Traukinys iš Kinijos

Į Lietuvą pirmą kartą istorijoje atvyko pašto traukinys Kinijos

(atnaujinta 09:44 2020.04.15)
Vilniaus intermodaliniame terminale sustojo 42 pašto konteinerių sąstatas. Iš ten siuntos bus išskirstytos į 30 Europos šalių

Šventinį Velykų savaitgalį pirmą kartą istorijoje į Lietuvą atvyko traukinys iš Kinijos, kurio krovinį sudaro tik pašto siuntos, pranešė valstybinė įmonė "Lietuvos paštas".

Sąstatas atvyko į Vilniaus intermodalinį terminalą. Traukinį sudaro 42 konteineriai, o krovinys skirtas ne tik Lietuvai, bet ir visai Europai.

Почтовый поезд из Китая в Литве
© Photo : Lietuvos paštas
Pasaulį sukausčius koronaviruso pandemijai ir dėl to sutrikus daugeliui logistikos grandinių, Lietuva tampa logistikos centru iš Tolimųjų Rytų į Europą.

"Lietuvos pašto" generalinė direktorė Asta Sungailienė pažymėjo, kad pirmą kartą istorijoje Kinija į Europą atsiuntė tik pašto traukinį. "Lietuvos paštas" bus atsakingas už šių siuntų paskirstymą po visą Europą.

Iš Vilniaus intermodalinio terminalo į 30 Europos šalių bus išskirstyta daugiau nei 260 tonų pašto siuntų. Daugiausia siuntų bus gabenama į Vokietiją, JK, Prancūziją, Ispaniją ir Vengriją. Lietuvos vartotojams liks du atskiri pašto konteineriai.

Почтовый поезд из Китая в Литве
© Photo : Lietuvos paštas
Pasaulį sukausčius koronaviruso pandemijai ir dėl to sutrikus daugeliui logistikos grandinių, Lietuva tampa logistikos centru iš Tolimųjų Rytų į Europą.

Sungailienė pranešė, kad artimiausiu metu tikimasi sulaukti daugiau tokių traukinių iš Kinijos. Iki šiol siuntos iš Kinijos Europą dažniausiai pasiekdavo oro paštu, nes tai yra greičiausias siuntų pristatymo iš Kinijos būdas.

Tegai:
pašto siuntos, Lietuvos paštas, Lietuva, Kinija
Dar šia tema
Iš Kinijos atskraidinta daugiau nei 27 tonos asmens apsaugos priemonių
Per Velykas medikams atskraidinta beveik 100 tonų asmens apsaugos priemonių
Į karščiavimo klinikas ir mobilius punktus pristatyta apsauginių akinių ir kombinezonų
Klaipėdos SGD terminalas

Ekspertas: Lietuva norėjo atsisakyti "Gazprom" dujų, tačiau gavo SGD "Novatek"

(atnaujinta 16:45 2020.11.24)
Iš esmės, respublika nepasiekė jokio diversifikavimo, nes vis tiek perka rusišką kurą, mano ekspertas Aleksandras Pasečnikas

VILNIUS, lapkričio 24 — Sputnik. Lietuva nepasiekė jokio diversifikavimo, ji ir toliau perka rusiškas dujas tik SGD formatu, o ne per vamzdžius, interviu Sputnik Lietuva pasakė Nacionalinio energetinio saugumo fondo analitinio skyriaus vadovas Aleksandras Pasečnikas.

Europos Komisija teigiamai įvertino Lietuvos siekimą užtikrinti ilgalaikį konkurencingą suskystintų gamtinių dujų (SGD) tiekimą po 2024 metų įsigyjant dujų saugyklą.

Dabar įmonė  — SGD terminalo operatorė "Klaipėdos nafta" operatyviai priims reikiamus sprendimus, kad iki 2022 metų būtų išrinktas pats naudingiausias degalų tiekimo pasiūlymas. Šiuo tikslu Lietuva gali pasinaudoti esama galimybe ir išpirkti iš Norvegijos nuomojamą laivą saugyklą "Independence" arba įsigyti bet kokią kitą įrangą tarptautinėje rinkoje.

Analitikas Aleksandras Pasečnikas pažymėjo, kad Vilnius norėjo diversifikuoti dujų tiekimą, tačiau dabar perka Rusijos SGD.

"Šio terminalo paskirtis visiems žinoma — paįvairinti, atsisakyti "Gazprom" dujų. Bet žiūrėkite, kas vyksta galų gale. Tegul subsidijuoja, jokių problemų. Dabar, lapkričio duomenimis, apie penkis tanklaivius jau priimta su "Novatek" dujomis, tai reiškia, Lietuva perka mūsų dujas tik SGD formatu, o ne per vamzdžius. Iš esmės, jokia diversifikacija nevyksta. Kiti tiekėjai. Paimkime Amerikos SGD — tai vyko bandomąja tvarka, tiekimo iš JAV ekonomika taip pat nerado komercinės sėkmės", — pasakė jis.

Pasak Pasečniko, per visą SGD terminalo gyvavimo laiką Klaipėdoje padėtis nepasikeitė, pradedant tuo, kad Lietuva ir toliau moka Norvegijai už dujų saugojimo laivo nuomą, o tai padvigubina dujų kainą galutiniam vartotojui.

Klaipėdos SGD terminalas

Lietuva savo SGD terminalą pastatė 2014 metais. Valdžia savo sprendimą pateisino noru atsikratyti Rusijos "Gazprom" dujų monopolio. Tačiau terminalas Lietuvai atsieina per brangiai: "Klaipėdos nafta" už nuomą Norvegijai kasmet moka 60 milijonų eurų.

Dažniausiai Lietuva SGD gauna iš Norvegijos ir Rusijos. Rusijos degalų tiekimai tapo reguliarūs nuo praėjusio pavasario. Kalbant apie Amerikos SGD, kurių pirkimą dažnai mini Lietuvos valdžia, egzistuojant Klaipėdos terminalui, buvo tik keletas siuntų.

Anksčiau buvo pranešta, kad pajamos iš Klaipėdos SGD terminalo per metus sumažėjo beveik 40 proc.

Lietuvos energetikos ministerija parengė įstatymo projektą, skirtą sumažinti SGD tiekimo į Klaipėdos terminalą kainą. Ministerijos vadovas Žygimantas Vaičiūnas teigė, kad terminalui reikalingo SGD kiekio tiekimo išlaidos, reikalingos sklandžiam terminalo veikimui ir technologiniams procesams užtikrinti, kainuoja tiek pat ar net daugiau nei kasmetinė terminalo infrastruktūros priežiūra.

Tegai:
Gazprom, Lietuva, Rusija, suskystintos gamtinės dujos (SGD), SGD
Dar šia tema
Ekspertas: neaišku, kodėl Lietuva tik dabar pradėjo skųstis SGD terminalu
Lietuva sumokės už ekspertų konsultacijas per SGD laivo-saugyklos pirkimą 
Ketvirta per mėnesį: Lietuva gavo naują SGD partiją iš Rusijos 
Lietuva per savaitę gavo antrą SGD krovinį iš Rusijos
Nord Stream-2

Vokietija vadina JAV sankcijas prieš "Nord Stream-2" nepriimtinomis

(atnaujinta 13:43 2020.11.24)
Vokietijos vyriausybė taip pat nurodė, kad ji derins tolesnius veiksmus su Europos partneriais, Europos Komisija ir įmonėmis, dalyvaujančiomis projekte

VILNIUS, lapkričio 24 — Sputnik. Vokietijos vyriausybė pakartojo savo poziciją JAV, kad ekstrateritorinės sankcijos prieš "Nord Stream-2" yra nepriimtinos, pirmadienį pranešė "Bloomberg", remdamasi lapkričio 17 dienos vyriausybės ataskaita, išsiųsta Bundestagui.

"Niekas nepasikeitė principinėje federalinės vyriausybės pozicijoje, kuri atmeta ekstrateritorines sankcijas ir mano, kad jos prieštarauja tarptautinei teisei. Mes atidžiai stebėsime tolesnių diskusijų eigą JAV Kongrese ir, kiek tai įmanoma, lydėsime jas derybose su Amerikos puse", — teigiama pranešime.

Vokietijos vyriausybė taip pat nurodė, kad ji derins tolesnius veiksmus su Europos partneriais, Europos Komisija ir įmonėmis, dalyvaujančiomis projekte.

"2020 metų lapkričio 6 dieną Vokietijos ir Europos įmonių susitikime su JAV Valstybės departamento, Teisingumo departamento ir JAV ambasados ​​atstovais, kuriame taip pat dalyvavo Vokietijos vyriausybės atstovai, Vokietijos vyriausybės pozicija vėl buvo pristatyta JAV vyriausybės atstovams", — rašoma dokumente.

Anksčiau DPA agentūra, remdamasi JAV vyriausybės atstovu, pranešė, kad JAV valdžios institucijos susisiekia su Europos įmonėmis, dalyvaujančiomis "Nord Stream-2" statybose, ir įspėja jas apie sankcijų grėsmę.

"Handelsblatt" lapkričio 22 dieną pranešė, kad Rytų Vokietijos ekonomikos komitetas kreipėsi į JAV Atstovų rūmų pirmininkę Nensi Pelosi su pasiūlymu atsisakyti "Nord Stream-2" sankcijų. Lapkričio 17 dienos laiške pažymėta, kad Vokietijos verslas susirūpino sužinojęs, kad "Amerikos demokratai nori "Nord Stream-2" projektui taikyti naujas, ekstrateritorines sankcijas Europos įmonių sąskaita". Rytų komitetas paragino JAV "susilaikyti nuo ekonominių baudų".

Projektas "Nord Stream-2" numato dviejų dujų linijų, kurių bendras pajėgumas — 55 mlrd. kubinių metrų per metus, iš Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą į Vokietiją. Jis taip pat eis per Suomijos, Švedijos ir Danijos teritorines arba išskirtines ekonomines zonas. Projektą įgyvendina "Nord Stream 2 AG". "Gazprom" skirs pusę lėšų, o likusią dalį investuos Europos partneriai: "Uniper", "Wintershall", "OMV", "Shell" ir "Engie".

Vokietija remia statybą, pabrėždama, kad projektas yra komercinis. Pasak ekonomikos ministro Peterio Altmejerio, "Nord Stream-2" prisidės prie dujų tiekimo į Europą stabilizavimo.

Nord Stream-2
© Photo : Nord Stream / Axel Schmidt

Projektą taip pat palaiko Austrija, kuri suinteresuota patikimu gamtinių dujų tiekimu. Viena pabrėžė, kad JAV ketinimai taikyti sankcijas projekte dalyvaujančioms įmonėms "kelia klausimų tarptautinės teisės požiūriu".

Pasak Austrijos koncerno "OMV" vadovo Rainerio Zelės, Maskva jau seniai įsitvirtino kaip patikima energijos išteklių tiekėja.

Projektą taip pat remia Norvegija, kurios vyriausybei priklauso 30 proc. bendrovės "Kvaerner", vieno iš dujotiekio rangovų, akcijų.

Prieš dujotiekio tiesimą yra JAV, Ukraina, Lenkija ir kai kurias kitos valstybės. Pasak kritikų, "Nord Stream-2" yra politinis projektas. Tuo tarpu Rusijos valdžios institucijos ne kartą pareiškė, kad projektas yra komercinis, o jo tikslas — padidinti Europos energetinį saugumą.

Nord Stream-2
© Sputnik
"Nord Stream-2"
Tegai:
Vokietija, JAV, Nord Stream-2
Temos:
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba
Dar šia tema
Gautas EK pritarimas dėl valstybės pagalbos suteikimo SGD laivui išpirkti
Ekspertė: Lietuvą galės "išmokyti" tik krovinių iš Baltarusijos praradimas
Teisėjo plaktukas

Keturi marijampoliečiai medinėmis lazdomis mirtinai sumušė savo sugėrovą

(atnaujinta 12:52 2020.11.24)
Kaltinamiųjų suole atsidūrę vyrai tik iš dalies pripažįsta savo kaltę ir neigia, kad norėjo įvykdyti žmogžudystę

VILNIUS, lapkričio 24 — Sputnik. Kauno apygardos prokuratūra teismui perdavė baudžiamąją bylą, kurioje keturi marijampoliečiai kaltinami 41 metų vyro nužudymu, praneša Generalinės prokuratūros spaudos tarnyba.

Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad šių metų kovo pabaigoje kaltinamieji, būdami apsvaigę nuo alkoholio, mirtinai sumušė kartu su jais sodyboje girtavusį vyriškį. Tyrimo duomenimis, nukentėjusysis patyrė daugybinius smūgius medinėmis lazdomis. Po kelių dienų vyras nuo patirtų sunkių sužalojimų ligoninėje mirė.

Kaltinamieji savo kaltę pripažįsta tik iš dalies ir neigia, kad norėjo įvykdyti žmogžudystę.

Marijampoliečiams gresia laisvės atėmimas nuo septynerių iki penkiolikos metų.

Tegai:
Marijampolė, Lietuva, nužudymas