Lenkijos premjeras Mateušas Moravieckis

Lenkija pasisakė naujus mokesčius ES dėl koronaviruso sukeltos padėties

(atnaujinta 15:20 2020.04.06)
Pasak Lenkijos premjero, priemonės, kurių reikia imtis, "papildys ES biudžetą dešimtimis milijardų eurų, reikalingų kovai su koronavirusu"

VILNIUS, balandžio 6 — Sputnik. ES turėtų įvesti naujus mokesčius, kad galėtų užpildyti biudžetą ir kovoti su koronavirusu, praneša RIA Novosi su nuoroda į Lenkijos premjerą Mateušą Moravieckį.

"Mes privalome grįžti prie savo senų idėjų. Skaitmeninio mokesčio, finansinių operacijų mokesčio, CO2 išmetimo mokesčio, stambių tarptautinių korporacijų mokesčio", — sakė jis.

Anot jo, šios priemonės "papildys ES biudžetą dešimtimis milijardų eurų, reikalingų kovai su koronavirusu".

"Mums reikia naujų lėšų ES. Kad atsirastų naujų lėšų, Lenkija yra pasirengusi proporcingai dalyvauti garantijų mechanizmuose", — teigė jis.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 pandemiją.

Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje užfiksuota daugiau nei 1,13 milijono infekcijos atvejų, mirė beveik 63 tūkst. žmonių.

Taip pat skaitykite:

Tegai:
koronavirusas, ES, Lenkija, Mateuszas Morawieckis
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje (2557)
Dar šia tema
Ekspertas: ES per krizę nesirūpins Baltijos šalimis
Žiniasklaida: EK įtaria Budapeštą kovojant ne su koronavirusu, o su demokratija
BelAE

Lietuva nori susitarti su Latvija ir Estija dėl energijos BelAE boikoto

(atnaujinta 14:29 2020.11.30)
Anksčiau Lietuvos prezidento vyriausiasis patarėjas Jaroslavas Neverovičius pareiškė, kad tol, kol Lietuva yra BRELL energetikos žiedo dalis, negalima vienareikšmiškai atsakyti, kaip užkirsti kelią iš BelAE gaunamos energijos patekimui į Lietuvos rinką

VILNIUS, lapkričio 30 — Sputnik. Lietuvos operatorė "Litgrid" Latvijos ir Estijos operatorėms pakoreguotą prekybos elektra su Rusija metodikos projektą. Apie tai pranešė RIA Novosti su nuoroda į įmonės atstovą.

Manoma, kad naujoji metodika neužkerta kelio prekiauti baltarusiška elektra, be to, ji padidina elektros importą iš Rusijos.

Bendrovė įsitikinusi, kad ankstesnėje metodikoje nustatytas koeficientas neatspindi nei faktinių fizinių srautų iš Rusijos ir Baltarusijos, nei galimų fizinių ir komercinių srautų įjungus BelAE.

Anksčiau Lietuvos prezidento vyriausiasis patarėjas Jaroslavas Neverovičius pareiškė, kad tol, kol Lietuva yra BRELL energetikos žiedo dalis, negalima vienareikšmiškai atsakyti, kaip užkirsti kelią iš BelAE gaunamos energijos patekimui į Lietuvos rinką.

Lietuva nuo pat atominės elektrinės statybų prie Astravo pradžios priešinosi projektui. Anot valdžios, elektrinės vieta, esanti vos už 50 kilometrų nuo Vilniaus, pasirinkta "nepagrįstai", o atominė elektrinė kelia "grėsmę šalies nacionaliniam saugumui".

Tuo tarpu branduolinis objektas praėjo visus būtinus ir net papildomus TATENA ir kitų specializuotų institucijų patikrinimus. Daugelis ekspertų patvirtino elektrinės saugumą.

Lietuva gana ilgai negalėjo įtikinti kaimyninių Baltijos šalių atsisakyti elektros energijos iš BelAE. Rugpjūčio pabaigoje Latvijos vyriausybės vadovas Krišjanis Karinšas pareiškė, kad Ryga nutrauks prekybą elektra su Minsku, jei bus paleista BelAE, tačiauLatvija gali ir toliau prekiauti elektra su trečiosiomis šalimis naudodamasi ryšiu tarp Latvijos ir Rusijos.

Lapkričio pradžioje pirmasis BelAE energetinis blokas buvo įtrauktas į vieningą Baltarusijos energetikos sistemą. Po to Lietuvos operatorius "Litgrid" nutraukė elektros energijos perdavimą iš kaimyninės šalies, sumažinęs komercinio srauto pajėgumą iki nulio megavatų.

Tegai:
boikotas, Astravo AE, Latvija, Estija, Lietuva
Temos:
Astravo atominės elektrinės statybos
Dar šia tema
Pirmasis BelAE energijos blokas atnaujino elektros energijos gamybą
Lietuva nori pinigų avarijos Baltarusijos AE atveju
Apie naudą negalvoja: kaip Lenkija pasipelnys iš Lietuvos žlugus BRELL
Nord Stream-2

Mokslininkė patarė JAV susitaikyti su "Nord Stream-2" nutiesimu

(atnaujinta 10:44 2020.11.30)
Ji pripažino, kad Vašingtono nustatytos sankcijos Rusijos projektui gali pailginti dujotiekio paleidimo laiką, tačiau "Gazprom" ras išeitis kylančioms kliūtims

VILNIUS, lapkričio 30 — Sputnik. Oksfordo energetikos tyrimų instituto vyresnioji mokslo darbuotoja Katia Jafimava patarė JAV susitaikyti su tuo, kad jos negalės sustabdyti "Nord Stream-2", rašo "Bloomberg".

Ekspertė pripažino, kad Vašingtono nustatytos sankcijos Rusijos projektui gali pailginti dujotiekio paleidimo laiką, tačiau "Gazprom" ras išeitis kylančioms kliūtims.

"Jungtinės Valstijos turi suprasti, kad negalės jo sustabdyti", — agentūra cituoja specialistę.

Ji taip pat pasiūlė, kad dujotiekis galėtų būti baigtas iki kitos vasaros. Tuo pačiu metu jis gali gauti pažymėjimus, reikalingus mėlynam kurui gabenti, iki kitos žiemos.

Anksčiau "Nord Stream-2" operatorius paskelbė ketinantis tęsti projekto statybas gruodžio mėnesį.

Padėtis su "Nord Stream-2"

JAV aktyviai priešinasi Rusijos projektui, skatindama Amerikos SGD diegimą Europoje. Praėjusį mėnesį Vašingtonas išplėtė ribojančias priemones SP-2 atžvilgiu ir išplėtė šias sankcijas įmonėms, teikiančioms paslaugas dujotiekio statyboje dalyvaujantiems laivams. Šios priemonės yra Europos energetinio saugumo apsaugos PEESA paketo dalis.

Lapkritį Vokietijos vyriausybė dar kartą kritikavo ekstrateritorinius apribojimus "Nord Stream-2". Berlyne jie pabrėžė, kad derins tolesnius veiksmus su Europos partneriais, Europos Komisija ir įmonėmis, dalyvaujančiomis tiesiant dujotiekį.

Projektas "Nord Stream-2" numato dviejų dujų linijų, kurių bendras pajėgumas — 55 mlrd. kubinių metrų per metus, iš Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą į Vokietiją. Jis taip pat eis per Suomijos, Švedijos ir Danijos teritorines arba išskirtines ekonomines zonas. Projektą įgyvendina "Nord Stream 2 AG". "Gazprom" skirs pusę lėšų, o likusią dalį investuos Europos partneriai: "Uniper", "Wintershall", "OMV", "Shell" ir "Engie".

Vokietija remia statybą, pabrėždama, kad projektas yra komercinis. Pasak ekonomikos ministro Peterio Altmejerio, "Nord Stream-2" prisidės prie dujų tiekimo į Europą stabilizavimo.
Projektą taip pat palaiko Austrija, kuri suinteresuota patikimu gamtinių dujų tiekimu. Viena pabrėžė, kad JAV ketinimai taikyti sankcijas projekte dalyvaujančioms įmonėms "kelia klausimų tarptautinės teisės požiūriu".

Pasak Austrijos koncerno "OMV" vadovo Rainerio Zelės, Maskva jau seniai įsitvirtino kaip patikima energijos išteklių tiekėja.

Projektą taip pat remia Norvegija, kurios vyriausybei priklauso 30 proc. bendrovės "Kvaerner", vieno iš dujotiekio rangovų, akcijų.

Prieš dujotiekio tiesimą yra JAV, Ukraina, Lenkija ir kai kurias kitos valstybės. Pasak kritikų, "Nord Stream-2" yra politinis projektas. Tuo tarpu Rusijos valdžios institucijos ne kartą pareiškė, kad projektas yra komercinis, o jo tikslas — padidinti Europos energetinį saugumą.

Nord Stream-2
© Sputnik
"Nord Stream-2"
Tegai:
Rusija, JAV, Nord Stream-2
Temos:
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba
Dar šia tema
Sertifikatorius neigia pranešimus apie pasitraukimą iš "Nord Stream-2" projekto
Laivas, galintis užbaigti "Nord Stream-2" grįžta į Kaliningradą
Žvakutės

Lietuvoje išaugo COVID-19 aukų, nepatenkančių į rizkos grupę, skaičius

(atnaujinta 15:57 2020.11.30)
Lapkritį Baltijos šalyje mirė jauniausias pacientas, kuriam buvo 30 metų, papasakojo Nacionalinis visuomenės sveikatos centras

VILNIUS, lapkričio 30 — Sputnik. Lietuvoje daugėja fiksuojamų COVID-19 protrūkių namuose — šeiminių protrūkių dalis sudaro apie 30 proc. visų protrūkių. Apie tai spaudos konferencijoje pranešė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Daiva Razmuvienė.

Per visą lapkritį buvo nustatyta daugiau nei 38 tūkstančiai koronaviruso atvejų. Tuo tarpu spalio mėnesį buvo užfiksuota iki 11 tūkstančių naujų atvejų, o rugsėjį — iki dviejų tūkstančių.

Pasak NVSC atstovės, lapkritis taip pat išsiskyrė didesniu mirčių skaičiumi tų žmonių, kurie rizikos grupėms nepriklauso ir yra jaunesni nei 65 metų. Lapkritį taip pat fiksuotas jauniausio žmogaus mirties atvejis — jam buvo 30 metų.

Laikinai einantis sveikatos apsaugos ministro pareigas Aurelijus Veryga teigė, kad didžiausias mirčių skaičius padidėjo 80–89 metų amžiaus grupėje. Jis pažymėjo, kad dauguma mirčių yra susijusios su širdies ir kraujagyslių ligomis ir daugelis jų įvyksta ne medicinos įstaigose, o namuose.

"Mirčių skaičius auga, nes plinta infekcija – kuo daugiau žmonių užsikrečia, tuo dažniau paliečiami pažeidžiamiausi žmonės. (...) Kurį laiką dar matysime tikrai ne vieną dešimtį mirčių, ypač, jei liga plis slaugos ir globos įstaigose", — sakė jis.

Karantinas Lietuvoje įvestas nuo lapkričio 7 dienos. Valdžia jį pratęsė iki gruodžio 17 dienos imtinai.

Naujausiais duomenimis, respublikoje nustatyta daugiau kaip 61,3 tūkstančio koronaviruso atvejų, mirė daugiau nei 500 žmonių.

Tegai:
Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC), Aurelijus Veryga, koronavirusas, Lietuva
Temos:
Saugokime save ir kitus šį rudenį: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Per parą patvirtinti 1136 nauji COVID-19 atvejai
Čaplinskas įvertino COVID-19 infekcijos riziką perkant eglutę
Šimašius apkaltino valdžią elektroniniu neraštingumu