Euras, arvhyvinė nuotrauka

ES įsteigs ekonomikos atkūrimo fondą

(atnaujinta 10:20 2020.04.10)
Tikimasi, kad Europos vadovai nustatys praktinius fondo veikimo aspektus, tarp jų ir finansavimo šaltinius bei sąsajas su ES biudžetu

VILNIUS, balandžio 10 — Sputnik. Euro zonos finansų ministrai susitarė įsteigti specialų fondą, skirtą ES šalių, kurias paveikė koronaviruso plitimo padariniai, ekonomikai atkurti, sakoma pranešime po Eurogrupės susitikimo. Apie tai rašo RIA Novosti.

Ministrai paaiškino, kad fondas buvo sukurtas siekiant "paruošti ir paremti atkūrimo procesą, iš ES biudžeto skirti finansavimą programoms, kuriomis siekiama paleisti ekonomiką pagal Europos prioritetus ir užtikrinti solidarumą su labiausiai nukentėjusiomis valstybėmis".

Tikimasi, kad Europos vadovai nustatys praktinius fondo veikimo aspektus, tarp jų ir finansavimo šaltinius bei sąsajas su ES biudžetu.

Anksčiau Prancūzijos ekonomikos ministras Bruno Le Maire'as teigė, kad Eurogrupė susitarė dėl 500 milijardų dolerių vertės antikrizinio paketo, kad įveiktų koronaviruso pandemijos padarinius.

Manau, kad užsikrėčiau koronavirusu. Veiksmų planas.
© Sputnik
Manau, kad užsikrėčiau koronavirusu. Veiksmų planas.
Tegai:
finansavimas, Europa
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje (2557)
Dar šia tema
Kokius nuostolius pasaulio ekonomikai gali sukelti koronavirusas
Ar Estijos ekonomika išgyvens be svetimšalių darbininkų?
Ekonomistas numatė ES ir euro problemų paūmėjimą dėl pandemijos
Ekonomistas numato pasaulio ekonomikos transformaciją dėl COVID-19
Klaipėdos uostas, archyvinė nuotrauka

Pralaimėjo ir liko viena: Lietuva panikuoja dėl Baltarusijos krovinių praradimo

(atnaujinta 12:31 2021.03.05)
Lietuva negali žaisti savo geopolitinių žaidimų, o pasikliauti Europos partneriais dabar net neverta, nes visi yra už save, mano ekspertas Igoris Šatrovas

VILNIUS, kovo 5 — Sputnik. Lietuva gali užsidirbti pinigų tik iš "Rusijos grėsmės", nes ji prarado Rusijos ir Baltarusijos tranzitą. Taip interviu Sputnik Lietuva teigė politologas, Nacionalinio šiuolaikinės ideologijos plėtros instituto direktoriaus pavaduotojas Igoris Šatrovas, komentuodamas Lietuvos valstybės saugumo departamento pranešimą, kuriame Rusijos Federacija vadinama pagrindine "grėsme" nacionaliniam saugumui.

Pasak jo, Lietuva aktyviai sujudo būtent todėl, kad Minskas nukreipia savo transporto srautus iš Baltijos šalių į Leningrado srities uostus.

"Atitinkamai Baltijos šalys praranda daug pinigų ir nebėra galimybės kitaip užsidirbti, išskyrus politines deklaracijas. Man atrodo, kad paskutinių pastabų priežastis yra Baltarusijos reakcija į Lietuvos įsikišimą, tiesioginį Lietuvos kišimąsi į Baltarusijos vidaus reikalus, dėl kurio <...> iš esmės nutrūko ekonominiai santykiai su Lietuva", — sakė jis.

Pasak Šatrovo, Baltarusija palaikė Baltijos šalių uostus, kurie nukentėjo netekę Rusijos tranzito.

"Dabar visa tai artimiausiais mėnesiais sustos, ir manau, kad Baltijos šalių sostinėse dėl to kyla panika", — pridūrė ekspertas.

Jis pažymėjo, kad Lietuva įsitraukė į "šaltą politinį karą" su Baltarusija.

"Manau, kad šiuo atveju Lietuva tiesiog pralaimėjo šioje istorijoje. Lietuva yra per maža, kad galėtų žaisti savo geopolitinius žaidimus, o pasikliauti Europos partneriais šiuo metu neverta. Dabar visi yra už save. <...> Šiuo atveju Lietuva liko viena", — apibendrino jis.

Pastaruoju metu Rusija stiprina savo uostų veiklą Baltijos šalyse. Kaip pažymėjo buvęs Latvijos ekonomikos ministras Viačeslavas Dombrovskis, Rusija, anksčiau naudojusi tranzitą per Baltijos uostus, jau dešimt metų stato ir plėtoja nuosavus uostus.

Baltijos šalys mano, kad Rusijos Federacija siekia "atimti iš Baltijos šalių tranzitą", tačiau Maskva paprasčiausiai nenori priklausyti nuo šalių, kurios demonstruoja nedraugišką ir nestabilų požiūrį.

Baltijos šalių politikai ir ekspertai ne kartą išreiškė susirūpinimą dėl Rusijos krovinių kiekio sumažėjimo Lietuvos, Latvijos ir Estijos uostuose.

Krovinių nukreipimo iš Baltijos uostų klausimas taip pat iškilo Baltarusijoje po griežtų Lietuvos pareiškimų ir veiksmų, susijusių su situacija po prezidento rinkimų, kuriuos, oficialiais CRK duomenimis, laimėjo Lukašenka.

Vasarį Maskvoje buvo pasirašytas tarpvyriausybinis susitarimas dėl bendradarbiavimo organizavimo Baltarusijos naftos produktų, skirtų eksportuoti į trečiąsias šalis per Rusijos jūrų uostus, gabenimo ir perkrovimo srityje.

Dokumente numatyta, kad Baltarusijos įmonės 2021–2023 metais Rusijos uostuose perkraus daugiau nei 9,8 mln. tonų krovinių.

Tikimasi, kad pirmieji Baltarusijos užsienio prekybos kroviniai bus gabenami per Rusijos jūrų uostus kovo mėnesį.

Tegai:
uostas, krovinių vežimas, Baltijos šalys
Dar šia tema
Paaiškėjo, per kokius Rusijos uostus gali būti gabenami Baltarusijos naftos produktai
Lietuvoje Minsko sprendimas dėl naftos produktų perorientavimo pavadintas politiniu 
Klaipėdos uoste perkrauta 12,8 procentų daugiau krovinių nei 2020 metų sausį
Vilnius, archyvinė nuotrauka

Ekspertas: tai, kad Lietuva atsisako Baltarusijos produktų, ribojasi su idiotizmu

(atnaujinta 00:53 2021.03.05)
Lietuvos valdžia priimdama ekonominius sprendimus remiasi politiniais motyvais, teigia ekspertas Ivanas Lizanas

VILNIUS, kovo 5 — Sputnik. Priimant sprendimus nepirkti baltarusiškos kilmės transformatorių Lietuvos valdžia nesivadovauja sveiku protu, interviu Sputnik Lietuva sako "Sonar-2050" analitikos biuro vadovas Ivanas Lizanas.

Anksčiau pranešta, kad priėmus sprendimą nepirkti baltarusiškos kilmės transformatorių, bendrovė "Energijos skirstymo operatorius" nusprendė pirkimo laimėtoju paskelbti tiekėją UAB "SLO Lithuania". Bendrovė tvirtina, kad šis sprendimas buvo priimtas "įvertinus papildomai pateiktą informaciją".

"Neatimkime iš Lietuvos politikų suverenios nepriklausomos teisės permokėti už viską, ką jie perka dėl politinių priežasčių, o ne dėl ekonomiškumo, sveiko proto bei kainos ir kokybės santykio. Šiuo atžvilgiu Lietuvos politikams galima palinkėti nesustoti ir imti pavyzdį iš Ukrainos. <...> Visa ši istorija reikalauja nepaprastai didelės kainos — tik ne iš Rusijos ar Baltarusijos, tai eilinis įrodymas, kad daugelyje buvusios Sovietų Sąjungos respublikų yra žmonių, kurie, pirma, nemoka skaičiuoti pinigų, nes nesupranta, kaip šie pinigai uždirbami ekonomikoje. Antra, nedraugauja su sveiku protu. Trečia, jiems svarbi politika, o ne ekonomika ir piliečių gerovė, nekalbant apie tai, kad tai padarytų jų gyvenimą patogesnį", — pakomentavo Lizanas.

Ekspertas pažymėjo, kad vargu ar Lietuva pakeis savo politiką, o nukentėti gali ir paprasti piliečiai, kuriems "suverš diržus".

"Patriotizmas, esantis ties idiotizmo riba, yra vienaip ar kitaip skatinamas arba šalies viduje, leidžiant nukreipti į savo pusę dešiniųjų rinkėjų balsus, arba už šalies, leidžiant jiems vadovautis Europos Sąjungos ir JAV nustatyta politika. Deja, jie permokėjo, permoka ir permokės toliau. Šiuo atžvilgiu prošvaistės nebus", — pareiškė ekspertas.

Šių metų vasario 15 dieną ESO paskelbto konkurso laimėtoja pripažinta mažesnę kainą pasiūliusi UAB "Ekobana", importuojanti Baltarusijos gamintojo transformatorius.

Bendrovės pasiūlymo kaina buvo 5 mln. eurų be PVM. Tačiau vėliau "Ignitis grupė" nurodė dukterinei įmonei ESO imtis veiksmų, kad nesudarytų sutarties su šia įmone, buvo nuspręsta nesudaryti sutarties su šiuo tiekėju. UAB "Ekobana" pasiūlymas vasario 18 dieną buvo atmestas.

Be to, anksčiau Seimo vicepirmininkas Paulius Saudargas pasipiktino tuo, kad Lietuva perka produkciją iš Minsko elektrotechnikos gamyklos, kuri yra "pavaldi" šalies prezidento Aleksandro Lukašenkos "režimui".

Saudargas, remdamasis Lietuvos žiniasklaidos atliktu tyrimu, teigė, kad bendrovės vadovybė esą išdavė savo protestuojančius darbuotojus juos persekiodama ir atleisdama iš darbo už opozocinę veiklą.

Tegai:
politika, Baltarusija, Lietuva
Dar šia tema
"Ignitis grupė" priėmė sprendimą plėsti Kruonio HAE
"Ignitis grupė" nurodo ESO nesudaryti sutarties su Baltarusijos transformatorių tiekėju
Svetlana Tichanovskaja ir Gabrielius Landsbergis

Landsbergis: greičiau pragaras užšals, negu mes imsime svarstyti Baltarusijos reikalavimus

(atnaujinta 12:26 2021.03.05)
Pasak užsienio reikalų ministro, Lietuva buvo ir bus mūro siena, už kurios prieglobstį ras visos demokratinės jėgos, kurias persekioja režimai

VILNIUS, kovo 5 — Sputnik. Lietuva Baltarusijos valdžiai neperduos buvusios kandidatės į prezidentus Svetlanos Tichanovskajos. Tai pareiškė Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis, rašoma Užsienio reikalų ministerijos pranešime.

Pasak jo, Lietuva buvo ir bus mūro siena, už kurios prieglobstį ras visos demokratinės jėgos, kurias persekioja režimai.

"Tad visi, radę prieglobstį Lietuvoje, gali jaustis saugūs, kad jie nebus perduoti režimams — nei dėl savo kovos už demokratiją, nei už žodžio ar tikėjimo laisvę. O Baltarusijos režimui galime pasakyti - greičiau pragaras užšals, negu mes imsime svarstyti jūsų reikalavimus", — pareiškė Landsbergis.

Anksčiau Baltarusijos generalinė prokuratūra išsiuntė Lietuvai prašymą išduoti buvusią kandidatą į prezidentus Svetlaną Tichanovskają.

Antradienį Baltarusijos tyrimų komitetas paskelbė, kad inicijuos Tichanovskajos ekstradiciją, atitinkami dokumentai buvo perduoti Generalinei prokuratūrai. Baltarusija kreipėsi į Lietuvą su prašymu išduoti politikę.

Lietuvos užsienio reikalų viceministras Mantas Adomėnas Vokietijos kanalui pranešė, kad Tichanovskajos ekstradicijos bus atsisakyta.

Lietuva nuo pat protesto Baltarusijoje pradžios kišasi į kaimyninės valstybės reikalus. Lietuvos politikai reikalauja naujų rinkimų, nes mano, kad rezultatai esą buvo "suklastoti".

Seimas priėmė rezoliuciją, kurioje Tichanovskaja buvo pavadinta "išrinktąja respublikos vadove". Dokumente tarptautinė bendruomenė raginama nepripažinti naujų Lukašenkos sudarytų susitarimų. Lietuvos deputatų teigimu, naujų susitarimų su Rusijos Federacija pasirašymas "apriboja Baltarusijos žmonių suverenitetą".

Maskva ne kartą ragino Lietuvą nekurstyti situacijos kaimyninėje šalyje ir suteikti Baltarusijos žmonėms galimybę ją susitvarkyti patiems. Kaip teigė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, Lietuva peržengė visas padorumo ribas keldama reikalavimus Baltarusijai. Jis pažymėjo, kad Vilnius kartu su Tichanovskaja "dirba visai nedemokratiniais metodais".

Tegai:
Baltarusija, Svetlana Tichanovskaja, Vytautas Landsbergis
Dar šia tema
Baltarusijos tyrimų komitetas inicijavo Tichanovskajos ekstradiciją
Lietuva atsisakys išduoti Tichanovskają Baltarusijai