Vilniaus oro uostas, archyvinė nuotrauka

Paaiškėjo, kaip koronaviruso pandemija paveikė Lietuvos oro uostų veiklą

(atnaujinta 22:43 2020.04.05)
Prognozuojama, kad balandžio ir gegužės mėnesiais skrydžių skaičius sumažės 80–90 proc. Tai gali būti prasčiausias laikotarpis per visą "Oro navigacijos" istoriją

VILNIUS, balandžio 5 — Sputnik. Kovo mėnesį, užsidarant pasaulio šalių oro uostams koronaviruso pandemijos fone, skrydžių skaičius smuktelėjo žemyn ir, palyginti su 2019 metų kovo mėnesiu, sumažėjo net 34 proc. Apie tai praneša "Oro navigacija".

Bendras pirmojo šių metų ketvirčio skrydžių skaičius Lietuvos oro erdvėje, palyginti su pernai, sumažėjo 10,1 proc., panašiai sumažėjo ir tranzitinių skrydžių skaičius — 10,7 proc.

"Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, dėl pandemijos metu taikomų ribojimų, juntamas aviacijos sąstingis. Tai, be abejonės, turėjo ženklios įtakos visų Lietuvos oro erdvėje atliekamų skrydžių skaičiui. Visuomet didžiausią jų dalį sudarydavo tranzitiniai skrydžiai, kurių sumažėjimas pastarosiomis dienomis fiksuojamas net iki 80 proc." — sako VĮ "Oro navigacijos" generalinis direktorius Mindaugas Gustys.

Jis prognozuoja, kad antrasis metų ketvirtis gali būti prasčiausias per visą įmonės istoriją — prognozuojama, kad balandžio ir gegužės mėnesiais skrydžių skaičius sumažės 80–90 proc. Situacija birželio mėnesį priklausys nuo to, kaip toliau plis virusas ir kokie bus jo suvaldymo scenarijai.

Pirmąjį šių metų ketvirtį daugiausia kartų tranzitu per Lietuvą buvo skrendama į Rusijos Federaciją — skrydžių vadovai aptarnavo 9826 skrydžius. Antroje vietoje — Vokietija, aptarnauti 5892 skrydžiai, trečioje vietoje Latvija — aptarnautas 2271 skrydis.

Per pirmus tris mėnesius iš Lietuvos daugiausia buvo skrendama į Jungtinę Karalystę — 790 skrydžių, Latviją — 638 skrydžiai ir Vokietiją — 591 skrydis. Daugiausia skrydžių į Lietuvą vyko taip pat iš Jungtinės Karalystės — 787 skrydžiai, Latvijos — 633 skrydžiai ir iš Vokietijos — 598 skrydžiai.

Sausio–kovo mėnesiais daugiausia kartų lėktuvai kilo ir leidosi Vilniaus oro uoste — čia aptarnautas 9231 orlaivis, arba 9,8 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu metu. Kauno oro uoste aptarnauta 2090 kilusių ir besileidusių lėktuvų (4,6 proc. mažiau nei pernai), Palangos oro uoste aptarnautų lėktuvų skaičius nuo pernai metu beveik nesiskyrė ir siekė 856 (vos 0,12 proc. mažiau nei pernai), Šiaulių — 587 lėktuvai (2,2 mažiau).

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 pandemiją.

Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje užfiksuota daugiau kaip 1,056 mln. infekcijos atvejų 208 šalyse, daugiau nei 57 tūkst. žmonių mirė.

Lietuvoje naujausiais duomenimis užsikrėtė 811 gyventojų, iš jų 11 mirė.

Koronavirusas Europos šalyse
© Sputnik /
Koronavirusas Europos šalyse
Tegai:
pandemija, Lietuva, Vilnius, Vilniaus oro uostas
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje (1918)
Dar šia tema
Ukraina pasirengusi padėti ES šalims skirdama spirito kovoti su koronavirusu
Rusija yra pasirengusi tęsti darbą su JAV kovoje su koronavirusu
Maskva dar nesugebėjo pralaužti koronaviruso padėties, teigia Putinas
Ekspertas įvertino koronaviruso įtaką Rusijos ir JAV santykiams
Surplys: Lietuva pasiekė rekordinį koronaviruso tyrimų skaičių
Nord Stream-2

Deputatas pavadino galimas sankcijas prieš "Nord Stream-2" šantažu

(atnaujinta 19:13 2020.06.04)
Anot jo, Vašingtonas negali sąžiningai konkuruoti su Rusija Europos energetikos rinkoje ir parodo pasirengimą imtis atvirai neteisėtų veiksmų užkirsti kelią Rusijos ir Europos dujų projektui

VILNIUS, birželio 4 — Sputnik. JAV ketinimas įvesti naujas sankcijas prieš "Nord Stream-2" yra bandymas sutrukdyti projekto įgyvendinimą per ekonominį ir politinį šantažą, sakė Sergejus Železniakas, Rusijos Valstybės Dūmos užsienio reikalų komiteto narys.

Kaip trečiadienį pranešė "Bloomberg", JAV senatoriai planuoja išplėsti sankcijas prieš "Nord Stream-2" projektą.

Naujos priemonės gali turėti įtakos draudimo bendrovėms, teikiančioms draudimo, perdraudimo paslaugas vamzdyne eksploatuojamiems laivams.

"Ketinimas išplėsti JAV sankcijų paketą prieš "Nord Stream-2" yra desperatiškas bandymas sutrukdyti Rusijos ir Europos projekto įgyvendinimą per ekonominį ir politinį šantažą. Vašingtonas ilgą laiką aktyviai priešinosi Europos bendradarbiavimo su Rusija plėtrai, keldamas pavojų savo partneriams ir energetiniam saugumui", — sakė jis.

Anot jo, Vašingtonas negali sąžiningai konkuruoti su Rusija Europos energetikos rinkoje ir parodo pasirengimą imtis atvirai neteisėtų veiksmų užkirsti kelią Rusijos ir Europos dujų projektui.

"Nord Stream-2" projektas apima dviejų dujotiekio vamzdynų, kurių bendras pajėgumas yra 55 milijardai kubinių metrų dujų per metus, tiesimą. Jie bus nutiesti nuo Rusijos krantų iki Vokietijos palei Baltijos jūros dugną.

Kai kurios valstybės, ypač Ukraina ir JAV, nepritaria projektui. Kijevas baiminasi prarasti pajamas iš Rusijos dujų tranzito, o Vašingtonas yra suinteresuotas reklamuoti savo suskystintas dujas Europos rinkoje. Lietuva, Latvija, Lenkija savo ruožtu projektą laiko "politiškai motyvuotu".

Praėjusių metų gruodį JAV įvedė sankcijas projektui, reikalaudamos, kad tiesimą vykdančios bendrovės nedelsdamos nutrauktų statybas. Šveicarijos "Allseas" paskelbė sustabdanti vamzdžių klojimą. Gegužės mėnesį žiniasklaida pranešė, kad Vašingtonas rengia naujas ribojamąsias priemones dujotiekiui, kad užkirstų kelią jo paleidimui.

Tuo pat metu Maskva, taip pat Berlynas ir Viena ne kartą pabrėžė, kad "Nord Stream-2" yra išimtinai komercinis projektas ir skirtas pagerinti Europos valstybių energetinį saugumą. Norvegija taip pat rėmė statybas.

Nord Stream-2
© Sputnik /
"Nord Stream-2"
Tegai:
JAV, Europa, Rusija, Nord Stream-2
Temos:
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba
Dar šia tema
Lenkijos žiniasklaida papasakojo, nuo ko gali priklausyti "karo" už Baltijos šalis eiga
Ekspertas paaiškino, kodėl Rusija naftos rinkoje prarado mažiausiai iš visų
Naftos gavyba

Ekspertas paaiškino, kodėl Rusija naftos rinkoje prarado mažiausiai visų

(atnaujinta 16:15 2020.06.04)
Tarp vartotojų laimėtoja galima laikyti Kiniją, kuri pirmoji susidorojo su pandemija ir pradėjo atsigauti, pareiškė Borisas Marcinkevičius

VILNIUS, birželio 4 — Sputnik. Padėtis naftos rinkoje susiklostė tokia, kad Rusija tarp naftą išgaunančių šalių prarado mažiau nei Saudo Arabija ir JAV, interviu Sputnik Lietuva pareiškė energetikos ekspertas Borisas Marcinkevičius.

Naftos gavyba, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Максим Богодвид

Anot jo, per visus sukrėtimus, nepaisant to, kad skambėjo žodžiai, jog Rusijos naftos kompanijos nesusidoros, vadovybė elgėsi gana ramiai ir neskubėjo.

"Naftos kompanijų atstovai susirinko į susitikimą Energetikos ministerijoje, paskirstė kvotas apkarpymui. Jokių protestų iš naftos kompanijų nebuvo gauta. Mes visi gyvename šiame pasaulyje, puikiai suprantame, kad jei kuri nors iš mūsų naftos kompanijų būtų kritiškai nepatenkinta šiuo sprendimu, tada tai būtinai išeitų į paviršių. Ne, viskas yra visiškai ramu", — pasakė jis.

Marcinkevičius priminė, kad padėtis Saudo Arabijoje susiklostė ne pačiu geriausiu būdu. Po to, kai Rijadas pradėjo siūlyti naftą su didelėmis nuolaidomis, teko pereiti prie priverstinio gavybos apimčių mažinimo. Tuo pat metu šalyje buvo pakeltas PVM, atšaukta nemažai socialinių išmokų, o galų gale teko atsisakyti siūlomų nuolaidų.

"Objektyvi tikrovė yra tokia, kad į Saudo Arabijos biudžetą naftą buvo įdėta su 80 dolerių kaina. <...> Be to, Saudo Arabija iki 70 procentų savo pajamų gauna iš prekybos nafta ir naftos produktais, todėl atitinkamai Saudo Arabija tiesiog persitempė, kai smarkiai padidino naftos siūlymo apimtį dėl to, kad ji pasiūlė šias nuolaidas ir taip toliau. Jiems nieko gero nenutiko", — papasakojo ekspertas.

Kalbėdamas apie Jungtines Valstijas, Marcinkevičius pažymėjo, kad padėtis JAV skalūnų pramonėje yra gana kritiška, nes įmonės jau pradėjo kreiptis dėl bankroto procedūrų.

"JAV Teisingumo departamento duomenimis, gegužės pabaigoje 17 skalūnų bendrovių pateikė bankroto bylas, be to, ne tik mažos, bet ir dvi didelės. Teisingumo departamento vertinimais, jei padėtis naftos rinkoje nepasikeis, tada metų pabaigoje bankrutuos mažiausiai 73 įmonės. Valstijos nedalyvavo OPEC+ susitarime, motyvuodamos tai tuo, kad antimonopoliniai valstybės įstatymai neleidžia jai dalyvauti kartelių sąmoksluose. Pasak JAV energetikos sekretoriaus Dan'o Brouillette'o, gegužės pabaigoje gavybos apimtis JAV sumažėjo 2,2 milijono barelių, ir prošvaistės nematyti", — paaiškino jis.

Tuo pat metu skalūnų pramonėje sparčiai mažėja gavybos apimtis, todėl įmonės verčiamos iškasti daugiau gręžinių.

Ekspertas mano, kad tarp naftą išgaunančių kompanijų nėra laimėtojų, nes jos visos vienaip ar kitaip nukentėjo nuo šios krizės. Tačiau tarp vartotojų yra nugalėtojų, kalbama apie Kiniją. Marcinkevičius pažymėjo, kad būtent Pekinas pirmasis susidorojo su pandemija ir pradėjo greitai atkurti savo pramonę.

"Iš šio trejeto (Rusija, JAV, Saudo Arabija — Sputnik) Rusijai pavyko sukurti sau optimalias sąlygas. Tiesa, padėtis susiklostė tokia, kad buvo neįmanoma kažką laimėti, klausimas buvo toks — kas kiek praras. Šiuo metu Rusija prarado mažiau nei kiti didelės naftos rinkos dalyviai. O laimėjo Kinija", — apibendrino jis.

OPEC+ balandžio 12 dieną susitarė sumažinti naftos gavybą 9,7 mln. barelių per dieną gegužės–birželio mėn., 7,7 mln. barelių per antrąjį metų pusmetį ir dar 5,8 mln. iki 2022 metų balandžio pabaigos. Kaip atskaitos bazė buvo paimtas 2018 metų spalio mėnesis, tačiau Rusijai ir Saudo Arabijai buvo paimta 11 milijonų barelių per dieną, iš kurių, kaip analogiškai visoms, mažinimas turėtų būti atitinkamai 23 %, 18 % ir 14 %.

Tegai:
Saudo Arabija, JAV, Kinija, Rusija, nafta
Dar šia tema
"Bloomberg" praneša apie problemas, susijusias su Saudo Arabijos naftos iškrovimu JAV
Pirmosios aukos: JAV naftos ir dujų milžinės paskelbė, kad greitai bankrutuos
"Bloomberg": Saudo Arabija birželį sumažins naftos tiekimą
Ekspertas: Baltijos šalys turėtų gerinti santykius su Rusija, kad gautų pajamas iš uostų
Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova, archyvinė nuotrauka

Rusijos URM tikisi, kad tarp Vašingtono ir PSO nugalės sveikas protas

(atnaujinta 16:52 2020.06.04)
JAV prezidentas Donaldas Trampas anksčiau teigė, kad šalis nutraukia santykius su PSO, nes organizacija "atsisakė vykdyti reikalingas reformas"

VILNIUS, birželio 4 — Sputnik. Maskva tikisi, kad Vašingtone nugalės sveikas protas atsižvelgiant į Pasaulio sveikatos organizaciją (PSO), sakė Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova, praneša RIA Novosti.

"Tikimės, kad nugalės sveikas protas. Dabar labiau nei bet kada reikia solidarumo ir pasirengimo daugiašaliam bendradarbiavimui", — sakė ji.

JAV prezidentas Donaldas Trampas anksčiau teigė, kad šalis nutraukia santykius su PSO, nes organizacija "atsisakė vykdyti reikalingas reformas".

Anot jo, JAV "nukreips šias lėšas visam pasauliui skubiems sveikatos poreikiams patenkinti". Trampas anksčiau apkaltino PSO, kad Kinija nuslėpė koronaviruso epidemijos mastą.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija.

Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje užfiksuota daugiau nei 6,3 mln. infekcijos atvejų, mirė daugiau nei 383 tūkst. žmonių.

Tegai:
koronavirusas, Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), JAV, Marija Zacharova
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje (1918)
Dar šia tema
ULAC vadovas papasakojo, ką dar reikia išmokti apie koronavirusą
PSO pakomentavo duomenis apie COVID-19 gydymą vitaminais