Dujovežis Coral Fungia

Karantinas ne problema: į Lietuvą atvyko naujas tanklaivis su rusiškomis SGD

(atnaujinta 15:56 2020.04.10)
Iš Vysocko uosto atplaukęs dujovežis "Coral Fungia" pristatė apie dešimt tūkstančių kubinių metrų degalų

VILNIUS, balandžio 10 — Sputnik. Į Lietuvą atkeliavo nauja suskystintų gamtinių dujų (SGD) partija iš Rusijos įmonės "Novatek" gamyklos Vysocke.

Portalo Marinetraffic.com duomenimis, penktadienio rytą į Klaipėdą atvyko dujovežis "Coral Fungia". Šiuo metu tanklaivis yra netoli vietinio SGD terminalo.

Pagal operatorių bendrovės "Klaipėdos nafta" grafiką, į Lietuvą buvo pristatyta apie dešimt tūkstančių kubinių metrų degalų.

Kam skirta Rusijos SGD partija, nežinoma.

Lietuva savo SGD terminalą pastatė 2014 metais. Valdžia savo sprendimą pagrindė noru atsikratyti Rusijos "Gazprom" dujų monopolio. Tačiau terminalas Lietuvai brangiai atsieina: "Klaipėdos nafta" Norvegijai moka 60 milijonų eurų už nuomą. 2018 metų vasarą buvo nuspręsta jį išpirkti.

Dažniausiai Lietuva SGD gauna iš Norvegijos ir Rusijos. Be to, rusiškų prekių tiekimai tapo reguliarūs nuo praėjusio pavasario. Kalbant apie amerikietiškas SGD, apie kurių pirkimą dažnai kalba Lietuvos valdžia, tai Klaipėdos terminalo egzistavimo metu buvo tik keletas jų partijos.

Tegai:
Rusija, Lietuva, suskystintos gamtinės dujos (SGD), SGD terminalas, SGD
Autobusas Vilniuje, archyvinė nuotrauka

Numatyta, kam bus skiriamos Klimato kaitos programos lėšos

(atnaujinta 12:42 2020.08.03)
Pažymima, kad siekiama sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, tačiau šios priemonės taip pat prisidės ir prie darbo vietų kūrimo regionuose, koronaviruso pandemijos sukeltų ekonominių pasekmių mažinimo

VILNIUS, rugpjūčio 3 — Sputnik. Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) paskelbė tris naujus kvietimus teikti paraiškas pagal Klimato kaitos programoje suplanuotas priemones, praneša Aplinkos ministerija.

Pažymima, kad šių priemonių tikslas yra sumažinti šiltnamio efektą sukeliančias dujas, tačiau šios priemonės taip pat prisidės ir prie darbo vietų kūrimo regionuose, koronaviruso pandemijos sukeltų ekonominių pasekmių mažinimo.

"20 mln. eurų numatyta miesto ir priemiestinio viešojo transporto priemonių parko atnaujinimui, skatinant naudoti elektra, biometanu, suslėgtomis gamtinėmis dujomis, suskystintomis gamtinėmis dujomis varomas transporto priemones", — teigiama pranešime.

Pabrėžiama, kad atnaujinant autobusų parkų transporto priemones bus mažinamas išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis transporto sektoriuje, pagerinta viešojo transporto būklė, vairuotojų darbo sąlygos, teikiamos kokybiškesnės viešojo transporto paslaugos gyventojams.

Tokia priemonė sudarys puikias sąlygas gyventi švaresnėje aplinkoje bei kvėpuoti švaresniu oru. Pažymima, kad paraiškas APVA atrinks konkurso būdu pagal patvirtintus kriterijus, todėl paraiškos pateikimo data vertinimui įtakos neturi. Subsidijos sieks iki 60 proc.

Tuo pačiu, 13 mln. eurų numatyta privačių juridinių asmenų energijos vartojimo efektyvumo priemonių įgyvendinimui pagal energijos audito ataskaitas.

"Įmonėms nuo 2020 m. sausio 1 d. ir vėliau atlikusioms energijos vartojimo auditus ir įdiegusioms energijos vartojimo audito ataskaitose nurodytas priemones kompensacinė išmoka bus išmokama pagal pasiektus rezultatus už sutaupytą elektros energiją, sutaupytą šiluminę energiją, sutaupytas gamtines dujas", — rašoma pranešime.

Paraiškos bus priimamos iki tol, kol baigsis priemonei numatyta lėšų suma.

Pranešama, kad šiais metais didelio susidomėjimo sulaukė individualių gyvenamųjų namų atnaujinimo priemonė, pagal kurią buvo gauti 732 gyventojų prašymai išmokoms už beveik 7 mln. eurų. Todėl nuo šiandien iki rugsėjo 1 dienos APVA skelbia papildomą kvietimą teikti projekto registracijos formas kompensacinėms išmokoms už gyvenamųjų namų (vieno ar dviejų butų) atnaujinimą.

Projekto registracijos formą užpildyti bus galima tik per Aplinkos projektų valdymo informacinę sistemą (APVIS). 

Tegai:
švara, oro tarša, Aplinkos ministerija
Dar šia tema
Per praėjusią parą Lietuvoje patvirtinta dešimt naujų COVID-19 atvejų
Vilniuje vėl apgadintas Gaono paminklas
Laivas Akademik Čerskij

Lenkija skyrė baudą "Gazprom" dėl "Nord Stream-2"

(atnaujinta 10:15 2020.08.03)
Anksčiau šiais metais Lenkijos reguliavimo institucija pranešė, kad kreipėsi į "Gazprom" su prašymu pateikti sutartis, kurias "Gazprom" dukterinė įmonė sudarė su likusiomis procedūrose dalyvaujančiomis įmonėmis, tačiau jų negavo

VILNIUS, rugpjūčio 3 — Sputnik. Lenkijos antimonopolinis reguliuotojas (UOKiK) skyrė Rusijos bendrovei "Gazprom" 213 mln. zlotų baudą už atsisakymą bendradarbiauti "Nord Stream-2" byloje, praneša RIA Novosti.

2018 metais UOKiK pateikė kaltinimus šešioms bendrovėms dėl "Nord Stream-2" statybų finansavimo be reguliatoriaus direktoriaus sutikimo: "Gazprom", "Engie Energy" iš Šveicarijos ir Nyderlandų "Uniper", OMV, "Shell" ir "Wintershall".

Anksčiau šiais metais Lenkijos reguliavimo institucija pranešė, kad kreipėsi į "Gazprom" su prašymu pateikti sutartis, kurias "Gazprom" dukterinė įmonė sudarė su likusiomis procedūrose dalyvaujančiomis įmonėmis, tačiau jų negavo.

Nords Stream-2" statybos

"Nord Stream-2" numato dviejų dujotiekio linijų, kurių bendra galia yra 55 milijardai kubinių metrų dujų per metus, tiesimą nuo Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą iki Vokietijos. JAV aktyviai priešinasi projektui, nes siekia prastumti Europai savo suskystintas gamtines dujas. Be to priešinasi ir Ukraina, kuri bijo prarasti dujų tranzitą bei dar eilė kitų Europos šalių, tarp jų ir Lietuva.

Jį įgyvendina "Nord Stream 2 AG" su vieninteliu akcininku — "Gazprom". Europos partneriai — "Royal Dutch Shell", OMV, "Engie", "Uniper" ir "Wintershall" — bendrai finansuoja projektą 50 proc., tai yra iki 950 milijonų eurų kiekviena įmonė.

Vašingtonas gruodį įvedė sankcijas "Nord Stream-2" ir pareikalavo, kad dujotiekio tiesimo įmonės nedelsdamos nutrauktų statybas. "Swiss Allseas" beveik iškart paskelbė apie darbo sustabdymą.

Kaip pažymėjo Vladimiras Putinas, Rusija gali įgyvendinti projektą nepritraukdama užsienio partnerių. Anot jo, "Nord Stream-2" pradės veikti iki šių metų pabaigos arba kitų metų pirmąjį ketvirtį. "Gazprom" vadovas Aleksejus Mileris taip pat pareiškė, kad įmonė turi visas lėšas savarankiškai baigti statybas, tačiau tam prireiks daugiau laiko, nei tikėtasi.

Nord Stream-2
© Sputnik /
"Nord Stream-2"

 

Tegai:
Lenkija, Gazprom, Nord Stream-2
Dar šia tema
Vokietijos verslas planuoja atsaką į JAV sankcijas prieš "Nord Stream-2"
Pasikeitė laivo, galinčio užbaigti "Nord Stream-2" statybas, savininkas
Ekspertas: reikia kovoti už "Nord Stream-2"
Rusijos ir NATO vėliavos

Žurnalistas paaiškino, kodėl Rusija neįstojo į NATO

(atnaujinta 14:12 2020.08.03)
Jo nuomone, šiandien Rusija nėra suinteresuota įstoti į Šiaurės Atlanto aljansą ir Europos Sąjungą

VILNIUS, rugpjūčio 3 — Sputnik. Televizijos laidų vedėjas ir žurnalistas Vladimiras Pozneris pakomentavo Vokietijos Bundestago iš CDU/CSU frakcijos nario Christiano Schmidto pareiškimą, kuris pasiūlė dar kartą aptarti Rusijos įstojimą į NATO, apie kurią buvo rimtai diskutuojama 1990 metais. Televizijos laidos vedėjo teiginys pateiktas jo interviu "Posner Online" svetainėje.

Jis priminė, kad Rusijos stojimo į ES ir NATO idėją palaikė Borisas Jelcinas, o vėliau ir Vladimiras Putinas.

"JAV ir daugelis Europos šalių to nenorėjo", — pabrėžė Posneris.

Jo nuomone, šiandien Rusija nėra suinteresuota įstoti į Šiaurės Atlanto aljansą ir Europos Sąjungą.

"Nei JAV, nei daugumos Europos šalių pozicija nepasikeitė", — aiškino žurnalistas.

Tuo tarpu jis mano, kad toks Rusijos ir Vakarų suartėjimas būtų palaima, tačiau šiandien televizijos laidų vedėjui tai atrodo ne itin realu.

Vladimiras Pozneris turi trijų šalių — Rusijos, JAV ir Prancūzijos pilietybę. 1991–1997 metais televizijos laidų vedėjas gyveno JAV, kur dirbo CNBC, po to grįžo į Rusiją.

Tegai:
ES, NATO, Rusija
Dar šia tema
JAV Kongresas ragina didinti dujų eksportą NATO sąjungininkėms Europoje
Ekspertas: NATO turėtų palaikyti konstruktyvius ryšius su Rusija