Ignalinos AE, archyvinė nuotrauka

Dėl koronaviruso sustabdyti Ignalinos AE eksploatavimo nutraukimo darbai

(atnaujinta 08:37 2020.04.04)
Šių veiksmų įmonė ėmėsi reaguodama į vis sudėtingėjančią situaciją dėl COVID-19 plitimo, siekdama sustiprinti darbuotojų saugumą

VILNIUS, balandžio 4 — Sputnik. Nuo balandžio 6 dienos  VĮ Ignalinos atominėje elektrinėje (toliau - IAE) laikinai darbai bus vykdomi minimaliu darbo režimu, stabdant tam tikras gamybines veiklas, rašoma įmonės pranešime.

Šių veiksmų įmonė ėmėsi reaguodama į vis sudėtingėjančią situaciją dėl COVID-19 plitimo, siekdama sustiprinti darbuotojų saugumą, užtikrinti sklandžią įmonės veiklą ir darbų tęstinumą.

Artimiausiu metu įmonė parengs ir įdiegs papildomas technines ir organizacines priemones, kurios sustiprins darbuotojų darbo saugą ir padės pasiruošti darbui dėl COVID-19 plitimo pasikeitusiomis sąlygomis. Pagrindiniuose gamybiniuose procesuose, tokiuose kaip panaudoto branduolinio kuro tvarkymas, kietųjų radioaktyviųjų atliekų tvarkymas ir kituose dirba daug vyresnio amžiaus žmonių.

"Darbų Ignalinos atominėje elektrinėje specifika lemia tai, kad visi turime pasiruošti ne tik ateinantį mėnesį ir bet kur kas ilgesnį laiką dirbti kitomis aplinkybėmis. Turime organizuoti darbus taip, kad situacija dėl COVID-19 nedarytų įtakos vykdomų darbų grafikams ir uždarymo projektų vykdymui. Turime tam ruoštis atsakingai, tai darome ir toliau darysime. Suprantama, kad situacija nėra eilinė ir paprasta, tačiau įmonė deda visas pastangas ieškodama geriausio sprendimo tam, kad mūsų darbuotojai būtų saugūs, o darbai tęsiami", – sakė IAE generalinis direktorius Audrius Kamienas.

Pranešime pabrėžiama, kad laikinai darbus vykdant kitu darbo režimu IAE objekto sauga ir toliau bus užtikrinama aukščiausiu lygiu.

Tegai:
Ignalinos AE, COVID-19
Dar šia tema
Buvęs Ignalinos AE direktorius: ES už savo užgaidą sumokės tris milijardus eurų
Buvęs Ignalinos AE direktorius: ES noras uždaryti atominę elektrinę buvo nenugalimas
Ignalinos AE per Sputnik Lietuva fotografo objektyvą
Į Ignalinos AE pristatyti visi konteineriai su panaudotu branduoliniu kuru
Eurai

Paaškėjo, kurie banknotai yra dažniau padirbinėjami Lietuvoje

(atnaujinta 15:16 2021.01.25)
Pasak Lietuvos banko ekspertų, tokios tendencijos tęsiasi jau ne vienerius metus. Per smulkios ir per stambios kupiūros nėra populiarios sukčių tarpe

VILNIUS, sausio 26 — Sputnik. Lietuvoje per metus padirbtų pinigų sumažėjo daugiau nei perpus, praneša Lietuvos banko spaudos tarnyba.

Per 2020 m. Lietuvos banke buvo ištirta 1 333 vienetai padirbtų eurų (1 172 vnt. banknotų ir 161 vnt. monetų). Tai 57 proc. mažiau nei per 2019 m., kai buvo rasta 3 078 vnt. padirbtų eurų..

Lietuvos banko grynųjų pinigų ekspertė Ieva Vanskevičė pažymėjo, kad зadirbtų pinigų sumažėjimas apyvartoje stebimas ne tik Lietuvoje, bet ir visoje euro zonoje.

ЭSumažėjimas gali būti siejamas su įvairiomis priežastimis, o viena iš jų — karantino metu šiek tiek sumažėję atsiskaitymai grynaisiais pinigais", — pasakė ji.

Per 2020 m., ypač IV ketvirtį, sumažėjo ir akivaizdžiai padirbtų eurų banknotų, vadinamųjų "filmų pinigų" (angl. Movie money). Apie juos centrinis bankas Lietuvos gyventojus įspėjo praėjusių metų pavasarį.

Daugiausia, kaip ir 2019 m., buvo rasta padirbtų 50 ir 20 eurų banknotų, jie atitinkamai sudarė 46 ir 18 proc. visų padirbinių. Mažiausiai aptikta padirbtų 5 ir 200 eurų banknotų.

Euro zonoje vidutiniškai 1 mln. apyvartoje esančių tikrų banknotų tenka 17 padirbtų, Lietuvoje šie skaičiai dar mažesni.

"Taigi tikimybė gauti padirbtą pinigą yra itin maža, tačiau raginame gyventojus būti atidžius ir atkreipti dėmesį į gaunamus pinigus, patikrinti juos pagal "apčiuopkite–pažvelkite–pakreipkite" metodą", — pasakė Vanskevičė.

Lietuvos bankas ne tik tiria padirbtus pinigus, bet ir keičia susidėvėjusius bei sugadintus eurus ir litus. Lietuvos banko kasose Vilniuje ir Kaune neribotą laiką keičiami litai į eurus.

Tegai:
padirbti banknotai, Lietuvos bankas, Lietuva
Nord Stream-2

Vokietija pareiškė, kad jos pozicija dėl "Nord Stream-2" nepakeičiama

(atnaujinta 00:28 2021.01.26)
Rusijos Federacija ne kartą ragino nebeminėti "Nord Stream-2" bet kokio politizavimo kontekste, nes tai yra komercinis projektas, naudingas tiek Rusijai, tiek Europos Sąjungai

VILNIUS, sausio 25 — Sputnik. Vokietijos vyriausybė laikosi ankstesnės pozicijos dėl "Nord Stream-2" projekto, atkreipia dėmesį į raginimus sustabdyti jo statybą, sakė oficialus Vokietijos ministrų kabineto atstovas Štefenas Zeibertas per ES užsienio reikalų ministrų susitikimą, kuriame planuojama aptarti galimas naujas sankcijas Rusijos Federacijai, praneša RIA Novosti.

Rusijos Federacija ne kartą ragino nebeminėti "Nord Stream-2" bet kokio politizavimo kontekste, nes tai yra komercinis projektas, naudingas tiek Rusijai, tiek Europos Sąjungai.

"Mes atkreipėme dėmesį į Europos Parlamento kreipimąsi. ES užsienio reikalų ministrai šiandien Briuselyje rengia derybas, kaip susitvarkyti su tuo, kas įvyko Rusijoje savaitgalį", — sakė jis.

Zeibertas priminė, kad Vokietijos kanclerė Angela Merkel praėjusią savaitę kalbėjo apie "Nord Stream-2". "Ji sakė, kad jos principinė federalinės vyriausybės pozicija nepasikeitė. Taip ir lieka", — sakė Zeibertas.

Jis pabrėžė, kad "nėra jokio tiesioginio ryšio tarp Navalno bylos ir "Nord Stream-2" projekto".

Vokietijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Maria Adebahr, atsakydama į klausimą, ar ministerija mato ryšį tarp projekto ir incidento su Navalnu, teigė, kad "mūsų pozicija "Nord Stream-2" taip pat nepasikeitė".

Vokietijos kanclerė praėjusią savaitę surengtoje spaudos konferencijoje teigė, kad jos pozicija dėl "Nord Stream-2" nepasikeitė. 2020 metų rudenį Merkel sakė, kad "Nord Stream-2" ir Navalno incidento klausimus reikėtų nagrinėti atskirai.

Naujų sankcijų įvedimo klausimas Europos Sąjungoje svarstomas atsižvelgiant į situaciją su Aleksejumi Navalnu. Dėl to Europos Parlamentas ketvirtadienį priėmė rezoliuciją, kurioje reikalavo ES šalių vyriausybių "nedelsiant užkirsti kelią "Nord Stream-2" projekto užbaigimui, taip pat "protingai sustiprinti" ribojamąsias priemones Rusijos Federacijai. Nemažai politikų Vokietijoje išreiškė panašią poziciją. Tarp ES šalių prieš užsienio reikalų ministrų susitikimą Prancūzija, Čekija ir Lenkija pasisakė už naujas sankcijas. JAV reikalauja, kad ES atsisakytų "Nord Stream-2", nes siekia tiekti jai savo dujas.

"Nord Stream-2" projektu numatoma iš Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą į Vokietiją nutiesti dvi dujotiekio, kurio bendra galia siekia 55 milijardus kubinių metrų dujų per metus, linijas. Šiam projektui aktyviai priešinasi JAV, kurios savo suskystintas gamtines dujas siekia tiekti ES, taip pat Ukraina ir daugybė Europos šalių. 2019 m. gruodžio mėn. Valstijos įvedė sankcijas dujotiekiui, dėl ko Šveicarijos bendrovė "Allseas" buvo priversta nutraukti savo darbus projekte.

2020 metų gruodžio mėnesį vamzdžių klojimo laivas "Fortuna" Vokietijos vandenyse paklojo 2,6 kilometro vamzdžių. Todėl, pasak "Nord Stream 2 AG" (projekto operatorius), iš viso dujotiekio ilgio (2 460 kilometrų) liko neužbaigta maždaug 148 kilometrai dujotiekio — 120 kilometrų liko Danijos vandenyse ir apie 28 kilometrus Vokietijos vandenyse. Danijos valdžios institucijos susitarė dėl galimybės naudoti "Fortuną" nuo sausio 15 d., Vokietijos leidimas šiam laivui galioja iki gegužės pabaigos.

Tuo tarpu sausio mėnesį JAV išplėtė sankcijas prieš "Nord Stream-2", įtraukdamos bandymų, tikrinimo ir sertifikavimo paslaugas, taip pat paslaugas ar įrenginius, skirtus laivų krovimui atnaujinti, teikiančias įmones. Netrukus po to Norvegijos bendrovė "DNV GL" paskelbė, kad nutrauks visą veiklą, susijusią su dujotiekio tikrinimu, ir negalės jo patvirtinti. Nuo sausio 19 dienos JAV įvedė sankcijas laivui "Fortuna" ir jo savininkei bendrovei "KBT-Rus".

Nord Stream-2
© Sputnik
"Nord Stream-2"
Tegai:
Vokietija, Nord Stream-2
Temos:
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba
Dar šia tema
Galimas Merkel įpėdinis papasakojo apie situaciją su "Nord Stream-2"
Vokietija pranešė apie teisminių tyrimų grėsmę sustabdžius "Nord Stream-2"