Vaikų žaidimų aikštelė Vilniuje, archyvinė nuotrauka

Finansų ministerija papasakojo, kaip dėl karantino kiekvieną savaitę mažėja BVP

(atnaujinta 14:53 2020.04.09)
Ministras pažymėjo, kad jei per pirmąjį pusmetį bus suvaldyta koronaviruso plitimo padėtis, Lietuvos ekonomikos nuosmukis bus išreikštas vienženkliu skaičiumi

VILNIUS, balandžio 9 — Sputnik. Lietuvos BVP kiekvieną savaitę dėl karantino mažėja maždaug 0,5 procento, sakė Lietuvos finansų ministras Vilius Šapoka, Lietuvos žiniasklaidą cituoja "TASS".

"Žinoma, kad neigiamą poveikį mes juntame. Ekonomistai skaičiuoja, kad viena savaitė nurėžė maždaug 0,5 proc. BVP nuo metinio augimo. Natūralu, kad kuo ilgiau tęsis karantinas, tuo poveikis bus žymiai didesnis", — sakė jis.

Šapoka pabrėžė, kad jei koronaviruso plitimo padėtis gali būti pažabota per pirmąjį metų pusmetį, ekonominis nuosmukis Lietuvoje šiais metais bus išreikštas vienženkliu skaičiumi, o jei ne — dviženkliais skaičiais.

Anksčiau Lietuvos bankas prognozavo, kad šalies ekonomika labiausiai nukentės nuo koronaviruso protrūkio šių metų antrąjį ir trečiąjį ketvirtį. Atsižvelgiant į įvykių raidos scenarijų, BVP gali sumažėti nuo 3,4 iki 20,8 proc.

Anksčiau Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda ir ministras pirmininkas Saulius Skvernelis aptarė galimus karantino švelninimo scenarijus. Pabrėžta, kad sąlygos turėtų keistis atsižvelgiant į mokslininkų ir gydytojų rekomendacijas.

Lietuvoje koronaviruso atvejų skaičius viršijo 950. 15 žmonių mirė nuo infekcijos, aštuoni pasveiko.

Nuo kovo 16 dienos šalyje įvestas karantino režimas. Trečiadienį jis buvo pratęstas iki balandžio 27 dienos.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 pandemiją. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje užfiksuota daugiau kaip 1,35 mln. infekcijos atvejų, daugiau nei 79,2 tūkst. žmonių mirė.

Tegai:
BVP, Finansų ministerija, koronavirusas
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje (1895)
Dar šia tema
Lietuvoje pratęsta sienų kontrolė
Panevėžio ligoninės pacientų ir darbuotojų testo rezultatai — neigiami
Amsterdamas

Dėl "Brexit" daugiau nei 100 pasaulinių kompanijų persikėlė Londono į Amsterdamą

(atnaujinta 19:02 2020.06.02)
Tuo pačiu Nyderlandai patiria nuostolių dėl "Brexit", nes užsienio ekonominiai santykiai su Britanija sudaro 7% Nyderlandų BVP, o tai labai rimta vertybė

VILNIUS, birželio 2 — Sputnik. Iš Londono į Amsterdamą dėl "Brexit" persikėlė daugiau nei 100 didelių tarptautinių kompanijų, dar 300 derasi su Nyderlandų vyriausybe, sakė Rusijos Federacijos prekybos atstovas Nyderlandų Karalystėje Andrejus Makarovas. praneša RIA Novosti.

ES vėliava, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Алексей Витвицкий

"Nyderlandai yra pagrindinė visos Europos tarptautinių korporacijų būstinių ir gamybos vietų bazė. Beje, dėl "Brexit" faktoriaus ši tendencija sustiprėjo daugybę kartų. Daugelis pasaulinių daugianacionalinių korporacijų jau persikėlė iš Londono į Amsterdamą. Tokių kompanijų skaičius jau viršija 100, o 300 derasi su Nyderlandų vyriausybe", — sakė Makarovas.

Kaip pavyzdį jis paminėjo tokias pasaulines kompanijas kaip "Sony", "Panasonic", "Discovery", "Mitsubishi", "Hitachi", "Canon", kurios perkėlė savo būstinę į Amsterdamą.

Pasak prekybos atstovo, šiame etape Amsterdamas tampa Japonijos kompanijų centru.

"Be to, matome, kad institutai taip pat persikelia į Amsterdamą. Europos medicinos agentūra persikėlė iš Londono į Nyderlandų sostinę", — sakė Makarovas.

Tuo pat metu Nyderlandai patiria nuostolių dėl "Brexit", nes užsienio ekonominiai santykiai su Britanija sudaro 7% Nyderlandų BVP, o tai labai rimta vertybė, pabrėžė jis.

"Todėl "Brexit" faktorius, viena vertus, dėl netikrumo ir griūvančių gamybos grandinių sukuria nuostolius Nyderlandų ekonomikai, kuriems ateityje iki 2030 metų prognozuojama nuo 2 mlrd. iki 10 mlrd. eurų, kita vertus — sukuria naujas galimybes, turint omenyje didelių daugianacionalinės korporacijos Nyderlandų jurisdikcijoje ir naujų darbo vietų kūrimas, mokesčių mokėjimas, kitų bendradarbiavimo ryšių plėtra tiesiogiai su Nyderlandais", — reziumavo Rusijos Federacijos prekybos atstovas.

Didžioji Britanija pasitraukė iš ES sausio 31 dieną. Iki šių metų pabaigos truks pereinamasis laikotarpis, kurio metu šalys bandys susitarti dėl savo būsimų santykių modelio. Šiuo metu, remiantis abiejų šalių pareiškimais, ypatingų derybų pasisekimų nepavyko pasiekti.

Tegai:
ekonomika, Londonas, Brexit
Temos:
Brexit: kas yra "už" ir kas – "prieš"
Dar šia tema
Įvardytas laivo, galinčio užbaigti "Nord Stream-2" statybą, savininkas
Ekspertas: Minskas iš Lietuvos atėmė visus kozirius Astravo AE klausimu
Finansų ministras Vilius Šapoka

Šapoka pranešė apie ekonomikos atsigavimo ženklus

Preliminariais duomenimis, gegužės mėnesį valstybės biudžetas gavo apie 30 proc. mažiau pajamų nei prognozuota ir apie 20 proc. mažiau nei praėjusių metų gegužę

VILNIUS, birželio 2 — Sputnik. Gegužę, nepaisant didelio neapibrėžtumo, matomi ekonomikos atsigavimo ženklai, antradienį per spaudos konferenciją pranešė finansų ministras Vilius Šapoka. 

"Skaičiai dar nedžiugina, tačiau tendencija yra teigiama ir tai yra tai, ko mums šiuo metu labiausiai reikia", — sakė ministras.

Dėl pandemijos, anot ministro, balandį mažmeninės prekybos apimtys smuko 17,5 proc., maitinimo įmonių apyvarta šių metų kovą smuko beveik perpus, o balandį beveik 70 proc. Pasak ministro, nors pramonės veikla Lietuvoje ekonomikos uždarymo priemonėmis nebuvo varžoma, tačiau ir ši ekonominė veikla kovą ir balandį pajuto antrinius karantino Lietuvoje efektus ir pandemijos sukeltą užsienio paklausos susitraukimą.

Darbo rinkoje jau matomi teigiami ženklai, situacija pradeda stabilizuotis. 

"Nuo balandžio pabaigos matomas registruoto nedarbo lygio augimo tempo lėtėjimas. Per paskutines keturias savaites — nuo balandžio 27 iki gegužės 24 dienos — įregistruota 12,3 tūkstančių laisvų darbo vietų, tai yra 60 procentų daugiau nei prieš tai buvusias keturias savaites. Taip pat daugėja ir darbo pasiūlymų", — kalbėjo ministras.

Pasak ministro, gerėja ir bendras ekonomikos dalyvių pasitikėjimas šalies ekonomika.

Vilniaus panorama, archyvinė nuotrauka
© Sputnik/ Владислав Адамовский.

"Bendras ekonomikos dalyvių — gamintojų, vartotojų ir investuotojų — pasitikėjimas Lietuvos ekonomika gegužę nežymiai, bet pagerėjo dviem procentiniais punktais. Pramonės pasitikėjimo rodiklis padidėjo septyniais procentiniais punktais. Gamintojai optimistiškiau vertino produkcijos gamybos augimą ir eksporto perspektyvas", — teigė ministras.

Be to, ekonominių rodiklių vertinimas buvo geresnis ne tik pramonės, bet ir mažmeninės prekybos, ir statybos srityje. Tuo tarpu paslaugų sektoriaus nuotaikos vis dar išlieka niūrios. Pasak ministro, po ženklaus kritimo pasitikėjimo rodiklis gegužę, palyginti su balandžiu, sumažėjo dar penkiais procentiniais punktais.

Kaip teigia Šapoka, gyventojų nuotaikos gerėja, nors vartotojų lūkesčių indeksas vis dar buvo blogesnis nei prieš metus. "Gyventojai buvo optimistiškesni dėl savo finansinės ateities perspektyvų", — sako jis.

Lietuvoje sušvelninus karantino sąlygas, pasak Šapokos, pandemijos neigiama įtaka ekonomikai labiausiai bus juntama per užsienio paklausos susitraukimą ir neapibrėžtumą.

"Aš tikrai pasitikiu Lietuvos verslo lankstumu ir kūrybiškumu, todėl, manau, kad greitai persiorientuosime ir atrasime naujų galimybių", — neabejoja ministras.

Biudžeto padėtis

Pasak Šapokos, valstybės biudžeto pajamos gegužės mėnesį, preliminariais duomenimis, buvo maždaug 30 proc. mažesnės nei prognozuota ir apie 20 proc. (kiek daugiau nei 150 mln. eurų) mažesnės nei 2019-ųjų gegužę.

"Situacija ir čia ima stabilizuotis, palyginimui, balandį buvo gauta daugiau nei 32 proc. mažiau nei prognozuota ir apie 30 proc. mažiau nei prieš metus", — sakė Šapoka.

Kaip teigia Šapoka, COVID-19 paveiktos įmonės ir toliau aktyviai naudojosi galimybe atidėti mokesčių mokėjimus — per gegužės mėnesį tokių įmonių nepriemoka Valstybinei mokesčių inspekcijai ir Muitinei išaugo apie 123 mln. eurų ir iš viso sudarė apie 435 mln. eurų. 

Preliminariais Finansų ministerijos duomenimis, šių metų sausio–gegužės mėnesiais pajamų į valstybės biudžetą gauta apie 15,2 proc. (563,2 mln. eurų) mažiau nei planuota ir apie 8,1 proc. (277,5 mln. eurų) mažiau nei praėjusiais metais tuo pačiu laikotarpiu.

Kaip papildomą ekonomikos gaivinimo instrumentą Šapoka įvardija ir naujus Europos Komisijos pasiūlymus dėl būsimos daugiametės finansinės perspektyvos.

"Siūloma, kad 1,1 trilijono euro naujojo laikotarpio ES biudžetą ekonomikos augimui ir stiprinimui papildytų 750 milijardų eurų", — sakė Šapoka.

Iš šių lėšų, anot ministro, Lietuvai siūloma skirti 6,3 mlrd. eurų: "Iš jų 3,9 milijardų eurų subsidijų forma ir 2,4 milijardų eurų paskolų forma".

Karantinas Lietuvoje įvestas nuo kovo 16 dienos ir pratęstas iki birželio 16 dienos. Valdžia reguliariai švelnina jo sąlygas. Šalyje užsikrėtusių žmonių skaičius siekia 1682, tuo tarpu metu 1249 pacientai pasveiko, 71 žmogus mirė.

Tegai:
Vilius Šapoka
Dar šia tema
EK aptarė ES ekonomikos rėmimo priemones
Lietuvoje koronaviruso fone išaugo šešėlinės ekonomikos apimtys
Lietuva vidaus rinkoje pasiskolino 30 mln. eurų
Išvyko nežadėdami sugrįžti: Lietuvai teko atsisveikinti su JAV tankais
Vikingų amžiaus kapvietės likučiai, aptikti remonto metu namuose Norvegijoje

Norvegai savo namuose po grindimis rado vikingų kirvį

(atnaujinta 14:51 2020.06.02)
Archeologų teigimu, šis radinys gali datuotis laikotarpiu nuo 950 iki 1050 metų, panašu, kad šeima aptiko bronzos ar vikingų amžių kapvietę

VILNIUS, birželio 2 — Sputnik. Sutuoktiniai iš Norvegijos, remontuodami savo namą Bode priemiestyje šalies šiaurėje, rado vikingų laikų stiklo karolį ir geležinį kirvį, praneša vietos leidinys "The Local".

Manoma, kad radinių amžius siekia tūkstantį metų.

1914 metais pastatyto namo savininkai karantino metu pradėjo remontą nuimdami grindis. Darbo metu jie susidūrė su keistu daiktu.

"Iš pradžių pagalvojome, kad radome ratą iš mažo žaislinio automobilio, — pasidalijo Marianne Christiansen. — Tik vėliau supratome, kas tai buvo".

​Į vietą atvykęs archeologas Martinus Hauglidas paaiškino, kad pora, matyt, aptiko bronzos ar vikingų amžių kapvietę.

"Artefaktai buvo aptikti po akmenimis, kurie savo forma primena piramidę. Tarp įdomių objektų: kirvis, kuris gali datuotis laikotarpiu nuo 950 iki 1050 m., ir to paties laiko tamsiai mėlyno stiklo karoliukas", — pažymėjo jis.

Jis papasakojo niekada negirdėjęs, kad tokios kapvietės  būtų rastos tiesiai po moderniais namais, nors jis užsiima kasinėjimais jau beveik 30 metų.

"Jie atliko puikų darbą: nedelsiant pranešė apie radinį, kai tik įtarė, kad tai gali būti kažkas senovinis", — pagyrė archeologas Kristiansenus.

Norvegijoje veikia įstatymas, pagal kurį visi daiktai nuo 16 amžiaus ir senesni būtinai turi būti saugomi.

Karoliukas ir kirvis jau buvo nusiųsti į Trumsės universiteto muziejų, o namuose toliau dirba archeologų komanda.

Tegai:
archeologai, vikingai, Norvegija
Dar šia tema
Archeologai rado bronzos amžiaus kapus, išklotus auksu
Baltijos jūros dugne archeologai atrado Renesanso laikų laivą
Britanijoje aptikti tariamų vampyrų skeletai
Po uragano į Škotijos pakrantę išmestas paslaptingo padaro skeletas
Vezuvijaus rūstybė. Kas iš tikrųjų pražudė Pompėjos gyventojus