Eurai

Ekonomistas numatė ES ir euro problemų paūmėjimą dėl pandemijos

(atnaujinta 18:06 2020.04.08)
Jo teigimu, euro zonos problema yra ta, kad jai priklausančios šalys turi bendrą pinigų politiką, tačiau nėra bendros fiskalinės ir biudžeto politikos

VILNIUS, balandžio 8 — Sputnik. Padėtis, susijusi su kai kurių šalių noru palikti Europos Sąjungą ir atsisakyti euro, pablogės išėjus iš ekonominės krizės dėl koronaviruso pandemijos, praneša RIA Novosti su nuoroda į Maskvos aukštosios ekonomikos mokyklos Pasaulio ekonomikos ir tarptautinių reikalų fakulteto vadovą Igorį Makarovą.

"Šalys, kurios labiausiai nukentėjo nuo krizės, pavyzdžiui, Italija, galėjo naudoti devalvaciją kaip vieną iš standartinių būdų išbristi iš krizės. Tačiau Italija neturi šios galimybės, nes neturi savo valiutos — pati negali nuvertinti euro euru. Eurui atiteks didelis smūgis", — sakė jis.

Kartu jis patikslino, kad dar anksti numatyti euro zonos sunaikinimą.

"Akivaizdu, kad daugelyje šalių sustiprės noras pasitraukti iš euro zonos, o gal ir ES. Be to, kyla tam tikras nusivylimas, kaip Europos Sąjunga reaguoja į krizę. Daugelis kalba apie Europos solidarumo krizę, kad nebuvo suteikta pagalba Italijai. Tai tiesa, jai tikrai nepadėjo. Tai yra, be ekonominių problemų, kurios tikrai bus, Europos Sąjungoje bus ir ideologinių, ir politinių problemų", — teigė Makarovas.

Ekonomistas priminė, kad euro zonoje ir prieš pandemiją buvo rimtų problemų.

"Jos ypač ryškiai pasireiškė 2010–2012 metais ir dėl to kilo skolų krizė Graikijoje, iškilo didžiulės problemos Italijoje, Ispanijoje, Portugalijoje, Airijoje ir kt. Tada iškilo klausimas, ar euras yra stabili valiuta ilgam laikui", — teigė agentūros pašnekovas.

Pasak eksperto, euro zonos problema yra ta, kad jai priklausančios šalys turi bendrą pinigų politiką, tačiau nėra bendros fiskalinės ir biudžeto politikos.

"Viena Europos centrinio banko vykdoma pinigų politika gali turėti skirtingą poveikį skirtingose euro zonos šalyse: kai kuriose šalyse ji gali būti naudinga, o kitose — su kitais ekonomikos parametrais, valstybės biudžetu, mokesčių sistema, ekonominės veiklos ciklu ir panašiai — ji gali būti kenksminga", — teigė Makarovas.

Jis pažymėjo, kad ši problema dar labiau padidės po koronaviruso, kuris nebeatitinka Europos šalių ekonomikos raidos.

Koronaviruso pandemija išplito daugiau nei 200 šalių. PSO duomenimis, pasaulyje yra daugiau nei 1,2 mln. užsikrėtusiųjų COVID-19, iš kurių daugiau kaip 72 tūkst. mirė.

Tegai:
krizė, koronavirusas, ES, ekonomika
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje (1873)
Dar šia tema
Europa ir JAV ruošiasi bado riaušėms
ES skirs partneriams 15 milijardų eurų kovai su COVID-19
Vilnius, archyvinė nuotrauka

Paaiškėjo, kurios šalies gyventojų grupės Lietuvoje dažniausiai ieško darbo

(atnaujinta 14:58 2020.05.30)
Balandžio 1 dienos duomenimis, Lietuvoje buvo įregistruota daugiau kaip 169 tūkst. bedarbių, o per metus nedarbas padidėjo 0,8 procentinio punkto

VILNIUS, gegužės 30 — Sputnik. Lietuvoje per pirmuosius tris metų mėnesius buvo užregistruota 77,8 tūkst. darbo neturinčių žmonių, tai yra 20,3 proc. daugiau, palyginti su 2019 metų pirmuoju ketvirčiu, praneša Lietuvos Užimtumo tarnybos spaudos tarnyba.Tarp darbo ieškančių asmenų vyrai sudarė 55,5 proc. Tuo pačiu metu kas trečias bedarbis, kuris kreipėsi į Užimtumo tarnybą, gyveno kaimo vietovėse.

Pažymima, kad kovo mėnesį, įvedus karantiną, Lietuvoje augo prekybos, apgyvendinimo ir maitinimo sektoriuose dirbusių asmenų dalis. Labiausiai (2,8 proc.) užimtųjų skaičius augo paslaugų sektoriuje. Panašus augimas stebimas pramonėje (2,5 proc.) ir statybų sektoriuje (2,4 proc.). Žemės ūkyje dirbančių gyventojų nuo 2015 m. nuosekliai mažėja, o 2020 metų I ketvirtį, palyginti su 2019 metų I ketvirčiu sumažėjo 22,1 proc.

Užmtumo tarnybos duomenimis, žemės ūkyje dirbančių gyventojų nuo 2015 metų nuosekliai mažėja, o 2020 metų I ketvirtį, palyginti su 2019 metų I ketvirčiu sumažėjo 22,1 proc.

Balandžio 1 dieną šalyje buvo daugiau kaip 169 tūkst. darbo neturinčių asmenų. Registruoto nedarbo rodiklis per metus išaugo 0,8 proc. punkto.

Kas trečias – ketvirtas (28,4 proc.) per šių metų I ketvirtį  įregistruotas darbo ieškantis buvo jaunimas iki 29  metų, 30,1 proc. — vyresni kaip 50 metų asmenys. Darbo jėgos pasiūlos struktūroje jaunimo dalis, palyginti su 2019 metų I ketvirčiu, mažėjo 1,2 proc. punkto, tuo tarpu vyresnio amžiaus 1,1 proc. punkto augo.

Kaime gyvenantys darbo neturintys asmenys šių metų I ketvirtį sudarė 33,1 proc. visų įregistruotų asmenų. Nedarbo problemos kaime didesnės nei mieste. Šios tendencijos priežastis — mažėjanti žemės ūkio dalis šalies ūkio struktūroje, žemas darbo ieškančiųjų mobilumas ir nepakankamai sparti ūkio plėtra regionuose, teigiama pranešime.

Užimtumo tarnybos duomenys rodo, kad Vyriausybės paskelbtas karantinas ir ekstremali situacija kaime gyvenantiems turėjo mažesnę įtaką. Darbo neturinčių asmenų skaičius tarp kaimo gyventojų augo 4,2 proc., kai bendras bedarbių skaičius augo net  23,5 proc. Tam įtakos turėjo prasidedantys sezoniniai darbai žemės ūkyje.

Vyrai sudaro didesnę dalį tarp visų darbo ieškančių asmenų. Palyginti su pernai metais, sumažėjo darbo ieškančių kaimo gyventojų ir neturinčių profesinio pasirengimo. Trečdaliu sumažėjo ilgalaikių bedarbių dalis.

Рабочие на улице Вильнюса
© Sputnik/ Владислав Адамовский.

Užimtumo tarnybos duomenimis, I ketvirtį darbdaviai įregistravo 10 proc. daugiau laisvų darbo vietų —  53,7 tūkst. nei 2019 m. tuo pačiu laikotarpiu.

Pagal kvalifikaciją daugiausiai laisvų darbo vietų buvo registruota kvalifikuotiems darbininkams ir paslaugų sektoriaus darbuotojams bei nekvalifikuotiems darbininkams.

Dėl koronaviruso įvestas karantinas buvo pratęstas iki birželio 16 dienos. Valdžia pamažu panaikina apribojimus piliečiams ir daro nuolaidų verslui.

Tuo tarpu karantino laikotarpiu padaugėjo nepasiturinčių žmonių, kuriems trūksta lėšų maistui įsigyti. Lietuvių prašoma pasidalyti ilgą galiojimo laiką turinčiais produktais.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje užregistruota daugiau nei 5,7 milijono ligos atvejų, mirė daugiau nei 357 tūkstančiai žmonių.

Užimtumas ir nedarbas Lietuvoje 2020 metų gegužę
© Sputnik /
Užimtumas ir nedarbas Lietuvoje 2020 metų gegužę
Tegai:
Lietuva, Užimtumo tarnyba, nedarbas
Dar šia tema
Lietuva kompensuoja nuostolius ūkininkams, nukentėjusiems nuo pandemijos ir karantino
Kad pasiektų visus vaikus: Seimas suvienodino išmokų vaikams mokėjimo tvarką
Lietuvoje nėra priežasties pratęsti karantiną, pareiškė ULAC vadovas
Baltarusijos AE, archyvinė nuotrauka

Lietuva ketina stiprinti pasipriešinimą BelAE statyboms

Vilnius tikisi, kad dvišalių derybų su Minsku metu jis galės atidėti Astravo atominės elektrinės eksploatacijos pradžią

VILNIUS, gegužės 30 — Sputnik. Į Baltarusijos atominę elektrinę (BelAE) atgabentas branduolinis kuras skatina Lietuvą aktyviau siekti maksimalaus statomos jėgainės "saugumo" ir susitarimų su kaimynais, kad joje pagaminta elektra nebūtų perkama. Taip Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisijos ir laikinosios Veiksmų dėl Astravo atominės elektrinės koordinavimo grupės posėdyje teigė užsienio reikalų viceministras Albinas Zananavičius.

"Atvežtas kuras į aikštelę. Ir šis faktas reiškia, kad mūsų veiksmai prieš Baltarusijos atominę elektrinę tik aktyvės", — šią savaitę sakė Zananavičius.

Anot viceministro, ES tikslas yra nuolat stebėti ir didinti spaudimą Minskui, kad būtų galima įgyvendinti streso testų rekomendacijas prieš pradedant objekto eksploataciją. Jis taip pat pridūrė, kad dvišalėmis derybomis su Baltarusija siekiama atidėti Baltarusijos AE paleidimą.

Be to, kaip pabrėžė Zananavičius, Lietuvai reikalinga Vašingtono parama.

"Siekiama, kad JAV ir Baltarusijos dvišalėje darbotvarkėje atsirastų tas klausimas. Prašome JAV didesnės paramos TATENA formatuose", —  teigė Zananavičius.

Anksčiau Baltarusija baigė branduolinio kuro priėmimą pirmajam atominės elektrinės blokui.

Baltarusija, dalyvaujant "Rosatom", stato atominę elektrinę Gardino srityje, maždaug 50 kilometrų nuo Vilniaus. Gegužės pradžioje į objektą buvo pristatytas pirmajam branduolinis kuras jėgainės blokui.

Lietuva priešinasi projektui, BelAE vadina "grėsme" nacionaliniam saugumui. Be to, Vilnius pasisako prieš energijos eksportą iš objekto ir visuotinai ragina kaimynines respublikas nepirkti elektros iš stoties.

Daugelis ekspertų pažymėjo, kad aštrus Vilniaus pasipriešinimas BelAE klausimui iš esmės kyla ne dėl techninės ar aplinkosaugos problemos, o dėl "nuoskaudos" dėl Ignalinos AE praradimo ir baimės prarasti savo jau ir taip silpnas pozicijas energetikos rinkoje.

Tegai:
Baltarusija, Lietuva, Astravas
Temos:
Astravo atominės elektrinės statybos
Dar šia tema
Pasirašytas susitarimas su Baltarusija dėl skubaus informavimo apie branduolinę avariją
Laikas reikalauti kompensacijos už BelAE
Ekspertas paaiškino, kodėl nereikėtų bijoti atominės elektrinės statybų
Traktorius, archyvinė nuotrauka

Baltarusijos prezidentas atskleidė, kiek savo ūkyje turi traktorių

(atnaujinta 17:55 2020.05.30)
Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka prisipažino, kad pats dirba traktoriu, pavyzdžiui, pjauna žolę

VILNIUS, gegužės 30 — Sputnik. Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka papasakojo, kiek traktorių yra jo kolekcijoje, siužetą apie tai parodė Baltarusijos nacionalinė televizija "ONT".

Penktadienį Baltarusijos vadovas lankėsi Minsko traktorių gamykloje. Kalbėdamasis su gamyklos darbuotojais jis pareiškė, kad asmeniniais tikslais turėjo du traktorius.

"Aš turiu du traktorius. Vienas iš jų man padovanojo šį gamykla. Antrąjį nusipirkau jau seniai", — pasakojo Lukašenka.

Jis taip pat patikslino, kad pats daug dirbo su šia technika.

"Aš dirbu su jūsų traktoriumi: kažkur žolę papjausiu, arba pakabinsiu plūgą", —  pridūrė Baltarusijos vadovas.

Vizito metu gamykloje prezidentui buvo įteikta dovana — galingiausio traktoriaus modelis. Lukašenka pažadėjo jį pastatyti Nepriklausomybės rūmuose — oficiali Baltarusijos prezidento rezidencija.

Tegai:
Minsko traktorių gamykla, traktorius, Aleksandras Lukašenka, Baltarusija
Dar šia tema
Grynas oras ir sportas: Lukašenka paragino "fiziškai kovoti" su COVID-19
Pirmasis Nausėdos pokalbis su Lukašenka: išreikštas susirūpinimas dėl Astravo AE
Ir pandemija ne kliūtis: Lukašenka sodina medžius Černobylio zonoje
"Pakentėk mėnesį": Lukašenka paragino nesibučiuoti su visais iš eilės