl "Rosprirodnadzor" atlikto tyrimo ir platformoje galimai įvykusių aplinkosauginių incidentų, kurių metu galėjo būti padaryta žala Baltijos jūros ir jos pakrančių ekosistemoms.

Baltijos jūroje 2004 metais pastatyta ir pradėta eksploatuoti naftos gavybos platforma D-6  (arba "Kravcovskoje") yra Rusijos kontinentiniame šelfe, 5 km atstumu nuo Lietuvos-Rusijos  valstybinės sienos bei už 22,5 km nuo į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą įtrauktos Kuršių nerijos.

Birželio pradžioje "Rosprirodnadzor" atskleidė įstatymų dėl žemės gelmių, kontinentinio šelfo, aplinkos apsaugos, atmosferos apsaugos, gamybos ir vartojimo atliekų pažeidimus. Tai paaiškėjo atlikus "LUKOIL-Kaliningradmorneft", plėtojančio Kravcovskio telkinio eksploataciją, dokumentų auditą.

Tegai:
Baltijos jūra, Lietuvos respublikos užsienio reikalų ministėrija (URM), Rusija, Lietuva, ekologija