Vyras ir moteris biure, archyvinė nuotrauka

Kasdien beveik du tūkstančiai Lietuvos žmonių lieka be darbo

(atnaujinta 14:20 2020.04.11)
Buvusio "Oxford Business Group" vyriausiojo analitiko Pauliaus Kunčino teigimu, artimiausiu metu šie rodikliai gali išaugti du ar tris kartus

VILNIUS, balandžio 11 — Sputnik. Kasdien dėl karantino darbo netenka apie du tūkstančiai žmonių Lietuvoje, neoficialiame ekspertų forume teigė "Pandemijos ekonomikos grupė".

Buvusio "Oxford Business Group" vyriausiojo analitiko Pauliaus Kunčino teigimu, artimiausiu metu šie rodikliai gali išaugti du ar tris kartus.

Ligoninės palata
© Sputnik / Пресс-служба Департамента здравоохранения города Москвы

Ekspertai mano, kad Lietuva sureagavo į viruso sukeltą krizę pavėluotai ir konservatyviai. Be to, šalis naudoja tik dalį galimų lėšų, sakė Simonas Gustainis, "BaltCap" privataus kapitalo fondo valdytojo partneris.

"Nagrinėdami valstybių pažadus, matome, kad Lietuva yra kukliame režime, tiek apimtimis, tiek požiūriu. Mes matome, kad visi instrumentai yra iš ES paramos skirstymo eros, kai tos priemonės yra apie rizikos pasidalinimą, o ne likvidumo tiekimą", — sakė jis.

Viešojo administravimo ekspertas Klaudijus Maniokas mano, kad Vilnius išmoko kai kurias 2008–2009 metų ekonominės krizės pamokas, bet ne visas. Jis pabrėžė, kad pradinė veiksmų planavimo reakcija buvo teisinga.

"Pandemijos ekonomikos grupė" — neformalus ekspertų forumas, kuris apibendrina ir analizuoja informaciją apie pandemijos iššūkius ekonomikai, teikia informaciją ir pateikia rekomendacijas, kaip elgtis artėjant Lietuvos ekonomikos nuosmukiui dėl COVID-19.

Vilnius, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Владислав Адамовский

Anksčiau Lietuvos ministras pirmininkas Saulius Skvernelis teigė, kad Lietuvoje yra apie 140 tūkst. įmonių ir savarankiškai dirbančių piliečių, kuriuos finansiškai paveikė dabartinė krizė. Jis pažymėjo, kad iš penkių milijardų, skirtų verslui ir ekonomikos atkūrimui paremti, beveik trečdalis — 1,3 milijardo eurų — yra Ūkio ir inovacijų ministerijos, kuri spręs kompensacijų klausimą, žinioje.

Lietuvoje užfiksuota daugiau nei 1020 koronavirusinės infekcijos atvejų. Pasak Sveikatos apsaugos ministerijos vadovo Aurelijaus Verygos, nuo infekcijos mirė 23 žmonės, 54 pasveiko.

Karantino režimas įvestas nuo kovo 16 dienos ir pratęstas iki balandžio 27 dienos.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 pandemiją. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje užfiksuota daugiau nei 1,5 mln. infekcijos atvejų, daugiau nei 92 tūkst. žmonių mirė.

Tegai:
koronavirusas, ekonomikos krizė, Lietuva, bedarbiai
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje (2557)
Dar šia tema
Ekspertas: Lietuvos konservatoriai galvoja tik apie politiką, užuot rūpinęsi gyventojais
Vokietijos URM vadovas įvertino JAV ir Kinijos kovos su koronavirusu patirtį
Baltarusijos AE

Pirmajame BelAE bloke atliktas sėkmingas bandomasis turbinos paleidimas

(atnaujinta 17:00 2020.10.30)
Baltarusijos energetikos ministerija pažymėjo, jog turbinos paleidimas — viena iš svarbių operacijų ruošiant energijos bloką elektros gamybos pradžiai

VILNIUS, spalio 30 — Sputnik. Pirmame Baltarusijos atominės elektrinės (BelAE) energijos bloke sėkmingai užbaigtas bandomasis turbinos paleidimas, penktadienį pranešė Baltarusijos energetikos ministerijos spaudos tarnyba.

"Vadinamasis pirmasis "turbinos stūmis" buvo sėkmingai atliktas esant 35 % reaktoriaus galiai. Turbina pradėjo veikti tuščiąja eiga ir apsisukimų skaičius palaipsniui buvo didinamas iki projektinių reiškinių — 3000 apsukų per minutę", — sakoma spaudos tarnybos pranešime.

Buvo pabrėžta, kad "turbinos paleidimas — viena iš svarbių operacijų ruošiant energijos bloką elektros gamybos pradžiai".

Baltarusijos AE statyba

Baltarusijos AE — didžiausias Rusijos ir Baltarusijos ekonominis projektas; jos statybos generalinis rangovas yra "Atomstroiexport" ("Rosatom" dalis). AE turi du VVER-1200 reaktorius, kurių bendra instaliuota elektrinė galia yra 2400 MW. Pirmajai Baltarusijos atominei elektrinei buvo pasirinktas pažangus 3+ kartos Rusijos projektas, kuris visiškai atitinka tarptautinius standartus ir TATENA saugos rekomendacijas. 2-ojo bloko eksploatavimo pradžia numatyta 2022 metais.

Lietuva nuo pat BelAE statybos pradžios priešinosi projektui. Anot valdžios, pasirinkta vieta, esanti vos už 50 kilometrų nuo Vilniaus, yra "nesaugi" ir kelia "grėsmę respublikos nacionaliniam saugumui".

Tačiau, kita vertus, branduolinis objektas perėjo visus būtinus ir net papildomus TATENA ir kitų specializuotų institucijų patikrinimus. Daugelis ekspertų patvirtino jėgainės saugumą.

Praėjusią savaitę Baltarusijos nepaprastųjų situacijų ministerija pranešė suteikusi leidimą Astravo atominei elektrinei pradėti elektros gamybą pirmajame bloke.

Pirmojo Baltarusijos atominės elektrinės (BelAE) energijos bloko fizinis paleidimas įvyks šių metų lapkričio 7 dieną. Į pirmąjį energijos bloką branduolinis kuras buvo pakrautas rugpjūčio viduryje, tai buvo pirmasis fizinio paleidimo etapas. Spalio 11 dieną reaktorius buvo išvestas į minimaliai kontroliuojamą galingumo lygį.

Antrajame BelAE energijos bloke statybos ir montavimo darbai užbaigti 75 proc., atliekami individualūs pagrindinių technologinių įrenginių bandymai. 

Tegai:
Astravo atominė elektrinė (AE), Baltarusija
Temos:
Astravo atominės elektrinės statybos
Dar šia tema
"Rosatom" vadovas pasiūlė asmeniškai surengti ekskursiją po BelAE Lietuvos valdžiai
Ekspertas: energija iš BelAE atvers naujas galimybes Minskui
Baltarusijos energetikos ministerija: pirmasis BelAE energijos blokas parengtas 98 %
Lietuva pareiškė, kad BelAE tapo "prioritetiniu klausimu" Europos Sąjungai
Geležinkelis, archyvinė nuotrauka

LG: Baltarusijos sienos uždarymas nepaveikė geležinkelių transporto

(atnaujinta 10:58 2020.10.30)
Tiek tranzitiniai keleiviniai traukiniai į Kaliningradą, tiek krovininiai traukiniai važiuoja be sutrikimų, pranešė "Lietuvos geležinkelių" atstovas Mantas Dubauskas

VILNIUS, spalio 30 — Sputnik. Dalinis Baltarusijos ir Lietuvos sienos uždarymas nepaveikė geležinkelių transporto, penktadienį pranešė "Lietuvos geležinkelių" komunikacijos vadovas Mantas Dubauskas.

Vakar vakare Baltarusija įvedė apribojimus pasienyje su Lietuva, Lenkija ir Ukraina. Šį sprendimą Baltarusija paaiškino epidemiologine situacija kaimyninėse šalyse.

"Baltarusijos Respublika laikinai riboja patekimą į šalies teritoriją iš Latvijos, Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos", — teigiama Baltarusijos valstybės sienos komiteto pranešime.

"Lietuvos geležinkelių" komunikacijos vadovas Mantas Dubauskas savo Facebook paskyroje pranešė, kad Baltarusijos taikomos priemonės neturėjo įtakos geležinkelių transportui.

"Baltarusijai vakar paskelbus apie iš dalies uždaromą sieną su Lietuva, geležinkelių transporto tai nepaveikė. Tiek tranzitiniai keleiviniai traukiniai į Kaliningradą, tiek krovininiai traukiniai važiuoja be sutrikimų", — rašo jis savo Facebook paskyroje.

Šiuo metu į Baltarusiją gali patekti Baltarusijos piliečiai, grįžtantys į savo šalį, į darbą ar iš darbo vykstantys krovininių automobilių vairuotojai bei kitų valstybių piliečiai, turintys Baltarusijos darbo vizas, darbo sutartis ar leidimus gyventi Baltarusijoje.

Krovininiai automobiliai į Baltarusiją gali įvažiuoti be ribojimų nepaisant to, kokių šalių piliečiai juos vairuoja.

Tuo pačiu be jokių sąlygų į Baltarusiją galima patekti per Minsko nacionalinį oro uostą — įvestos priemonės netaikomos lėktuvų keleiviams.

Ketvirtadienį šalies prezidentas Aleksandras Lukašenka pareiškė, kad siena turėtų būti uždaryta nepadarant jos "geležine uždanga". Anksčiau jis nematė tokių priemonių reikalingumo, o kovo mėnesį kaimyninių valstybių ribojamąsias priemones pavadino "visišku kvailumu".

Tegai:
Lietuvos geležinkeliai, Baltarusija
Temos:
Saugokime save ir kitus šį rudenį: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Baltarusija patikslino Astravo AE komercinio paleidimo datą
Lietuva ir Latvija bendradarbiavimo per sieną programą tęs be Baltarusijos
Iš Baltarusijos į Lietuvą negali įvažiuoti daugiau nei 500 sunkvežimių
Barselona

Barselona taps Europos miškų sostine 2022 metais

(atnaujinta 09:02 2020.10.30)
Pagrindinis Europos miškų sostinės tikslas yra atkreipti gyventojų ir specialistų dėmesį į miškų ir biologinės įvairovės išsaugojimo klausimus

VILNIUS, spalio 30 — Sputnik. 2022 metais Barselona taps Europos miškų sostine, dabar šį titulą turi Vokietijos miestas Bona, praneša "EuroPulse".

Titulą Europos miškų institutas (EFI) skiria nuo 2014 metais. Bėgant metams, jį turėjo Bilbao, Viena, Oslas, 2015 metais — Sankt Peterburgas, o kitais metais jis bus skirtas Prahai.

Dėl šio titulo su Barselona varžėsi Madridas, Sorija (Ispanija) ir Novi Sadas (Serbija).

Pagrindinis Europos miškų sostinės tikslas yra atkreipti gyventojų ir specialistų dėmesį į miškų ir biologinės įvairovės išsaugojimo klausimus.

Tegai:
miškas, Barselona
Dar šia tema
Mokslininkai išsiaiškino, kokie dumbliai galėjo sukelti taršą Kamčiatkoje
Lietuvos bankas pranešė, kad karantino metu išaugo elektroninių mokėjimų svarba