Naftos gamyba

JAV energetikos sekretorius papasakojo apie sumažėjusią naftos gavybą šalyje

(atnaujinta 09:48 2020.04.10)
Energetikos sekretorius patikslino, kad dėl paklausos sumažėjimo JAV gamyba sumažėjo maždaug 2 mln. barelių per dieną

VILNIUS, balandžio 10 — Sputnik. Klausimas dėl papildomo JAV naftos gavybos mažinimo nėra aktualus, nes dėl sumažėjusios paklausos ji jau faktiškai sumažėjo 2 mln. barelių per dieną, sakė JAV energetikos sekretorius Danny Brouillette.

Jam CNBC uždavė klausimą, ar Jungtinės Valstijos galėtų pačios sumažinti gavybą, be OPEC+. "Toks klausimas nesvarstomas", — atsakė Brouillette. Anot jo, Amerikos gamintojai dabar parduoda 55–60 proc. to, kas buvo prieš metus.

"Dėl paklausos sumažėjimo JAV gamyba sumažėjo maždaug 2 mln. barelių per dieną", — teigė sekretorius.

Naftos platformų darbas, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Максим Богодвид

Anksčiau panašius pareiškimus paskelbė JAV prezidentas Donaldas Trampas. Anot jo, JAV jau de facto sumažino naftos gavybą.

Ketvirtadienį virtualioje konferencijoje bus surengtas OPEC+ susitikimas dėl galimybės sumažinti naują naftos gavybą siekiant stabilizuoti rinkos situaciją, o po to penktadienį vyks G20 šalių vadovų susitikimas dėl energetikos rinkos.

OPEC+ šalys kovo 6 dieną negalėjo nei pakeisti sandorio, kad sumažintų naftos gavybą, nei pratęsti jau esamo. Todėl nuo balandžio 1 dienos buvo panaikinti naftos gavybos apribojimai šalyse, kurios dalyvavo ankstesniame aljanse. Tai sukėlė naftos rinkos žlugimą, kuris sutapo su staigiu pasauliniu paklausos kritimu dėl koronaviruso pandemijos.

Kaip naftos kainų mažėjimo priežastis Rusijos prezidentas įvardijo ir situaciją su koronavirusu, ir Saudo Arabijos pasitraukimą iš OPEC+ susitarimo, jos gavybos padidėjimą, Rijado pranešimą apie pasirengimą teikti nuolaidas naftai.

Tuo pat metu Putinas ir energetikos ministras Aleksandras Novakas teigė, kad naftos rinkai reikia bendrų veiksmų, kuriems pasirengusios Rusijos naftos kompanijos, tačiau kartu su OPEC+ ir tokiais stambiais naftos gamintojais kaip JAV. Kartu šalys galėtų sumažinti naftos gavybą 10 milijonų barelių per dieną, palyginti su pirmojo ketvirčio prieškriziniu lygiu, teigė valstybės vadovas.

Tegai:
nafta, Saudo Arabija, Rusija, JAV
Dar šia tema
Trampas įvertino galimybę sumažinti naftos gavybą JAV
"Bloomberg" papasakojo apie Saudo Arabijos reikalavimus Rusijai
Vilnius, archyvinė nuotrauka

Dviejų greičių Europa: ekonomistas papasakojo, kaip COVID-19 paveikė prekybą

(atnaujinta 19:43 2020.06.06)
Pasak Luminor ekonomisto, mažiausią prekybos kritimą patyrė Skandinavijos šalys, tuo tarpu Lietuvoje jis siekė 17,9 proc, t.y. labai panašus į ES vidurkį

VILNIUS, birželio 6 - Sputnik. "Luminor" ekonomistas Žygimantas Mauricas papasakojo, kaip koronavirusas paveikė prekybos sektorių Europoje. 

"Dviejų "greičių" Europa: Šiaurės ir Rytų Europoje prekybos sektorius nukentėjo nepalyginamai mažiau nei Pietų ir Vakarų Europoje", - rašo ekonomistas savo paskyroje Facebook

Pasak jo, skirtumą lėmė ne tik karantino sąlygų griežtumas - pavizdžiui, Suomijoje ir Jungtinėje Karalystėje karantino griežtumas buvo panašaus lygio, tačiau Suomijoje mažmeninės prekyba krito vos 0,5%, o JK - net 22,5%. Anot ekonomisto, skirtumus taip pat lėmė vartotojų lūkesčiai (JK jie siekė -23, o Suomijoje -13) bei visuomenės pasitikėjimas kovos su koronavirusu ir ekonomine krize strategija.

Vilnius, archyvinė nuotrauka
© Sputnik/ Владислав Адамовский.

Mažiausią kritimą patyrė Skandinavijos šalys (Norvegijoje net buvo fiksuotas augimas), Olandija, Vokietija, Latvija ir Lenkija (visos mažiau nei 10%). 

"Lietuvoje kritimas siekė 17,9% t.y. labai panašus į ES vidurkį (tačiau gegužės mėn. kritimas bus žymiai mažesnis - turėtų siekti vos 5-10%), tad mes ir toliau liksime žalioje žemėlapio zonoje", - rašo Mauricas.

Karantinas Lietuvoje galioja iki birželio 16 dienos. Vyriausybė svarsto galimybę atšaukti šį režimą, tačiau įteisinti ekstremaliosios situacijos teisinę tvarką.

Šeštadienio ryto duomenimis, Lietuvoje nustatyta 1705 COVID-19 atvejai. Pasveikusiųjų skaičius išaugo iki 1321. Nuo koronaviruso mirė 71 asmuo.

Dar šia tema
Ekonomistas: Baltijos šalys galėtų uždirbti milijardus iš prekybos su Rusija
Šapoka pranešė apie ekonomikos atsigavimo ženklus
Ekonomistas papasakojo, kokios būklės Lietuva įžengė į krizę dėl COVID-19
Vilnius, archyvinė nuotrauka

Lietuvos verslui ir darbuotojams išmokėta daugiau nei 370 milijonų eurų

(atnaujinta 13:18 2020.06.06)
Anot vyriausybės vicekanclerio, bendras priemonių įgyvendinimas išlieka nuoseklus ir tolygiai didėjantis

VILNIUS, birželio 6 – Sputnik. Verslui ir darbuotojams išmokėta 12,5 proc. numatyto 3 mlrd. eurų vertės paramos paketo, spaudos konferencijoje  pranešė pirmasis vyriausybės vicekancleris Lukas Savickas.

"Lėšų panaudojimas siekia 12,5 proc. nuo numatytų realių išlaidų – 3 mlrd. eurų sumos. Bendras priemonių įgyvendinimas išlieka nuoseklus ir tolygiai didėjantis", – sakė Savickas.

Vicekancleris taip pat praneša, kad darbo vietų ir pajamų išsaugojimo priemonėms jau išmokėta 230 mln. eurų iš 500 mln. eurų, vien paskutinę savaitę išmokėta 28 mln. eurų. Verslo likvidumo pagalbos priemonėms išmokėta 125 mln. eurų.

Vilniaus panorama, archyvinė nuotrauka
© Sputnik/ Владислав Адамовский.

Pasak Savicko, taip pat pat pastebimai padidėjo atidėtų mokesčių suma – dabar ji siekia 477 mln. eurų.

Vicekancleris taip pat akcentavo, kad lėšas, numatytas ekonomikos gelbėjimo plane, žadama išdalinti iki šių metų pabaigos.

Karantinas Lietuvoje galioja iki birželio 16 dienos. Vyriausybė svarsto galimybę atšaukti šį režimą, tačiau įteisinti ekstremaliosios situacijos teisinę tvarką.

Šeštadienio ryto duomenimis, Lietuvoje nustatyta 1705 COVID-19 atvejai. Pasveikusiųjų skaičius išaugo iki 1321. Nuo koronaviruso mirė 71 asmuo.

Tegai:
vyriausybė, Lietuva
Dar šia tema
Ekonomistas: Baltijos šalys galėtų uždirbti milijardus iš prekybos su Rusija
Ekonomistas papasakojo, kokios būklės Lietuva įžengė į krizę dėl COVID-19
Šapoka pranešė apie ekonomikos atsigavimo ženklus
Gitanas Nausėda, archyvinė nuotrauka

Lietuvos visuomenė kreipėsi į prezidentą dėl Astravo AE

(atnaujinta 19:41 2020.06.06)
Visuomenės atstovai priminė valstybės vadovui apie apsaugos ES lygiu nuo grėsmių reikalavimą, kurį jis pats suformulavo

VILNIUS, birželio 6 - Sputnik. Lietuvos visuomenės atstovai atviru laišku kreipėsi į prezidentą Gitaną Nausėdą ir prašė imtis lyderystės prieš artėjantį ES Rytų partnetystės viršūnių susitikimą ir pirmojo Astravo AE reaktoriaus paleidimą. Apie tai savo puslapyje Facebook papasakojo konservatorius Žygimantas Pavilionis.

Laišką pasirašė Nepriklausomybės akto Signatarai, partijų lyderiai, Seimo vicepirmininkai, beveik šešios dešimtys įvairias partijas atstovaujančių Seimo narių, keturios dešimtys profesorių ir mokslo daktarų, universitetų rektoriai, kiti mokslo, kultūros, švietimo, visuomenės lyderiai, rašytojai, žurnalistai, tinklaraštininkai, verslininkai, merai ir savivaldos atstovai.

Atviro laiško autoriai ragina prezidentą pasiekti, kad visuose būsimuose ES susitarimuose ir sprendimuose dėl Baltarusijos, taip pat ir vyksiančiuose 2020 m. birželio mėn., ne tik Latvija ir Estija, bet ir visa Europos Sąjunga palaikytų Lietuvos principinę poziciją dėl elektros energijos iš Astravo atominės elektrinės nepatekimo į Europos Sąjungos valstybių narių rinkas.

"Laiško autoriai priminė, kad šį reikalavimą suformulavo pats prezidentas savo 2019 m. rugsėjo 30 d. pareiškime "siekti ES lygiu apsisaugoti nuo trečiųjų šalių nesaugių branduolinių elektrinių keliamų grėsmių, taip pat ir užtikrinant, kad nebūtų perkama jose pagaminta elektros energija. Tai reiškia, kad visuose būsimuose ES susitarimuose su Baltarusija turi atsispindėti Lietuvos pozicija dėl Astravo AE", - rašo Pavilionis.

Trečiadienį Vyriausybė nenusprendė dėl Baltijos šalių bendro susitarimo prekiaujant elektra su Baltarusija ir kitomis trečiosiomis šalimis. Kaip pažymėjo Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, Baltijos šalių susitarimas dėl atsisakymo pirkti elektrą iš Astravo AE — "balansavimas tarp geopolitikos ir kainų". 

Astravo AE statyba

Baltarusija, dalyvaujant "Rosatom", stato atominę elektrinę Gardino srityje, maždaug 50 kilometrų nuo Vilniaus. Gegužės pradžioje į objektą buvo pristatytas branduolinis kuras pirmajam jėgainės blokui.

Anksčiau Baltarusijos energetikos viceministras Michailas Michadiukas teigė, kad fizinį pirmojo atominės elektrinės bloko paleidimą planuojama pradėti šių metų liepą.

Lietuva aktyviai priešinasi projektui, BelAE vadindama "grėsme" nacionaliniam saugumui. Be to, Vilnius pasisako prieš energijos eksportą iš jėgainės ir visuotinai ragina kaimynines valstybes nepirkti elektros iš stoties.

Daugelis ekspertų pažymėjo, kad aštrus Vilniaus pasipriešinimas BelAE klausimui iš esmės kyla ne dėl techninės ar aplinkosaugos problemos, o dėl "nuoskaudos" už Ignalinos AE praradimą ir iš baimės prarasti savo jau ir taip silpnas pozicijas energetikos rinkoje.

Temos:
Astravo atominės elektrinės statybos
Dar šia tema
Ekspertas: Minskas iš Lietuvos atėmė visus kozirius Astravo AE klausimu
Ekspertas: pagaliau Linkevičius sąžiningai įvardijo kovos su Astravo AE priežastį